Išsamioje ataskaitoje apie Lietuvos ekonominę politiką Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai kaip galimus bankų sistemos rizikos šaltinius įvardijo būsto kainų ir kreditavimo augimą, taip pat pokyčių Šiaurės šalių bankuose poveikį per patronuojančiuosius bankus. Analogiškas rizikas Lietuvos bankas detalizavo naujausioje 2018 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje.
TVF ataskaitoje pažymima, kad pastaraisiais metais Lietuvoje nekilnojamojo turto sandorių skaičius gerokai išaugo ir priartėjo prie ikikrizinio piko. Kilo ir būsto kainos, ypač didmiesčiuose. Vis dėlto nurodoma, kad įmonių ir gyventojų įsiskolinimo lygis Lietuvoje yra neaukštas. Privati skola bankams sudarė 41 proc. bendrojo vidaus produkto, ir šis santykis buvo gerokai mažesnis nei prieškrizinio bumo įkarštyje, kai jis buvo peržengęs 60 proc. ribą. Be to, ataskaitoje nurodoma, kad, pakoregavus pagal infliaciją, būsto kainos vis dar yra reikšmingai mažesnės negu per 2007-ųjų piką.
Nors, fondo vertinimu, artimiausiu metu negresia finansų sistemos išsibalansavimas, Lietuvos bankas turi išlikti budrus ir aktyviai stebėti, ar nėra perkaitimo ženklų.
Iš esmės Lietuvos finansų sistemos stabilumo rodikliai yra stiprūs, bankų sistema gerai kapitalizuota, aukštas jos likvidumo bei pelningumo lygis ir yra pasirengusi prisidėti prie ekonomikos kreditavimo. Tai konstatuojama Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdybos patvirtintoje ataskaitoje, kurią parengė Lietuvoje dirbusi fondo ekspertų misija.
TVF teigimu, Lietuvos bankas turi platų arsenalą makroprudencinių (anticiklinių, sektorinių, likvidumo ir kt.) ir priežiūros priemonių rizikoms valdyti. Atsižvelgdamas į aktyvias kredito, nekilnojamojo turto rinkas, bankų pelningumą ir padėtį rinkoje, Lietuvos bankas jau nustatė 1 proc. anticiklinį kapitalo rezervą. Fondo ekspertų nuomone, Lietuvos bankas prireikus turi ir toliau proaktyviai taikyti finansinio stabilumo užtikrinimo priemones, kad būtų užtikrintas finansų sistemos atsparumas galimiems šokams ir užkertamas kelias formuotis disbalansams.
Fondo vertinimu, finansiniam stabilumui teigiamą poveikį daro tai, kad Šiaurės šalių patronuojamieji bankai vis labiau pasikliauja vietos finansavimu, o tai sumažina riziką dėl galimų neigiamų pokyčių Šiaurės šalyse.
Anot fondo, Lietuvos bankas turėtų ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su regioninėmis reguliavimo institucijomis bei dalyvauti Šiaurės ir Baltijos šalių finansinio stabilumo forumuose.
Be to, TVF konstatavo, kad vykdoma kredito unijų reforma stiprina šį sektorių.
