kreditavimas

Vis mažiau bankų numato griežtinti skolinimo standartus, o dalis jų pradėjo prognozuoti paskolų paklausos pagyvėjimą, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) atlikta bankų apklausa. Bankai tebeįžvelgia disbalansų nekilnojamojo turto rinkoje, daugiausia dėl per didelių būsto kainų. „Ekonominių perspektyvų neapibrėžtumas ir pakilusios palūkanos vis dar vėsina paskolų paklausą – ji tebemažėja, o ir patys bankai atsargiai vertina ir prisiima riziką.

Finansinė įtampa gali apsunkinti ir taip griežtas kreditavimo sąlygas, pirmadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkė Christine Lagarde, „Credit Suisse“ perėmimui padidinus nerimą dėl gilėjančios bankų krizės. Pripažindama, kad „jau regimas tam tikras finansavimo sąlygų griežtėjimas“, kylantis ECB didinant bazines palūkanų normas, Ch. Lagarde per Europos Parlamento posėdį sakė, kad dėl dabartinių neramumų gali padidėti „skolinimo apimčių <...>“ problemos.

Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) skolinimosi galimybių tyrimą pristatęs Lietuvos bankas (LB) teigia, kad jo ir Konkurencijos tarybos teikiamos rekomendacijos padėčiai gerinti leis ne tik užtikrinti verslo kreditavimo tvarumą, bet ir pritraukti į skolinimo rinką naujų dalyvių.  „Jeigu rekomendacijos bus neatsižvelgiamos, tai neturėsime progos pajudėti iš vietos, kur esame dabar.

  Išsamioje ataskaitoje apie Lietuvos ekonominę politiką Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai kaip galimus bankų sistemos rizikos šaltinius įvardijo būsto kainų ir kreditavimo augimą, taip pat pokyčių Šiaurės šalių bankuose poveikį per patronuojančiuosius bankus. Analogiškas rizikas Lietuvos bankas detalizavo naujausioje 2018 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje.

Vis daugiau bendrovių planuoja plėtrą savo lėšomis, o jų stokojančios įmonės mano, kad bankai riboja kreditavimą, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. „Nors Lietuvoje kreditavimas jau kurį laiką yra gyvybingas, tačiau vis dar nemažai įmonių teigia, kad paskolą gauti yra sudėtinga.

Estijos vartojimo paskolų banko „Bigbank“ filialas Lietuvoje netinkamai skaičiavo klientams suteiktų kreditų palūkanas, taip pat delspinigius už pradelstą mokėti įmoką arba jos dalį. Lietuvos banko valdyba, įvertinusi Priežiūros tarnybos atlikto inspektavimo rezultatus, už Vartojimo kredito įstatymo pažeidimus „Bigbank“ filialui skyrė įspėjimą, pranešė centrinis bankas.

Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius turėtų atsistatydinti, kad nenukentėtų šalies kreditavimo reitingas ir finansų sistemos reputacija, mano Saeimos gynybos, vidaus reikalų ir kovos su korupcija komiteto pirmininkas Ainaras Latkovskis. Tai būtų garbingas I. Rimševičiaus poelgis net ir tuo atveju, jeigu jis nelaiko savęs kaltu; šį žingsnį jis turi žengti dėl Latvijos finansų sektoriaus stabilumo, naujienų agentūrai BNS sakė A. Latkovskis.

Šiemet įsigalioję sugriežtinti kredito unijų veiklos riziką ribojantys normatyvai, kai kurioms kredito unijoms taikomos poveikio priemonės sumažino neatsakingą kredito unijų kreditavimą ir padėjo užtikrinti tvaresnę viso sektoriaus plėtrą. Vis dėlto kai kuriose kredito unijose rizika valdoma nepakankamai konservatyviai. 2013 m. antrąjį ketvirtį kredito unijų turtas beveik nepasikeitė ir liepos 1 d. siekė 2 mlrd. Lt.

Lietuva patenka į efektyviausiai Europos Sąjungos (ES) paramą panaudojančių valstybių sąrašą, o po 2004 metų įstojusių valstybių gretose netgi puikuojasi pirmoje vietoje. Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento finansinių priemonių skyriaus vedėjos Ingos Miliauskienės teigimu, bendrame ES kontekste Lietuva narystės sąjungoje metu dar nebuvo nukritusi žemiau penktos vietos ir Europos Komisijos (EK) vertinimu, lėšas naudoja efektyviai.

