2011 metų sausio 1-ąją pradėsianti veikti jau visų 3 rytinės Muitų sąjungos dalyvių – Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos – patvirtinta sutartis Lietuvos verslui žada ir privalumų, ir iššūkių.
Pagrindiniai Muitų sąjungos (MS) sutarties nutarimai – Bendras Muitinės kodeksas, vienodi 3 šalių muitų tarifai ir išorinių muitinių iškėlimas prie Europos Sąjungos (ES) sienos, panaikinant muitines tarp Rusijos ir Baltarusijos bei Rusijos ir Kazachstano.
Nuo 2010 metų liepos MS veikė tik tarp Rusijos ir Kazachstano.
Vežėjams neramu
Nauji santykiai su rytiniais kaimynais gali kirsti skaudų smūgį Lietuvos ir Latvijos puoselėjamam tilto tarp Rytų ir Vakarų įvaizdžiui. Ne be pagrindo baiminamasi, kad automobilių krovinių srautai šiomis kryptimis pasuks į Baltarusiją, kurios pasienyje su ES šalimis išdėstyti MS muitinės terminalai. Juose, sujungtuose elektronine deklaravimo sistema, bus atliekama transporto ir krovinių kontrolė. Be to, krovinių dokumentai bus tikrinami kiekviename muitinės patikros punkte. Rusijos atstovų teigimu, atlikus teisinius pakeitimus, deklaracijos pateikimo laikas sutrumpės nuo 3 iki 2 dienų. Jeigu pasitvirtins pastaroji naujiena, ko gero, ji bus vienintelė gera Lietuvos vežėjams ir krovinių siuntėjams.
Dar daugiau problemų gali kilti Latvijai. Asociacijos „Latvijas auto“ duomenimis, tik 30 proc. šalyje riedančių sunkvežimių priklauso Latvijos vežėjams, o jų gabenami vietiniai kroviniai sudaro vos dešimtadalį visų vilkikais šalies teritorija vežamų krovinių. Likusi dalis – tranzitiniai kroviniai, kurie atvežami jūrų keliais. Latviai baiminasi, kad dauguma sandėlių ir logistikos centrų ilgainiui bus perkelti į Lenkiją, iš kur trumpesnis kelias į Maskvą per Minską.
Tačiau ir šie iššūkiai – tik vežėjų bėdų pradžia. Pasak Algimanto Kondrusevičiaus, vežėjų asociacijos „Linava“ prezidento, kelia nerimą nauja Rusijos strategija, pagal kurią netolimoje ateityje, gal jau nuo 2012 ar 2013 metų, kroviniai MS narėms bus vežami tik iki artimiausių terminalų pasienyje su ES šalimis. Vadinasi, kelias į Rytus tarptautiniam transportui, matyt, bus uždarytas.
„Apie tai jau šiandien turėtų galvoti mūsų vežėjai ir logistikos bendrovės – kaip diversifikuoti verslą, kad jis būtų kuo mažiau priklausomas nuo Rytų krypties“, – perspėja vežėjų asociacijos lyderis.
Žaliava – be kliūčių
Kol kas naujovių be didesnio nerimo laukia tik žaliavos tiekėjai į Rusiją. Mat pradėjus veikti MS, eksportuotojams bus nesvarbu, kur realizuoti produkciją – Rusijoje, Baltarusijoje ar Kazachstane.
Biržų UAB „Agaras“, vienos stambiausių žalios mėsos eksportuotojų į Rytų rinkas, komercijos direktorė Daina Butienė sako, kad bendrovei daugiau rūpesčių kelia Lietuvos biurokratai. Pavyzdžiui, Nacionalinė mokėjimų agentūra reikalauja važtaraščių su originaliu prekės gavėjo parašu, o MS nuo sausio įves elektroninę krovinių deklaravimo sistemą, kaip ir visame moderniame pasaulyje.
