Po Japoniją nuniokojusių gamtos stichijų kilusi branduolinė krizė stabdo šalies maisto pramonę. Kitoms valstybėms – tai pasipelnymo šaltinis.
Praėjusią savaitę kelios valstybės dėl per didelio radioaktyvių dalelių lygio atsisakė maisto produktų importo iš radiacija užterštų Japonijos regionų. Šalies valdžia taip pat nurodė Fukušimos ir šalimais esančių prefektūrų ūkiams stabdyti produkcijos, kurioje radiacija viršija leistinas normas, gabenimą ir vartojimą. Į užterštas vietas kol kas atvežama tik būtiniausių prekių – maisto produktų ir vandens. Pranešama, kad keturių prefektūrų gyventojai liko be tabako gaminių.
Uždrausta 11 rūšių
Premjeras Naoto Kanas įsakė uždrausti lapinių daržovių, brokolių ir pieno gabenimą iš užterštų Japonijos regionų. Padidėjęs radiacijos lygis rastas 11 rūšių maisto produktų. Radioaktyvus cezis juose 164 kartus viršijo normą, radioaktyvusis jodas – daugiau nei 7 kartus.
,,Panašu, kad užteršto maisto kiekis didėja. Pasaulio sveikatos organizacija įspėjo, kad radiacija išplito didesniame regione, nei manyta„, – teigė Andrew Thomas, ,,Al Jazeera“ reporteris Japonijoje.
Vandenyse prie Fukušimos praėjusią savaitę aptikta radioaktyvaus kobalto, jodo ir cezio. Tai kone sustabdė antrą pagal dydį jūros maisto rinką pasaulyje. Žuvininkystės pramonė Japonijoje stipriai nukentėjo ir nuo cunamio.
,,Iš užterštų regionų ir taip negauname žuvies, nes juos sunaikino cunamis„, – ,,Reuters“ sakė Nacionalinės žuvininkystės asociacijos vadovė Rika Tatsuki. Pasak jos, radiacijos jau aptikta žuvyse ir moliuskuose.
Pelnysis užsienio įmonės
Kai kurioms valstybėms stringanti Japonijos maisto rinka leis pasipelnyti. Australijos gamintojai tikisi padidinti jautienos importą, nes, jų teigimu, japonai užterštą jūros maistą keis jautiena.
,,Jūros maistas sudaro didelę dalį japonų baltymų raciono, todėl jiems reikės kuo nors jį užpildyti„, – ,,Businessweek“ sakė mėsos perdirbimo įmonės Sidnėjuje ekonomistas Timas McRae.
Tokijuje gyvenanti Ryoko Mizumoto ,,Businessweek„ teigė žuvį ir jūros gėrybes keičianti į pigiausią mėsą. ,,Parduotuvėse perku tik vandenį ir importuotą mėsą, žuvies nebevartojame“, – sakė ji.
Iš stabdomo Japonijos eksporto, manoma, taip pat pasipelnys Indonezijos ir Norvegijos žuvininkystės kompanijos. Indonezija skaičiuoja, kad branduolinė krizė Japonijoje leis padidinti importą maždaug 5 procentais.
Apribojo importą
Pirmosios maisto produktų importą iš užterštų Japonijos prefektūrų uždraudė JAV. Prie jų prisidėjo Pietų Korėja, Honkongas, Australija, Naujoji Zelandija, Singapūras, Kanada, Rusija.
Šios šalys uždraudė pieno, daržovių, vaisių ir jūros gėrybių importą dėl tarptautinių standartų neatitikimo. Didžiausia Japonijos prekybos partnerė Kinija įsakė griežtai tikrinti importuojamų produktų radiacijos lygį.
ES įteisinti importo draudimo neskuba. Ketvirtadienį bendrija išplatino pranešimą, kad griežtinama importo iš 12 Japonijos prefektūrų kontrolė. Visa produkcija, keliaujanti į ES, turi būti patikrinta Japonijoje ir gali būti laisvai tikrinama jau patekusi į ES teritoriją, teigiama pranešime.
„Kol kas draudimo skelbti nenumatome, nes ES iš Japonijos importuoja itin mažai maisto produktų“, – AFP teigė ES sveikatos komisaro atstovas spaudai.
Lietuvos radiacinės saugos centras taip pat paskelbė, kad šiomis dienomis šalyje atliekama nuolatinė maisto ir vandens radiologinė kontrolė.
FAKTAI: Japonijos prekyba
Teigiama, kad importo draudimas bendrai Japonijos prekybai nebus reikšmingas, nes šalis eksportuoja maisto tik už maždaug 3 milijardus JAV dolerių.
Maisto importas Japonijoje siekia 53 milijardus dolerių.
Japonija per metus suvartoja apie 9 milijonus metrinių tonų jūros maisto ir yra didžiausia pasaulyje žuvies improtuotoja.
Radiacija užterštose Japonijos prefektūrose užauginama apie 17 procentų šalies vištų, 10 procentų jaučių ir 9 procentai kiaulių.
