Ekonomistė dr. Eglė Stonkutė pastebi, kad mažų ar besikuriančių įmonių kreditavimas yra bendra Europos Sąjungos problema. “Įvairūs atlikti tyrimai rodo, kad viena pagrindinių paskutinių metų verslo problemų Europos Sąjungos šalyse yra finansinių išteklių prieinamumas. Tai, manyčiau, galima būtų vadinti net esant tuo kritiniu sėkmės veiksniu būtinu ekonomikos, turtingos darbo vietomis, atsigavimui šiame regione“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto docentė ir pabrėžia, jog šios problemos sprendimą Europos Sąjungos institucijos laiko prioritetiniu ir rekomenduoja valstybėms narėms ieškoti alternatyvių verslo finansavimo schemų.
„Pagrindinis ekonomikos atsigavimo ir tolesnės plėtros veiksnys – naujų įmonių, kuriančių darbo vietas, steigimas. Viena svarbiausių prielaidų naujoms įmonėms steigtis – palankios aplinkos šalyje sukūrimas. Finansinių išteklių prieinamumas naujam verslui kurti yra pirmas svarbiausias šios aplinkos palankumo naujam verslui rodiklis. Taip teigia Europos Komisija ir patvirtina Europos Centrinio banko atliktas tyrimas ”, -– tvirtina ekonomistė.
Verslo stabdis – finansinių šaltinių trūkumas
Anot E. Stonkutės, akivaizdu, kad finansinių išteklių prieinamumo problema ne tokia paprasta, žinant pastarųjų penkerių metų pastangas suvaldyti finansų sektorių, sugriežtinti jo reguliavimą - bankai vengia skolinti, o ypač besikuriančiam verslui. Lietuvoje veikiantys bankai vis dažniau atsisako suteikti paskolas į juos besikreipiantiems verslininkams. Jei iki ekonomikos nuosmukio bankai patenkindavo apie devynis iš dešimties prašymų suteikti paskolas jaunam ir greitai augančiam verslui, tai paskutiniais metais patenkinamas tik vienas iš trijų tokių prašymų. Nesunku suvokti, kad naujai kuriamos įmonės galimybės gauti banko paskolą yra dar mažesnės.
„Lietuvoje veikiančių bankų paskutinių metų praktika kelia susirūpinimą šalies jaunų, greitai augančių įmonių savininkams, kurie mano, kad veiklos finansavimo prieinamumas yra vienas svarbiausių veiksnių galintis riboti jų veiklą artimiausiais metais, - sako E. Stonkutė. – Reikėtų daryti viską, kad verslui būtų prieinami kuo įvairesni alternatyvūs finansavimo šaltiniai. Jei naujų, besikuriančių įmonių nesiima finansuoti bankai, reikėtų ieškoti kitų alternatyvų, sudaryti kuo palankesnes sąlygas, finansuoti, pavyzdžiui, per kredito unijas. Ir čia be lankstaus griežtumo, t. y. be atsakingai pasvertos kreditavimo įstaigų priežiūros kartu užtikrinančios finansų prieinamumą naujai kuriamoms įmonėms, neišsiversime.“
Pabrėždama finansinių išteklių prieinamumo svarbą, ekonomistė atkreipia dėmesį į statistiką: mažos ir vidutinės įmonės Lietuvoje sudaro 99 proc. visų šalies įmonių. Pastarosios įdarbina 87 proc. visų dirbančių verslo įmonėse. „Net jei mažose ir vidutinėse įmonėse sukuriama mažesnė pridėtinė vertė tenkanti vienam darbuotojui, akivaizdu, kad jos yra pagrindinis naujų darbo vietų kūrimo variklis“.
Suteiktas kreditas – naujos darbo vietos
Į Medžio anglies gamintojų asociaciją susibūrusios įmonės šiandien jau džiaugiasi sėkme – Ignalinos rajone, buvusio apleisto oro uosto teritorijoje, sparčiai kyla penkių medžio anglies gamintojų statomas gamyklų kompleksas. Planuojama, kad ši anglies gamybos bazė bus didžiausia ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame Skandinavijos regione. Investicijos į projektą siekia daugiau nei 13 milijonų litų.
„Įmonės pasirašė sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl Europos Sąjungos paramos, kuri, įgyvendinus projektą, siektų iki 65 procentų nuo investuotų lėšų. Problema ta, kad šie pinigai skiriami tik atlikus darbus ir pateikus išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Verslo pradžiai tenka skirti savas lėšas ir ieškoti patikimo kredito partnerio. Vedėme derybas su keliomis finansų institucijomis, o jungtinį kreditą įmonės gavo iš dviejų - kredito unijos „Vilniaus kreditas“ ir kredito unijos „Amber“, – pasakoja Šarūnas Nacevičius.