„Neįsivaizduoju, kaip bus sprendžiama ši problema. Tebežaidžiame mediniais skaitliukais, o Rusija, viena svarbiausių mūsų rinkų, pereina prie modernių krovinių kontrolės būdų. Kodėl mūsų valdininkai taip nepasitiki verslininkais?“ – piktinasi „Agaro“ atstovė.
Apgaulingas pagyvėjimas
A. Kondrusevičius pataria pernelyg nedžiūgauti dėl suaktyvėjusio naudotų automobilių pardavimo ir jų eksporto į Rytus. Pasak jo, MS narės, saugodamos savo rinkas, jau kitais metais įves protekcinius muitus įvežamiems naudotiems ir ne MS teritorijoje pagamintiems naujiems automobiliams. Rusija savo rinką jau saugo. Kazachstanas pranešė nuo 2011 metų sausio dar labiau sugriežtinsiąs naudotų automobilių importą ekologiniais reikalavimais. Baltarusija protekcinius muitus naudotų automobilių importui įves nuo 2011 metų liepos 1 dienos, pasibaigus išsiderėtam pereinamajam laikotarpiui. Pavyzdžiui, už įvežamą ne senesnį nei 5 metų automobilį teks mokėti apie 6 tūkst. eurų muito mokestį, o už senesnį – dvigubai daugiau.
Priminsime, kad naudotų automobilių eksportas į Rytus sudaro nemenką dalį Lietuvos eksporto. Dar 2009-aisiais į Baltarusiją buvo eksportuojama 34 proc., o į Kazachstaną – 37 proc. naudotų automobilių. Šiemet eksportas į Baltarusiją išaugo 30 proc., tačiau į Kazachstaną sumažėjo 85 proc.
Ne viskas aišku
Visų 3 valstybių MS oficialiai pradės veikti jau nuo sausio, tačiau, pasak Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonomikos santykių departamento direktoriaus Albino Zananavičiaus, didesnių permainų laukiama nuo 2011 metų liepos 1-osios, kai baigsis pereinamasis laikotarpis. Iki tol rusai organizuoja pristatymus į suinteresuotas šalis. Lietuvoje jis numatomas sausio pabaigoje.
Kol kas Lietuvos eksportuotojų atstovai zuja į Maskvą ir atgal, nes stengiasi gauti kuo daugiau informacijos apie būsimas permainas. Neabejojama, kad, nustatydamos bendrus muitų tarifus, MS narės pirmiausia rūpinsis savo gaminių apsauga. Tokios politikos neslepia pagrindinė MS iniciatorė Rusija. Tai nereikštų nieko gero pirmiausia Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojams, ypač mėsos perdirbimo pramonei.
„Biovela group“ priklausančios mėsos perdirbimo įmonės jau pradiniame MS etape pastebėjo verčiančių sunerimti ženklų. Saugodama savo gamintojų interesus, Rusija padidino mėsos produktų importo muito mokesčius.
Ne sviestu tepta
MS kol kas tebėra 2009 metų lapkričio 27 dieną prezidentų Dmitrijaus Medvedevo (Rusija), Aleksandro Lukašenkos (Baltarusija) ir Nursultano Nazarbajevo (Kazachstanas) pasirašytos sutarties dėl vieningos ekonomikos erdvės, pavadintos „EurAzES“ (Eurazijos ekonomikos bendradarbiavimo organizacija), įgyvendinimo priemonė. Politologai neatmeta, kad „EurAzEs“ sutartį pasirašyti sumanyta, kad būtų sukurtas naujas darinys, primenantis iširusią Sovietų Sąjungą, juolab kad prisijungti prie sutarties ketina ir Tadžikistanas bei Kirgizstanas.
Rusai ir baltarusiai labai norėtų šalia matyti ir Ukrainą, tačiau ji labiau linkusi šlietis prie ES, juk nepamirškime ganėtinai komplikuotų Kijevo santykių su Kremliumi. Kita vertus, esama ir suartėjimo ženklų, ypač kai Ukrainos prezidentu tapo Viktoras Janukovičius. Pavyzdžiui, abiejų šalių susitarimas pratęsti Sevastopolio uosto nuomos Rusijai sutartį iki 2047 metų ir pasigirdę pranešimai apie galimą Ukrainos dujų kompanijos „Naftogaz“ ir Rusijos koncerno „Gazprom“ susijungimą.
