eksportas

Atsivėrusi Vokietijos darbo rinka sudaro geresnių galimybių Lietuvos verslui, tačiau norintiems ten įsitvirtinti reikia kantrybės ir ištvermės, teigia Ūkio ministerijos komercijos atašė Vokietijoje Liutauras Labanauskas. Naujienų agentūros ELTA korespondentė su L. Labanausku kalbėjosi apie tai, kokias galimybes verslui suteikia panaikinti apribojimai darbo jėgos judėjimui ir kokie iššūkiai laukia į Vokietijos rinką dar tik besirengiančio žengti verslo, kokią naudą iš to gaus Lietuva.

Vakarų Europos ir Skandinavijos šalys vis daugiau importuoja lietuviškos kalakutienos produktų. Tą rodo išaugęs  „Arvi kalakutai“  eksportas. 2010 m. bendrovė eksportavo 20 proc. daugiau produkcijos ir gavo 25 proc. daugiau pajamų iš eksporto nei 2009 m. „Praėjusių metų eksporto mąstai yra didesni nei geriausiu prieškriziniu laikotarpiu.

Rusija ketvirtadienį pranešė gegužę neeksportuosianti benzino, o visus pardavimus nukreipsianti į vidaus rinką, taip stengiantis pažaboti atsiradusį degalų trūkumą. „Gegužę (Rusijos energetikos) kompanijos neeksportuos. Visi kiekiai pateks į vidaus rinką“, – naujienų agentūros cituoja energetikos viceministrą Sergejų Kudriašovą. Toks sprendimas priimtas po to, kai kuriose Rusijos srityse ėmė trūkti benzino, o jo kainos pašoko.

Praeitų metų meteorologinės sąlygos žemės ūkio gamybai buvo nepalankios, tačiau padidėjusios žemės ūkio produktų supirkimo kainos, taikytos žemdirbių pajamų palaikymo priemonės ir išaugęs eksportas lėmė, kad žemės ūkio sektoriaus pajamos didėjo, pažymi Vyriausybė savo praėjusių metų veiklos ataskaitoje. Anot Vyriausybės, plečiasi kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų, sukuriančių ūkininkams didesnę pridėtinę vertę, gamyba.

Penktadienį Japonijos vyriausybės atstovai teigė, kad po šalį nuniokojusių stichinių nelaimių jos ekonomikos padėtis yra sunki. Kol Japonija bando susidoroti su žemės drebėjimo ir cunamio padariniais, ji patiria didelį kitų šalių spaudimą. Kinija išreiškė susirūpinimą dėl radioaktyvaus vandens išleidimo į vandenyną.

Žmonių aukos ir materialinių vertybių nuostoliai po žemės drebėjimo ir cunamio Japonijoje nesuvokiami. Neįmanoma tiksliai įvertinti padarytą žalą, bet galima bandyti įvertinti potencialius šios nelaimės padarinius likusiai Azijos daliai ir kitiems pagrindiniams pasaulio ūkiams.

Vienos didžiausių investuotojų pasaulyje – Indijos investicijos yra laukiamos ir Lietuvoje, sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis po dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutarties pasirašymo Vilniuje kovo 31 dieną. Susitarimą Indijos vardu pasirašė Vilniuje viešinti Indijos užsienio reikalų valstybės ministrė Preneet Kaur.

Kovą nedarbo lygis Vokietijoje sumažėjo dvigubai daugiau nei tikėjosi analitikai, nes nei neramumai Artimuosiuose Rytuose, nei krizė Japonijoje neatbaidė bendrovių nuo įdarbinimo. Kovą bedarbių skaičius Vokietijoje sumažėjo 55 tūkst. - iki 3,01 mln. Tai žemiausias lygis nuo 1992-ųjų birželio. „Bloomberg“ ekonomistai prognozavo, kad bedarbių skaičius kovą sumažės 25 tūkst.

Krizė baigėsi, tačiau skirtingos verslo bei visuomenės grupės tai jaučia nevienodai. Pristatydamas SEB banko parengtą „Lietuvos makroekonomikos apžvalgą, šio banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad eksporto rinka atsigavo dar praėjusiais metais, vidaus rinkos versle taip pat artimiausiu metu galima tikėtis apyvartų augimo, tačiau žmonių namų ūkių krizei vargu, ar jau atėjo pabaiga.

