Netradicinį sprendimą lėmė išskirtinė Kipro ir jo bankų sistemos padėtis bei faktas, kad Kipras palūžo pernelyg vėlai. Turbūt prieš porą metų Kipras būtų sulaukęs tokios pat paramos kaip Graikija, Airija ir Portugalija, tačiau šiandien susiklostė kitos aplinkybės.
ES ir TVF pareigūnų manymų rinkų pasitikėjimas euro zona yra pakankamas, kad būtų galimą pademonstruoti pamoką apie kreditorių atsakomybę.
Indėlininkai, kurie Kipro bankuose laikė didesnes nei 100 tūkst. eurų sumas praras milijardus. Kol kas nežinia koks indėlių nuošimtis bus konfiskuotas, tačiau kaip pastebi BBC ekonomikos skilties redaktorius Robertas Pestonas sprendimas užšaldyti stambesnius indėlius ir tik po kurio laiko paskelbti verdiktą dar labiau pakenks šalies ekonomikai. Kipro bankinės sistemos laukia sąstingis, kurio metu vargu ar kas nors galės gauti paskolas. O be paskolų šalies ekonomika yra pasmerkta nuosmukiui.
Ekonomikos redaktorė Stephanie Flanders atkreipia dėmesį, kad visos euro zonos mastu Kipro negandos neturės didelės reikšmės, nes šalies ūkis sudaro mažiau nei 0,25 proc. euro zonos BVP.
Vis dėlto nerimą gali sukelti finansinio užkrato išplitimas, nes Ispanijos ir Italijos indėlininkai bei investuotojai su nerimu svarsto apie Kipro scenarijaus pasikartojimą šiose šalyse.
Tarptautiniai kreditoriai tvirtina, kad praėjusios savaitės siūlymas apmokestinti absoliučiai visus Kipro indėlius pasitikėjimą būtų pakirtęs kur kas stipriau, nes nuo šio sprendimo būtų nukentėję žymiai daugiau žmonių. Kipro politikai ir kreditoriai užtruko visą savaitę kol suprato, kad 100 tūkst. eurų yra šventa ribą, kurios nevalia peržengti.
S. Flanders abejoja tokiais tarptautinių kreditorių įtikinėjimais ir mano, kad šiandien padėtis yra blogesnė nei prieš kelias savaites, nes šiaip ar taip gelbėjimo planas yra diskriminacinis.
Anot jos, Kipras negali jaustis lygiaverte euro zonos nare, nes kitos šalys kuo aiškiausiai pareikalavo paaukoti dalį šalies ekonomikos vardan tarptautinės paramos. Blogiausia tai, kad Kipras turi sunaikinti tą ekonomikos sektorių, kuris dėjo auksinius kiaušinius. Finansų sektoriaus plėtros dėka visa Kipro karta užaugo didžiuodamasi šalies ekonominiu augimu. Vienu grubiu sprendimu šis sektorius, kad ir kaip aplaidžiai tvarkytas, buvo sugriautas.
S. Flanders atkreipia dėmesį, kad dar didesnį pažeminimą Kipro gyventojai turėjo patirti sužinoję, jog tarptautiniai kreditoriai reikalauja iš sprendimų priėmimo proceso pašalinti šalies parlamentą, kuris atmetė pirmąjį gelbėjimo planą.
Teikiant paramą Airijai taip pat buvo jaučiams didelis spaudimas iš išorės padidinti pelno mokestį, tačiau šalies vyriausybė užėmė tvirtą poziciją ir nenusileido. Tuo tarpu Kipras buvo įspeistas į kampą ir praradęs derybinę laisvę turėjo kapituliuoti prieš tarptautinius kreditorius, nes priešingu atveju grėsė itin greitas ir neišvengiamas bankrotas.
S. Flanders manymu Kipro gelbėjimo scenarijus vyriausybėms ir rinkėjams leido aiškiai suprasti, jog euro zonos finansų ministrai darys viską, kad išgelbėtų monetarinę sąjungą, tačiau jų sprendimai politiniu ir ekonominiu požiūriu gali būti skaudūs ir žeminantys.
Penkerius metus Europos vyriausybės darė viską, kad bankų indėlininkai ir investuotojai jaustųsi saugūs, nes baiminosi visiško kolapso. Panašu, kad ši baimė išnyko. Žinutė aiški, kreditoriai ir indėlininkai, kurių sąskaitose susikaupė didesnės nei 100 tūkst. eurų sumos turėtų patys prisiimti atsakomybę už savo pinigus ir investuoti atsakingai.
ES pareigūnai akivaizdžiai tiki euro zonos krizės pabaiga ir mano, kad rinkos ramiai reaguos į pamoką, kurią tarptautiniai kreditoriai pademonstravo Kipre.