Ganėtinai komplikuota buvo ir MS kūrimosi pradžia. Nors Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas dar 2009 metų lapkritį suskubo pranešti, kad MS pradės veikti jau nuo 2010 metų sausio, tačiau, užsitęsus deryboms su Kazachstanu, abiejų šalių MS su didelėmis išlygomis pradėjo veikti tik nuo liepos 1 dienos.
Dar labiau užsitęsė derybos su Baltarusija. Mat iškilo nesutarimų dėl Rusijos naftos kainų, nustatomų Baltarusijai. Rusija piktinosi, kad, gaudama pigesnės naftos, Baltarusija uždarbiauja, nes pusę gaunamos žaliavos perparduoda pasaulinės rinkos kainomis. Tik tuomet, kai A. Lukašenkai pavyko išsikovoti bent kompromisinį variantą, Muitinės kodeksą galų gale pasirašė ir Minskas.
Kad ir su išlygomis, pereinamaisiais laikotarpiais, narių teisėmis kai kurių prekių muitus nustatyti savo nuožiūra, tačiau MS realiai pradės veikti jau mažiau kaip po pusės mėnesio.
Kol kas neaišku, kaip pasikeis santykiai, kai MS narės taps ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narėmis, juolab kad, kaip vienoje spaudos konferencijoje teigė V. Putinas, „Rusija neatsisako galimybės stoti į PPO, tačiau tik kaip bendra MS, o ne kaip atskira valstybė.“
Faktai:
* Muitų sąjungos valstybėse gyvena apie 60 proc. visų posovietinės erdvės šalių gyventojų. Bendrasis vidaus produktas (BVP) sudaro daugiau nei 85 proc. buvusioje SSRS teritorijoje pagaminamo BVP. Jis sudaro apie 3 mlrd. JAV dolerių ir tikimasi, kad iki 2015 metų paaugs dar 15–18 procentų.
* Lietuvos eksportas į Rusiją, Baltarusiją ir Kazachstaną sudaro daugiau nei 18 proc. viso Lietuvos eksporto.
* Muitai didėja daugiau nei 30 proc. lietuviškos kilmės eksportuojamoms prekėms, apie 61 proc. lietuviškos kilmės eksporto lieka nepakitę, o mažėja tik 8 proc. išvežamų prekių.
* Labiausiai pakilo muitai gyviems galvijams, naudotiems automobiliams, baldams, popieriui ir kartonui, kai kuriems pieno produktams. Tekstilės gaminiams muitai sumažėjo.
Ko Lietuvos verslui tikėtis iš rytinės Muitų sąjungos?
Rimantas Rudzkis, ekonomikos analitikas: Labiausiai nukentės Lietuvos automobilių verslas ir su juo susiję kiti verslai. Šiandien jie atsigavę – legaliai ir „šešėlyje“ dirba dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių. Visi jie didina vartojimą ir taip padeda atsigauti kitiems verslams. Sustojęs automobilių eksportas būtų didelė netektis visai šalies ekonomikai.
Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius: Nemanau, kad bus didelių teigiamų pokyčių. Prekes, Lietuvoje pagamintas iš pusgaminių, bus lengviau įvežti į Rusiją, todėl jos šiek tiek atpigs ir bus konkurencingesnės. Kita vertus, Muitų sąjunga realiai kitais metais dar nepradės veikti, nes dar daug netarifinių barjerų, paprotinių dalykų, kurių panaikinti per metus tikrai nepavyks.
Kęstutis Glaveckas, Seimo narys: Verslas tik laimės dėl to, kad Muitų sąjungoje bus bendra erdvė – vežant krovinius į Kazachstaną užteks kirsti tik Baltarusijos sieną. Kas kita – protekcinės priemonės. Ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio verslas pralaimi dėl to, kad Rusija dar nėra Pasaulio prekybos organizacijos narė.