Nors metai pradėti agresyvesniais veiksmais, tvarkantis su garsiai nuskambėjusia Ūkio banko krize, Lietuvos finansų sektorius išliko stabili. Galimybes įsivesti eurą po dviejų Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas vertina optimistiškai, tačiau įspėją dėl savivaldybių skolų. V. Vasiliausko teigimu, praėjusiais metais indėlių kiekis Lietuvos bankuose augo dešimtadaliu ir pasiekė rekordinę 43 mlrd. litų sumą.

„Didieji šalies bankai beveik visai nekredituoja naujų įmonių net tada, kai jos yra pasirašiusios sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl Europos Sąjungos paramos, o kreditams suteiktos valstybinės garantijos. Pradedantiesiems verslą tenka ieškoti kitų finansinių šaltinių. Mes kreipėmės į šalies kredito unijas“, – pasakoja Šarūnas Nacevičius, Medžio anglies gamintojų asociacijos prezidentas. Ekonomistė dr.

Rinkimų į Seimą mėnuo visuomet atrodo išskirtinis vien dėl neproporcingai didelės politinės komunikacijos dalies bendrame informaciniame lauke. Sakoma, kad rinkimų metu daugiausia pažadama ir mažiausia padaroma per laiko vienetą, tačiau bankininkystei spalio mėnesį ši taisyklė negaliojo.

Šalies bankų ir pramonės vadovų susitikime aptarti kreditavimo sąlygų ir kreditavimo teisinės aplinkos kaita bei finansų sektoriaus vystymas Lietuvoje. Kas pusę metų daromoje apklausoje apie kreditavimo rinką dalyvavo apie 500 įmonių. Pagal surinktus duomenis, mažėjęs paskolų portfelis vasario-spalio mėnesiais augo apie 400 mln. litų. 2011 metais buvo matomas 0,5 mlrd. Paskolų portfelio susitraukimas.

Metų pradžioje, bankų atstovai kalbėjo, kad 2012 metais sunkiojo transporto įsigijimas išperkamąja nuoma bus stabilus arba augs. Metams įsibėgėjus žiūrime, ką turime: vežėjai vis aktyviau perka naujas sunkiojo transporto priemones, turto areštų ženkliai mažėja, o išperkamosios nuomos sąlygos lieka pakankamai stabilios ir net švelnėja.

Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje vyko darbo grupės Šiaulių oro uosto veiklos perspektyvoms spręsti posėdis. Jame UAB „Interekspresas“ prašė Savivaldybės tarpininkauti pasirašant sutartį su Šiaulių oro uosto įmone, nes ši tokios nepasirašanti.

Japonijos vyriausybė nutarė investuoti į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) papildomą 60 mlrd. dolerių sumą, tikėdamasi, kad tokia investicija padės įveikti skolų krizę Europos Sąjungoje (ES). Apie tai antradienį per spaudos konferenciją Tokijuje pareiškė Japonijos finansų ministerijos vadovas Junas Azzumis. Pasak jo, Japonijos indėlis bus didžiausias iš tokios paskirties investicijų tarp ne Europos šalių.

2011 m. šalyje veikiantys bankai uždirbo 1,1 mlrd. Lt pelno. Šis veiklos rezultatas – artimas rekordiniam, užfiksuotam ekonomikos pakilimo metu 2007 m. Tačiau, kitaip nei piko metais, pelną labiausiai didino ne augančios veiklos apimtys, o kiti veiksniai. „Optimistiškai atrodantį rezultatą daugiausia lėmė sumažėjęs atidėjinių blogoms paskoloms poreikis, nes nemažai klientų, kurie buvo laikyti beviltiškais, įrodė savo galimybes vykdyti įsipareigojimus.

Euro zonos bankai prašys du kartus padidinti paramą, kurią skiria Europos centrinis bankas (ECB). Apie tai rašo „The Financial Times“,remdamasis bankų atstovais. aip rašo laikraštis, jei ECB sutiks su bankų prašymais, 2012 m. vasarį parama finansinėms įstaigoms gali padidėti iki trilijono eurų. Kai kurie stambiausių Europos bankų vadovai, nepanorę skelbti savo pavardžių, pranešė laikraščiui apie savo ketinimus prašyti ECB netgi ne padvigubinti, o patrigubinti finansinę paramą.

