Pirmadienį Šiaulių savivaldybėje posėdžiavusi Šiaulių oro uosto darbo grupė nutarė rengti oro uosto plėtros planą. Ketinama per Šiaulių oro uostą ne tik eksportuoti, bet ir importuoti ne tik galvijus, bet ir kitus gyvūnus. Pavyzdžiui, dramblius.
„Master“ planas
Oro uosto darbo grupė, pritarusi rudenį parengtai galimybių studijai, pritarė ir oro uosto plėtojimo plano, kuris dar vadinamas „Master“ planu, rengimui.
Plane bus numatomas orlaivių judėjimo schemos, pastatų, aptarnavimo infrastruktūros vietos, žemės ribos. Numatomos trys pagrindinės oro uosto veiklos: keleivių terminalo, krovinių terminalų bei orlaivių aptarnavimo vietos.
Šiaulių oro uosto vadovo Romo Mikšio teigimu, planas – penkerių metų etapui.
Keleivių terminalas oro uoste jau baigiamas įrengti, bet tame pastate jis galės veikti tik 15 metų, vėliau pereis karinio oro uosto žiniai.
„Master“ planas – labai svarbus dokumentas, numatantis strateginį oro uosto vystymąsi. Plane tiksliais brėžiniais bus numatoma, kaip ir kur parkuosis orlaiviai, kur bus pastatai ir privažiavimai prie jų“, – pabrėžė R. Mikšys.
Planui rengti, pasak R. Mikšio, yra galimybė gauti Europos Sąjungos fondų, tačiau pats oro uostas paramos negali gauti, nes neturi savo žemės. Paraišką turėtų teikti Savivaldybė, kurios įmonė ir yra Šiaulių oro uostas.
Šiaulių oro uostas bus pirmasis šalyje oro uostas, rengsiantis strateginį vystymosi planą „Master“.
Gyvūnus ne tik eksportuos, bet ir importuos
Darbo grupė pritarė, kad Šiaulių oro uostas ateityje galėtų ne tik eksportuoti, bet ir importuoti galvijus.
Importas, pasak R. Mikšio, priklausys nuo sugebėjimo įsisavinti II industrinio parko etapą – kaip ir kada bus nutiestos komunikacijos.
„Vidury laukų importo paslaugos neįkursi, brangu, sunku būtų surasti investuotoją. Importas būtų labai gerai Šiaulių oro uostui“, – sakė R. Mikšys.
Šiuo metu Šiaulių oro uostas pirmauja šalyje tarp galvijų eksportuotojų.
„Importuotume gyvūnus, ne tik galvijus. Pajuokausiu, jeigu, pavyzdžiui, Rygos oro uostas sugalvotų atsigabenti dramblį, dramblys galėtų į Rygą atvykti per mūsų oro uostą“, – sakė R. Mikšys.
Gyvūnų importui, pasak Šiaulių oro uosto vadovo, reikalingos karantinavimo paslaugos. Karantinavimas, pagal standartus, gali vykti 15 kilometrų spinduliu nuo oro uosto.
Metus baigs su nuostoliais
Oro uosto darbo grupė svarstė apie galimybę pinigais padėti Savivaldybės įmonei.
„Bet supratau, kad pinigų Savivaldybė mums negalės skirti, nes savivaldai šiuo metu pačiai sunku. Darbo grupė linkusi, kad mes atsidarytume kreditinę liniją. Bet mes ir taip turime jau du kreditus, lizingą“, – apgailestavo R. Mikšys.
Pasak oro uosto vadovo, įmonė yra įsiskolinusi apie 300 tūkstančių litų statybininkams ir tiekėjams už keleivių terminalo statybą ir įrengimą. Skolą grąžina dalimis.
„Šiuos metus turėtume baigti su 170 tūkstančių litų minusu“, – sakė R. Mikšys.
Jis palygino, kad, pavyzdžiui, valstybinis Kauno oro uostas šiuos metus baigs su 2 milijonų litų minusu, tačiau Kauno miesto savivaldybė dalį skolos – apie 1,5 milijono padengs ne Savivaldybės, o valstybės įmonei.
R. Mikšys pasidžiaugė, kad eksporto rodikliai šiemet rekordiniai: „2008 metais perkrovėme 2050 tonų galvijų, šiemet planuojame perkrauti apie 2300 tonų“.
Kadangi oro uoste yra atidarytas muitinės terminalas, pasak R. Mikšio, atsirado galimybė per Šiaulių oro uostą gabenti ir kitas prekes.
Rita ŽADEIKYTĖ