Po Japoniją nuniokojusių gamtos stichijų kilusi branduolinė krizė stabdo šalies maisto pramonę. Kitoms valstybėms – tai pasipelnymo šaltinis. Praėjusią savaitę kelios valstybės dėl per didelio radioaktyvių dalelių lygio atsisakė maisto produktų importo iš radiacija užterštų Japonijos regionų. Šalies valdžia taip pat nurodė Fukušimos ir šalimais esančių prefektūrų ūkiams stabdyti produkcijos, kurioje radiacija viršija leistinas normas, gabenimą ir vartojimą.

Į automobilių turgų sau transporto priemonės ieškoti užsukusius lietuvius nemaloniai nustebina padidėjusios kainos ir automobilių stoka. Dėl liepos 1-ąją didėsiančių muito mokesčių Baltarusijoje ir Kazachstane, šių šalių piliečiai išperka didžiąją dalį automobilių iš Lietuvos turgų ir gabenasi juos į savas šalis.

Rytų Europos ekonomikos plėtra artimiausioje ateityje spartės ir taps labiau subalansuota, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Apžvelgiamose šalyse pastebimi vidaus rinkos stiprėjimo ženklai, kurie parems teigiamą eksporto įtaką ekonomikos augimui. Artimiausiais metais ekonomikos kilimą stabdys ribojančioji fiskalinė politika ir ne tokia sparti kaip praėjusiais metais pagrindinių eksporto rinkų plėtra.

Rusija neketina atšaukti draudimo eksportuoti grūdus, kuris galioja iki birželio 30 dienos, praneša „RIA Novosti“. Atsakydamas į eksportuotojų raginimus atšaukti draudimą, Rusijos vicepremjeras Viktoras Zubkovas, pareiškė, kad to daryti neketinama. Kovo 17 d. Rusijoje buvo įsteigta Nacionalinė žemės ūkio produkcijos eksportuotojų asociacija, kuri vienija 60 proc. eksportuotojų ir grūdų prekiautojų.

Indijos kompanija „Tata Motors“, kuri gamina pigiausiu pasaulyje vadinamą automobilį „Nano“, nusprendė eksportuoti šį savo prieinamą kūrinį. Tiesa, dar nėra tikslios nuomonės dėl Europos rinkos. Kompanijos „Tata“ generalinis direktorius Karlas-Piteris Forsteris pareiškė, kad iš pradžių automobiliai bus eksportuojami į Tailandą, Bangladešą ir Šri-Lanką. Vėliau eksporto geografija turėtų plėstis. Kievieną mėnesį tikimasi eksportuoti apie 2000 automobilių.

Sunkmetis neaplenkė ir vieno sočiausiai gyvenančio sektoriaus – farmacijos. Lietuvos vaistų gamintojai skaičiuoja, kad medikamentų pirkimas vidaus rinkoje smuko kone perpus. Jų teigimu, gelbėja tik eksportas. Jis ir šiemet, planuojama, bus pagrindinis gelbėtojas, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Vaistų gamybos sunkmetis nesutrypė kaip kai kurių kitų sektorių, tačiau ir neaplenkė, sako farmacijos bendrovės.

Kinija aplenkė Japoniją ir tapo antra pagal dydį pasaulio ekonomika. Praėjusių metų pabaigoje Japonijos ekonomikos vertė siekė 5,474 trln. dolerių (14,2 trln. litų), tuo tarpu Kinijos ekonomika buvo visai arti 5,8 trln. dolerių (15,08 trln. litų). Japonijos ekonomiką paveikė smukę eksporto ir vidaus vartojimo rodikliai, o Kiniją atvirkščiai į priekį stūmė gamybos augimas, praneša BBC.

Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ prognozuoja, kad eksportuojamos į Europą dujos šiais metais kainuos 325 JAV dolerius už tūkstantį kubinių metrų, arba 46 doleriais daugiau nei praėjusiais metais, praneša „Interfax“, remdamasi dujų monopolijos duomenimis. Vidutinė dujų, parduodamų į tolimąjį užsienį, kaina sieks 250 JAV dolerių (2010 m. - 233 dolerius). Kaip praneša „RIA Novosti“, 2011 metais „Gazprom“ ketina eksportuoti apie 151,3 mlrd. kubinių metrų dujų į Vakarų Europos šalis.

Maisto kainoms kylant didėja tikimybė, kad net ir jūsų mėgiamas restoranas reikalingus produktus gauna iš užsienio tiekėjų, nes užsienyje, esą, pigiau. „Savaime suprantama, kad kainų kelti nesinori, todėl daugelis šiuo metu ieško alternatyvų, tiekėjų ir, jei nenukenčia kokybė, maisto produktus gauna iš užsienio“, – pasakojo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Dilkienė.

