Daug metų pasaulinėje rinkoje gamyba augo sparčiau nei vartojimas. Tačiau pastaraisiais metais padėtis keičiasi– sparčiau auga vartojimas. Ir šia padėtimi gali pasinaudoti Lietuva. Kol kas taip ir yra– šiuo metu žemės ūkio ir maisto gamybos sektorius Lietuvos ekonomikai yra labai svarbus.
Sėkmės kryptis – besivystančios rinkos
2009-aisiais – pirmais krizės metais tik žemės ūkis išvengė kritimo ir net pakilo 1,6 proc. Apskritai Lietuvoje žemės ūkis sukuria 2,4 karto didesnę bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį negu vidutiniškai ES rinkoje. Tokia pat padėtis ir vertinant maisto pramonę. Tiesa, pagal BVP dalį visoje šalies ekonomikoje žemės ūkio indėlis nuolat mažėja. Maisto pramonės BVP dalis atitinkamai sumažėjo nuo 4,1 iki 3,9 proc., nors nesėkmingais 2006-aisiais buvo kritusi iki 3,6 proc.
Pasak „DnB NORD“ banko vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio, pasaulinėje rinkoje maisto vartojimas auga ne tik dėl didėjančios kinų ir indų perkamosios galios. Šių šalių ekonomikos sparčiai auga ir gyventojai pradeda daugiau bei sveikiau valgyti. Tačiau vartojimas auga ir sparčiai augs daugelyje besivystančių šalių. Štai mėsos poreikis per artimiausius 15 metų besivystančiose rinkose išaugs daugiau nei du kartus– nuo 145 iki 300 mln. t, o išsivysčiusiose valstybėse vartojimo augimas bus palyginti nedidelis– nuo 80 iki 110 mln. t.
„Lietuvos mėsos ir pieno pramonės ateitis priklausys nuo to, ar perdirbėjai suras naujų rinkų. Tai padaryti nelengva, nes to sieks ir Vakarų Europos šalys“,– sako R.Rudzkis.
Analitikas mano, kad Lietuvos žemdirbiams pagelbėtų strateginis investuotojas. Tačiau Lietuvos žemdirbiai kol kas labai įtariai vertina investuotojus– per pastaruosius 20 metų žemės ūkio sektoriuje tiesioginių užsienio investicijų buvo tik 279 mln. Lt. O maisto pramonėje investuota 1 568 mln. Lt, apdirbamojoje pramonėje– net 9 291 mln. Lt. Daug vilčių sieta su kooperacija, tačiau Lietuvoje ji taip ir neįleido gilesnių šaknų. Tiesa, žemdirbiai planuoja statyti pieno perdirbimo įmonę. Pasak R.Rudzkio, jos sėkmė priklausys nuo sugebėjimų surasti nišą pasaulinėje rinkoje.
Lietuvai palankios aplinkybės
Lietuvos konkurencingumą ES rinkoje geriausiai parodo statistiniai duomenys. Be kita ko, jeigu būtume išsaugoję 1990-ųjų gamybos lygį, ES rinkoje dabar būtume lyderiai. Štai 1990-aisiais Lietuvoje buvo auginama 2,422 mln. galvijų ir 2,73 mln. kiaulių. 2009-aisiais atitinkamai– 771 tūkst. ir 897 tūkst. Tačiau net ir dabar Lietuvos duomenys yra neblogi.
Pagal melžiamų karvių skaičių, tenkantį vienam gyventojui, Lietuva (0,12) užima garbingą antrą vietą ir nusileidžia tik Airijai (0,24). Kaimynės Estija ir Latvija– 0,08, Lenkija– 0,07, o mažiausiai karvių laikoma Vengrijoje– 0,03 karvės vienam gyventojui.
Dar geresnė Lietuvos padėtis grūdų sektoriuje. Pastaraisiais metais užauginama daugiau nei 1990-aisiais. Štai pernai buvo užauginta 3,892 mln. t, o prieš 20 metų– 3,26 mln. t. Tiesa, nesėkmingais 1995 m. ir 2006 m. buvo užauginta tik apie 1,9 mln. t.
„DnB NORD“ banko vyriausiasis analitikas primena, kad Lietuvai kol kas yra naudingi klimato pasikeitimai. Šiek tiek nukenčia Lietuvos augintojai, tačiau kitose šalyse nuostoliai gerokai didesni. Štai ir šįmet grūdų derlius pasaulyje buvo prastas. Rusiją kamavo neregėti karščiai, o vėliau ir kilę gaisrai. Blogą derlių gavo JAV, Australija. Prognozuojama, kad padėtis dėl klimato pasikeitimo tik blogės.
Rusija nori apsirūpinti maisto produktais
Tačiau šalia Lietuvos esančios rinkos auga, todėl iš krizės šalį ištempė eksportas. Bet ar ilgai tai tęsis? Kada atsigaus vidaus rinka? Pasak R.Rudzkio, ji atsigautų, jeigu eksporto augimas truktų dar keletą metų.
Pastaraisiais metais Lietuva daug maisto produktų eksportuoja į Rusiją.
„Lietuvai palanki padėtis gali trukti bent iki įvyksiančių Rusijos prezidento rinkimų 2012-aisiais. Dabartinis premjeras Vladimiras Putinas negailės pinigų didinti vartojimą, todėl, reikia tikėtis, augs ir eksportas iš Lietuvos“,– prognozuoja R.Rudzkis.
Kokios tolesnės prognozės? Akivaizdus Rusijos noras apsirūpinti maisto produktais. Jie turi galimybių ir nori tai padaryti. Tokius tikslus jie sau kelia jau seniai, bet vis nepavyksta jų įgyvendinti. Rusų produktai nekonkurencingi. Tačiau žemės ūkiui ir maisto pramonei Rusija negaili ir negailės subsidijų.
Krizė nenori trauktis
Šiuo metu pasaulio ekonomika auga, tiesa, ne taip sparčiai, kaip norėtume, tačiau analitikai neatmeta ir naujos krizės ar dabartinės krizės užsitęsimo galimybių. Pasak R.Rudzkio, netrūksta antrąjį ekonomikos kritimą prognozuojančių analitikų. Kuo paremtas nerimas?
„Kilus krizei, daugelis valstybių stengėsi ekonomiką atgaivinti didindamos valstybės išlaidas, taigi didino biudžeto deficitą. Todėl dabar prasideda bėdos Airijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse“,– sako R.Rudzkis.
Dabar visi suvokia, kad daugiau skolintis nebegalima, teks susiveržti diržus ne tik Graikijai bei paminėtoms šalims, bet ir Vengrijai, ir net Vokietijai. Taigi tokiu atveju produkcijos paklausa kristų Lietuvai svarbiose rinkose.
Albinas ČAPLIKAS
