Didžiąją Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį sukuria pramonė, kurios produkcija eksportuojama. Todėl, anot vietos ekonomisto Andreso Arako (Andres Arrak), Baltijos kaimynė yra viena ekonomiškai pažeidžiamiausių valstybių pasaulyje.
Lietuvoje apie tai iki šiol viešai nebuvo kalbama, bet, iš visko sprendžiant, mūsų problemos niekuo nesiskiria nuo estiškų.
Estai netveria džiaugsmu. Šių metų trečią ketvirtį Estijos BVP išaugo 5 proc., tam daugiausiai įtakos turėjo per metus net 47 proc. padidėjęs eksportas. Tačiau A.Arakas pamėgino išsklaidyti augantį estų entuziazmą sakydamas, kad eksporto sektorius gali būti ne tik Estijos džiaugsmas, bet ir vargas.
Viena pažeidžiamiausių pasaulyje
A.Arako tvirtinimu, per ekonominį pakilimą Estijos pramonė, kurios produkcija eksportuojama, sukūrė net 70-80 proc. BVP. Dabar, pasak ekonomisto, šis procentas mažesnis, bet vis tiek išlieka labai didelis. „Mes visiškai priklausomi nuo to, kyla pasaulio ekonomika ar leidžiasi. Tuomet kyla arba leidžiasi ir mūsų ūkis. Vadinasi, mes esame labai pažeidžiami“, - dėstė Estijos ekonomistas.
A.Arakas sakė, kad Prancūzijoje produkciją eksportuojanti pramonė sukuria 30 proc. BVP, Jungtinių Amerikos Valstijų – 9 proc., Japonijos – 12 proc. BVP. „Esame maža valstybė ir mūsų priklausomybė nuo išorės rinkų yra neišvengiama. Kai prasidėjus krizei Estijos eksportas sumenko trečdaliu, buvo užfiksuotas ir 14 proc. ekonomikos nuosmukis“, - kalbėjo estų ekonomistas.
„Šiandien Estijos ekonomikos variklis vėl yra eksportas. Ir tik ateitis parodys, ar nepasikartos tai, kas vyko prieš dvejus trejus metus“, - teigė A.Arakas.
Lietuvoje – identiškos problemos
„Mūsų šalį kamuoja tos pačios problemos kaip ir Estiją. Esame mažos šalys, dažnai žingsniuojame tuo pačiu keliu, todėl kitaip ir būti negali“, - „Respublikai“ tvirtino ekonomikos ekspertas akademikas Antanas Buračas.
Lietuvos valdantieji irgi nepamiršo pasidžiaugti, kad, pavyzdžiui, 2010 m. spalio mėn., palyginti su 2009 m. spaliu, eksportas pasistiebė net 43,5 proc. Tikimasi, kad šis rezultatas padarys teigiamą įtaką ir mūsų ketvirtojo ketvirčio BVP.
A.Buračo teigimu, todėl Lietuva yra nė kiek ne mažiau priklausoma nuo padėties užsienio rinkose nei Baltijos kaimynė. „Tačiau pasirinkimo neturime. Dėl mažo vartotojų skaičiaus vartojimas šalyje yra mažas, neturime iš esmės jokių gamtinių išteklių, nesame ir pasaulio finansų centras. Todėl belieka pasikliauti eksportu“, - tvirtino pašnekovas.
Vis dėlto, anot A.Buračo, bent šiek tiek nuo pakilimų ir atoslūgių išorės rinkose galime apsisaugoti. „Šiandien didžiąją eksporto dalį sudaro apdirbamosios pramonės gaminiai. Tačiau nematau nė mažiausių šios ūkio srities perspektyvų. Lietuvoje apdirbamoji pramonė merdėja. Nematau nė vienos jos šakos, kuri būtų perspektyvi. Geriausiu atveju atskiri apdirbamosios pramonės sektoriai pagamina produkcijos tiek pat, kiek ir prieš dešimt metų“, - atskleidė akademikas.
Maža to, A.Buračo teigimu, dėl palyginti brangios darbo jėgos ir gamtinių išteklių stokos apdirbamosios pramonės įmonės keliasi į Baltarusiją, Ukrainą, netgi – Lenkiją. „Jei nerasime kuo pakeisti šunų maisto, šokoladų ar tų pačių drabužių gamybos, ateityje galime likti išvis be jokios pramonės“, - liūdnai pranašavo akademikas. Todėl, jo teigimu, būtina kuo greičiau dėti pamatus kokybiškai naujai gamybai, kuri nereikalautų pigios darbo jėgos ir kurios gaminiai pasaulinėse rinkose turėtų didelę paklausą. Pirmiausia, sakė A.Buračas, tai didelę pridėtinę vertę turinčių aukštųjų technologijų produktai.
Kryptis privalo išryškinti ministerija
A.Buračas sakė, kad šis darbas, nors ir labai mažyčiais žingsniais, tarytum ir vyksta. „Kartais pakalbama apie tai, esą Lietuvoje neblogai išplėtota lazerių ar biotechnologijų gamyba. Tačiau šios pramonės šakos nesukuria nė 10 proc. mūsų metinio BVP. Todėl būtina ieškoti daugiau didelę pridėtinę vertę turinčių aukštųjų technologijų šakų, kad jos galėtų išvesti mūsų pramonę iš aklavietės. Tuo dar aktyviau privalo užsiimti Ūkio ministerija“, - sakė akademikas.
Jis tvirtino girdėjęs apie gamyklas, gaminsiančias elektros ar šviesos baterijas. „Žinoma, tai gerai. Bet tokia gamyba – tik lašas jūroje. Galbūt vertėtų sudaryti prielaidas, pavyzdžiui, atgaivinti farmacijos pramonę, kuri Lietuvoje kadaise turėjo stiprias pozicijas, bet dabar jas užleido“, - svarstė pašnekovas.