Šią savaitę Prezidentūroje premjeras Andrius Kubilius džiūgavo dėl pernai 1,3 proc. padidėjusio bendrojo vidaus produkto ir rekordinio per 20 metų eksporto augimo. Jis netgi pažadėjo, kad šįmet realų pagerėjimą jau pajus ne tik makroekonomikos ekspertai, bet ir eiliniai piliečiai. Žmonės perspektyvų neįžvelgia Užvakar po susitikimo su šalies prezidente Dalia Grybauskaite premjeras liaupsino iki padebesių išaugusį eksportą.

Pigiausiu automobiliu pasaulyje tituluojamas indų hečbekas „Tata Nano“ bus pardavinėjamas ir kitose šalyse – indai pradeda šių automobilių eksportą. Kompanijos „Tata“ generalinis direktorius Karlas-Piteris Forsteris pareiškė, kad iš pradžių automobiliai bus eksportuojami į Tailandą, Bangladešą ir Šri-Lanką. Vėliau eksporto geografija turėtų plėstis. Kievieną mėnesį tikimasi eksportuoti apie 2000 automobilių.

Baltijos regiono ekonomikų atsigavimas vis akivaizdesnis ir šiemet šios tendencijos dar labiau sustiprės. Antrojo 2010-ųjų metų pusmečio rezultatai parodė, kad ekonomikų atsigavimas pernai buvo spartesnis nei tikėtasi. Pagrindinės priežastys – įspūdingi eksporto rezultatai ir teigiamas atsargų pokytis. Vis tik vidutinio laikotarpio prognozių Baltijos šalims „Danske Bank“ analitikai iš esmės nepakeitė: 2011-2012 metais Lietuvos BVP turėtų didėti po 3,6 proc., Estijos – po 3,9 proc.

Dėl sparčiai išaugusio eksporto į Azijos šalis ir padidėjusių namų ūkių išlaidų verslo pasitikėjimas Vokietijoje sausį netikėtai pakilo iki rekordinės aukštumos. Sausį, palyginti su gruodžiu, Miunchene įsikūrusio „Ifo“ instituto sudaromas verslo pasitikėjimo indeksas padidėjo nuo 109,8 iki 110,3 punkto - aukščiausio lygio nuo šalies suvienijimo 1991 m. Ekonomistai prognozavo, kad indeksas išliks nepakitęs. 2010 m. Vokietijos ekonomikos augimas siekė 3,6 proc.

Investicinio banko „Finasta“ prognozėmis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2010 metus augo beveik 1 proc. Tačiau 2010 metų augimas kol kas veikiau statistika nei tvari visų ekonomikos sektorių plėtra. Lietuvos BVP šiuo metu siekia 2006 metų lygį ir tik eksporto apimtys yra kiek didesnės nei prieš krizę. Labiausiai nukentėjęs ekonomikos sektorius – statybos, jo šiandieninė sukuriama vertė siekia tik 2003-iųjų metų lygį.

Sausio mėnesio 19 dienos Kinijos prezidento Hu Jintao vizitas artėja tuo metu, kai ekonominis konfliktas tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų tapo vienas iš daugiausiai nerimo keliančių pasaulinių reiškinių. Visus praėjusius metus JAV spaudė Kiniją pervertinti savo valiutą, o Kinija kaltino JAV Federalinį Rezervų Banką (FED) dėl politikos „kiekybinio palengvinimo“. Abi pusės apkalba viena kitą, tačiau kartu abi pateikia svarių argumentų.

Vienos stambiausių naftos ir dujų tiekėjų Europos rinkai Norvegijos naftos ir dujų atsargos pasirodė pervertintos, pranešė AFP. Šalies teritorijoje ir jos teritoriniuose vandenyse glūdi 21 proc. naftos ir dujų mažiau nei buvo prognozuota anksčiau. Šiuo metu, Norvegijos prognozėmis, neįrodytos atsargos sudaro 2,6 mlrd. kubinių metrų naftos ekvivalento, o ne 3,3 mlrd., kaip kad buvo spėta anksčiau. Prognozė pakeista, nes gręžimo darbai kai kuriuose telkiniuose nedavė lauktų rezultatų.