Rizikos, gresiančios Europos finansų sistemai, stiprėja, ketvirtadienį pareiškė Europos sisteminės rizikos taryba (ESRB). Organizacija, įsteigta tam, kad įspėtų apie gresiančius sunkumus, pranešė, kad euro zonos skolų rinkų sunkumai ir nepasitikėjimas Europos bankais stiprino rizikas, gresiančias regionui. „Priklausomybė nuo centrinių bankų išaugo ir daugėja požymių, kad įtempta finansinė situacija turi įtakos realiajai ekonomikai“, - sakoma ESRB pareiškime.

Švedijos valdžia gali pareikalauti iš šalies kreditavimo organizacijų sugriežtinti bazinio kapitalo santykio su aktyvais normatyvus iki 10 proc. - griežčiau nei planuojama pagal Europos Sąjungos bankų sistemos rekapitalizaciją, sakė interviu agentūrai „Bloomberg“ vyriausiasis šalies finansų priežiūros tarnybos ekonomistas Larsas Friselas (Lars Frisell). Jis pastebėjo, kad keturi pagrindiniai šalies bankai („Nordea“, „Swedbank“, SEB, „Svenska Handelsbanken“) turi iki 2013 m. sugriežtinti bazini...

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ pakeitė Rusijos bankų sistemos perspektyvą iš „stabilios“ į „neigiamą“, pranešė agentūra pirmadienį. Perspektyva atspindi reitingų agentūros „Moody's“ lūkesčius dėl kreditavimo situacijos bankų sektoriuje per artimiausius 12-18 mėnesių.

Komerciniai bankai savo klientams pažymas, susijusias su kreditavimo sutarčių vykdymu, privalės išduoti nemokamai. Tokią naują tvarką įtvirtino ketvirtadienį Seimo priimtos Bankų įstatymo pataisos. Už projektą balsavo 84 Seimo nariai, susilaikė - 5. Bankų įstatymo pataisomis taip pat įtvirtinta, kad bankai savo klientų prašymus arba skundus, susijusius su kreditavimo sutarčių vykdymu, privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų.

Ukrainos vyriausybė iki šių metų pabaigos planuoja gauti dvi paramos dalis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – po 1,5 mlrd. JAV dolerių. Apie tai penktadienį per spaudos konferenciją pranešė pirmasis Ukrainos finansų ministro pavaduotojas Anatolijus Miarkovskis. Pasak ministro, šios paskolos bus pervestos į nacionalinio banko rezervus. A. Miarkovskis taip pat paskelbė, kad 2012 m. skolintis iš TVF neplanuojama.

Šalies bankai tikisi spartaus skolinimosi paklausos augimo, o įmonės didžiąją dalį veiklos išlaidų toliau ketina finansuoti vidiniais ištekliais. Atotrūkį tarp bankų ir įmonių prognozuojamos skolinimosi paklausos atskleidė Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento atliktų naujausių bankų ir įmonių apklausų rezultatai Apklausos duomenimis, pastarąjį pusmetį bankai pirmą kartą nuo 2006 metų pradžios sušvelnino skolinimo sąlygas.

Penktadienį seimūnai skelbs darbo pradžią, tačiau naujas politinis sezonas nieko gero nežada didžiajai daliai visuomenės – mėnesių mėnesius prašomos pagalbos skurdinami žmonės iš valdančiųjų nesulauks ir šį rudenį. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas pasidžiaugė nebent tuo, kad mažiausias pajamas gaunantiems biudžetininkams atlyginimai pagaliau neplanuojami mažinti. Apie bet kokį grąžinimą į ankstesnį lygį jis esą nebedrįsta nė pasvajoti.

Prekių ir paslaugų pirkimas išsimokėtinai Lietuvos gyventojams yra viena patraukliausių kreditavimo paslaugų Lietuvoje, rodo finansų įstaigos „General Financing“, teikiančios vartojimo kreditus ir prekių pirkimo išsimokėtinai paslaugas, užsakymu vasario mėnesį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.