Medžio anglies gamintojų asociacijos prezidentas Šarūnas Nacevičius atkreipia dėmesį, kad unijų sprendimas suteikti kreditus gamyklų kompleksą statančioms įmonėms sukėlė grandininę teigiamų pokyčių reakciją: statomas gamybos linijos, kuriamos naujos darbo vietos, į valstybės biudžetą bus mokami mokesčiai, planuojamas produkcijos eksportas į Europos šalis, ir ne tik.
Kredito unijos vertina valstybines garantijas
Linas Lekavičius, kredito unijos „Vilniaus kreditas“ paskolų komiteto pirmininkas, sako, jog unijai tai buvo pirmasis kredituotas gamybinis projektas su Europos Sąjungos parama.
Sprendimą finansuoti projektą visų pirma lėmė jo patrauklumas dėl augančios medžio anglių rinkos ir asociacijos įmonių konkurencinio pranašumo.
„Nors įmonės yra savarankiškos, gavusios didelius užsakymus, juos galės įgyvendinti bendrai. Ši galimybė dar labiau sustiprina asociacijos vienijamų įmonių konkurencinius pranašumus prieš esamus rinkos dalyvius, daugelio kurių pajėgumai leidžia įvykdyti tik smulkius užsakymus", – sprendimą suteikti kreditą komentuoja Linas Lekavičius.
Be to, kredito unijai itin svarus argumentas buvo sutartys su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl Europos Sąjungos pramos ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo suteiktos garantijos (t.y valstybės garantija), kuri duodama tik tiems kreditams, kurie skirti finansiniu požiūriu komerciškai pagrįstiems ir kredituotiniems projektams.
„Kiekvienu atveju kruopščiai vertiname kliento galimybes gauti ir, žinoma, grąžinti paskolą. Teikiame pirmenybę projektams su valstybės garantijomis, kadangi jie būna praėję ne tik kredito unijos, tačiau ir dar vieną kompetentingų specialistų filtrą. Šiuo atveju ir finansavome būtent tokį projektą“, - pažymėjo kredito unijos „Amber“ kreditavimo skyriaus vadovas Laurynas Grauslys.
Kiek Lietuvos ekonomikai kainuoja „užsuktas paskolų kranelis“
Ekonomistė E. Stonkutės teigimu – unijų sprendimas kredituoti šį projektą tik patvirtiną taisyklę – bankams tokie projektai mažai įdomūs. Tai rodo ir statistika. Žemės ūkio paskolų garantijų fondo duomenimis, per 2012 metus aktyviausiai žemdirbiams ir kaimo verslininkams skolino kredito unijos (24 proc. visos sumos) ir lietuviško kapitalo smulkūs bankai (15 proc.). Tuo tarpu stambus komerciniai bankai išdavė 17 proc. visų paskolų.
„Jei tokių projektų nesiima finansuoti bankai, kyla pagrįstas klausimas, kas juos finansuos, jei kreditų unijoms išliks jau taikomo paskolos dydžio vienam paramos gavėjui šiuo metu įsigalioję ribojimai“ – klausia E. Stonkutė ir priduria, jog Lietuvoje netrūksta perspektyvių projektų, gerų verslo idėjų, tačiau dėl komercinių finansinių išteklių trūkumo jos nėra įgyvendinamos ir Lietuvos ekonomiką praranda daug: prarandama Europos Sąjungos parama, nesukuriamos naujos darbo ties, nemokami mokesčiai į valstybės biudžetą, kaimo vietovėse bedarbystė lemia socialines ir demografines problemas.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vertinant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos įgyvendinimą, 3 krypčiai „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas: Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ skirta 407,4 mln. litų – įsisavinta mažiau nei trečdalis – 29 proc. Lietuvos ekonomika kol kas nesulaukė 300 mln., kurie galėjo būti panaudoti darbo vietų kaimo vietovėse kūrimui.
Apie medžio anglies gamyklų kompleksą
Penkios Medžio anglies gamintojų asociacijos vienijamos įmonės įgyvendiną bendrą projektą - stato naują modernią medžio anglies gamybos bazę Ignalinos rajone, Mikalavo kaime. Įmonių statomas gamyklų kompleksas turės net 5 segmentuotas medžio anglies gamybos linijas ir numatoma, kad pagamins iki 6 tūkst. tonų medžio anglies per metus.
Planuojama, kad ši medžio anglies gamybos bazė bus didžiausia Baltijos šalyse ir Skandinavijos regione. Projekte dalyvaujančios įmonės tikisi ne tik patenkinti šalies poreikius, bet numatę ir eksportą į užsienį.
Investicijos siekia 13 mln. litų. Projektą įgyvendina penki anglies gamintojai: UAB ,,Atiltas“, UAB ,,Difera“, UAB ,,Listas“, UAB ,,Listeka“, UAB ,,Regnus“.
Dalis lėšų skirta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Projektą remia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, „Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai: Europa investuoja į kaimo vietoves“.