Daugiau nei 60 milijonų gyventojų turinti Italija jau per 30 metų nuolat gyvena su valstybės biudžeto deficitu. Šios politikos rezultatas – antroji pagal dydį Europos Sąjungoje valstybės skola 2010-ųjų metų pabaigoje: 119 proc. BVP. Kaip bebūtų, šalies biudžeto deficitas neviršija 4 procentų eurozonos vidurkio ir siekia apie 3,5 proc. Pasaulio finansų krizės metu ypač nukentėjo Italijos eksportas, sukuriantis apie 27 proc. šalies BVP.

Antrą mėnesį paeiliui Lietuvos eksporto vertė viršija 5 mlrd. Lt ir lenkia geriausiais buvusius 2008 m. rodiklius. Pagalbos ranką rodikliams ištiesė naftos produktai, tačiau net ir be jų palyginamieji duomenys rodytų malonų rekordą, rašo „Verslo žinios“. 13,7 mln. litų eksporto vertės sumažėjimas lapkritį nenusmukdė bendrojo rodiklio žemiau 5,4 mlrd.

Rusija nusprendė sugriežtinti gyvulinės kilmės maisto produktų importą iš Vokietijos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, praneša „RIA Novosti“. Šio žingsnio imtasi po to, kai vištų lesale Vokietijoje buvo aptikta nuodingojo dioksino. Penktadienį dėl šios priežasties buvo uždaryti daugiau nei 4,7 tūkst. paukštynų Vokietijoje. Oficialūs pareigūnai teigė, kad dioksino kiekis pašaruose yra nekenksmingas žmonėms, o paukštynai uždaryti tik imantis atsargumo priemonių.

Rusija šiais metais eksportuos ginklų ir karinės technikos už daugiau kaip 10 mlrd. dolerių. Taip bus pakartotas praėjusių metų rekordas ir Rusija liks antra didžiausia ginkluotės eksportuotoja pasaulyje, interviu agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė Pasaulio prekybos ginklais analizės centro Maskvoje (CIMTO) generalinis direktorius Igoris Koročenka.

Viename Vokietijoje paukštyne atliktas tyrimas dar 2010 m. kovą parodė, kad pašarai užteršti dioksinu, informuoja BBC. Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemės ūkio ministerija teigia, kad pašarų gamintoja „Harles & Jentzsch“ turėjo paskelbti šiuos duomenis daug anksčiau. Maždaug 4,7 tūkst. paukštynų Vokietijoje uždaryti po to, kai buvo rasti dideli kiekiai dioksinu užterštų pašarų.

Prancūzijos ekonomika pasaulyje yra penktoji pagal dydį – iš karto už Vokietijos – ir generuoja maždaug penktadalį visos eurozonos BVP, rašoma „Danske Bank“ analitikų apžvalgoje. Šios šalies ekonomika pasaulinės krizės laikotarpį išgyveno geriau nei kai kurios stipresnės ekonomikos – pagrindine to priežastimi tapo ne tokia atvira (lyginant su ta pačia Vokietija) šalies rinka. Taip pat prisidėjo ir solidus šalies valstybinis sektorius, išplėtotas viešasis sektorius bei fiskalinė stimuliacija.

2011 metų sausio 1-ąją pradėsianti veikti jau visų 3 rytinės Muitų sąjungos dalyvių – Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos – patvirtinta sutartis Lietuvos verslui žada ir privalumų, ir iššūkių. Pagrindiniai Muitų sąjungos (MS) sutarties nutarimai – Bendras Muitinės kodeksas, vienodi 3 šalių muitų tarifai ir išorinių muitinių iškėlimas prie Europos Sąjungos (ES) sienos, panaikinant muitines tarp Rusijos ir Baltarusijos bei Rusijos ir Kazachstano.

Didžiąją Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį sukuria pramonė, kurios produkcija eksportuojama. Todėl, anot vietos ekonomisto Andreso Arako (Andres Arrak), Baltijos kaimynė yra viena ekonomiškai pažeidžiamiausių valstybių pasaulyje. Lietuvoje apie tai iki šiol viešai nebuvo kalbama, bet, iš visko sprendžiant, mūsų problemos niekuo nesiskiria nuo estiškų. Estai netveria džiaugsmu. Šių metų trečią ketvirtį Estijos BVP išaugo 5 proc., tam daugiausiai įtakos turėjo per metus net 47 proc.

Šalies eksportas pasiekė geriausius rezultatus per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį – šį spalį užfiksuotas rekordinis prekių eksporto augimas, kuris sudarė 5,4 milijardo litų. Tai viršijo geriausius eksporto rezultatus, pasiektus dar prieš krizę, 2008 m. liepą, kai prekių eksportas siekė 5,3 mlrd. lt, praneša Ūkio ministerija. „Bendros verslo ir valstybės pastangos lėmė tokius gerus eksporto rezultatus. Šiuo aspektu stagnuojančioje pasaulio rinkoje atrodome tikrai gerai.

Didžiausia šalies stipriųjų gėrimų gamintoja ir eksportuotoja AB „Stumbras“ į „999“ trauktinių šeimos atnaujinimą investavo 4,8 mln. litų.  Didžiules investicijas bendrovė sieja su eksporto plėtros strategija. Nepaisant besitęsiančio sudėtingo ekonominio laikotarpio šalyje, tokio dydžio investicijas „Stumbras“ vertina kaip būtinas, norint šios produktų grupės lyderiavimą iš Lietuvos ilguoju laikotarpiu perkelti į tarptautinius vandenis.

Muitas į Ukrainą importuojamiems naftos produktams nebus didinamas, Ukrainos užsienio reikalų ministras Kostiantynas Hryščenka telefonu patikino Lietuvos užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį. Lietuvos užsienio reikalų ministerijai gavus įmonės „Orlen Lietuva“ kreipimąsi dėl Ukrainos vyriausybės ketinimų nuo 2011 metų nustatyti 120 eurų už toną importo muitą naftos produktams, kuris būtų taikomas ir iš Lietuvos importuojamiems produktams, buvo kreiptasi į Ukrainos užsienio reikalų žinybą.

Pirmadienį Šiaulių savivaldybėje posėdžiavusi Šiaulių oro uosto darbo grupė nutarė rengti oro uosto plėtros planą. Ketinama per Šiaulių oro uostą ne tik eksportuoti, bet ir importuoti ne tik galvijus, bet ir kitus gyvūnus. Pavyzdžiui, dramblius. „Master“ planas Oro uosto darbo grupė, pritarusi rudenį parengtai galimybių studijai, pritarė ir oro uosto plėtojimo plano, kuris dar vadinamas „Master“ planu, rengimui.

Daug metų pasaulinėje rinkoje gamyba augo sparčiau nei vartojimas. Tačiau pastaraisiais metais padėtis keičiasi– sparčiau auga vartojimas. Ir šia padėtimi gali pasinaudoti Lietuva. Kol kas taip ir yra– šiuo metu žemės ūkio ir maisto gamybos sektorius Lietuvos ekonomikai yra labai svarbus. Sėkmės kryptis – besivystančios rinkos 2009-aisiais – pirmais krizės metais tik žemės ūkis išvengė kritimo ir net pakilo 1,6 proc.

Rinkos informacinės sistemos duomenimis, šiemetinį spalį šalies įmonėse padidėjo paukštienos gamyba. Paukščių skerdimų apimtys Lietuvos įmonėse sudarė 3,58 mln. vnt. ir, lyginant su rugsėjo mėnesiu, padidėjo 7,1 proc., o lyginant su 2009-ųjų spaliu - 3,2 proc. Iš to skaičiaus broilerių skerdimų skaičius 2010-ųjų spalį, lyginant su rugsėju, padidėjo 11,4 proc., o kalakutų bei vištų dedeklių buvo paskersta 4,8 ir 47,7 proc. mažiau.

Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“ priklausančios trys pieno perdirbimo įmonės, „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio Sūris“ ir Vilkyškių pieninė, per tris šių metų ketvirčius uždirbo iš viso 30,354 mln. Lt konsoliduoto grynojo pelno, tai 17,05 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Visą pelną įmonėms sužėrė eksporto rinkos. „Pieno centrui“ priklausančių įmonių konsoliduoti pardavimai per tris ketvirčius sudarė 1,023 mlrd. Lt ir buvo 1,85 proc. didesni nei prieš metus (1,005 mlrd.

Europos Komisija pagerino šių metų Lietuvos BVP prognozę, tačiau nebuvo tokia optimistiška dėl ateinančių metų. EK prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas turėtų siekti 0,4 proc., o kitais metais šis rodiklis turėtų siekti 2,8 proc. Šalies ekonomikos augimas buvo varomas padidėjusio eksporto kiekio įvairiose pramonės šakose, kurį paskatino Lietuvos konkurencingumas kainų atžvilgiu.

Irako vyriausybė planuoja sudaryti sandorį su britų ir olandų įmone „Royal Dutch Shell“ bei Japonijos bendrove „Mitsubishi“, pagal kurį kompanijos turės galimybę dalyvauti eksploatuojant gamtinių dujų telkinius pietinėje šalies dalyje, praneša Irako naftos pramonės ministerija. Sandoriui, kuris įvertintas 15-17 mlrd. dolerių, turi pritarti Irako vyriausybė. „Royal Dutch Shell“ jau sudarė sutartį su Irako vyriausybe dėl vieno stambiausių naftos telkinių - Mainuno - eksploatavimo.

Baltarusijos pieno perdirbėjai norėtų įsivežti lietuviško pieno ir neslepia savo planų įžengti į Europos Sąjungos pieno rinkas. Lietuvos pieno perdirbėjai atsargiai vertina kaimynų norus ir sako, kad kaina, kurią žada mokėti Baltarusijos perdirbėjai, nėra aukšta, todėl mūsų ūkininkai neturėtų ja susigundyti. Viename Baltarusijos pieno kombinatų perdirbamas tik Gardino srityje perkamas pienas.

Statistikos departamentas praneša, kad 2010 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,5 procento, o importuotų prekių – 1,2 procentų 2010 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, eksportuotų prekių kainų pokytį lėmė padidėjusios maisto produktų – 2 procentais, rafinuotų naftos produktų – 0,4 procento, chemikalų ir chemijos pramonės gaminių – 0,5 procento kainos bei 3,6 procento sumažėjusios kompiu­terinių, elektroninių ir optinių gaminių, 1,1 – guminių ir pl...

Puolę Lietuvoje supirkinėti mėsinius galvijus turkai padėjo per kelis mėnesius kainas padidinti beveik 50 proc. Teigiama, kad eksportuotojai primiršo net ilgus metus pelningiausia buvusią Rusijos rinką. „Verslo žinios“ pirmadienį rašo, kad paskui paaugusią paklausą nuo 3,4 Lt/kg už gyvąjį svorį, kiek mokėta vasaros viduryje, kaina šoktelėjo iki 5 Lt/kg. „Mano skaičiavimu, iš Lietuvos į Turkiją išvežama iki 80 proc. šalyje užauginamų jaučių. Tai daugiau nei buvo vežama į Rusiją.

Kinijos automobilių gamintojas „Anhui Hualing Automobile Co. Ltd“, per metus parduodantis po 30 000 CAMC markės sunkvežimių, yra tik vienas iš šios šalies „mažylių“, didžiausią savo produkcijos dalį skiriantis eksportui. CAMC įvairios paskirties transporto priemones jau galima sutikti ne tik Azijos, bet ir Europos bei Afrikos žemynų keliuose ir statybų aikštelėse, o netolimoje ateityje šios markės kiniški sunkvežimiai, pasak gamintojų,  pasieks ir Šiaurės Ameriką.

Lietuvos eksportas trečiąjį šių metų ketvirtį toliau augo, o statybų sektorius po ilgos pertraukos fiksavo pagyvėjimą.  Su eksporto sėkme susijusios gamintojų kainos šalyje mažėjo, užsienyje – didėjo, o infliacija ūgtelėjo. Lietuvoje pramonės produkcijos didėjimo metiniai tempai buvo didesni nei vidutiniai ES ir euro zonos šalyse. Spalio mėnesį infliacija ir gamintojų produkcijos kainos augo.

„DnB Nord“ banko analitikai pagrindine kliūtimi Lietuvos ūkio plėtrai mato aukštą nedarbo ir emigracijos lygį, investicijų stoką bei būtinybę toliau mažinti biudžeto išlaidas. Tas pačias problemas jie įžvelgia ir kaimyninėje Latvijoje. Kitąmet Baltijos šalys ir Lenkija turi ruoštis spartesnei infliacijai – tai lemia žaliavų ir žemės ūkio produktų brangimas pasaulyje, įtakos turės ir numatomi darbo kaštų pokyčiai.

Tarptautinė skubių siuntų bendrovė TNT ėmėsi papildomų saugumo priemonių norėdama apsaugoti klientus ir jų siuntas, o taip pat savo darbuotojus bei tinklą nuo galimų teroristinių išpuolių. Bendrovė sugriežtino oro ir žemės transporto kontrolę, įvedė būtiną visų siuntų patikrą TNT atstovybėse (tarp jų ir „TNT Lietuva“ padalinyje), o taip pat subrangovų įmonėse bei partnerių oro linijų bendrovėse.