Daugiau nei 60 milijonų gyventojų turinti Italija jau per 30 metų nuolat gyvena su valstybės biudžeto deficitu. Šios politikos rezultatas – antroji pagal dydį Europos Sąjungoje valstybės skola 2010-ųjų metų pabaigoje: 119 proc. BVP.
Kaip bebūtų, šalies biudžeto deficitas neviršija 4 procentų eurozonos vidurkio ir siekia apie 3,5 proc.
Pasaulio finansų krizės metu ypač nukentėjo Italijos eksportas, sukuriantis apie 27 proc. šalies BVP. Pagrindinė to priežastis – eksportuojamų prekių pobūdis: Italija visame pasaulyje garsėja kaip prabangos prekių tiekėja, o pagrindinę šalies eksporto dalį sudaro drabužiai. Tačiau pernai metais suveikęs švytuoklės principas leido Italijos eksportui atsigauti, ėmus augti pagrindinių šios šalies eksporto rinkų – Vokietijos, Prancūzijos ir Ispanijos – ekonomikoms.
Tarp didžiausių Italijos problemų yra nuo 2000-ųjų metų mažėjantis darbo našumas ir valstybėje klestinti korupcija: naujausiame „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekse Italija yra 67-oje vietoje (iš 178 vertintų valstybių), iš karto po Ruanda. Potencialiai grėsmę kelia ir šalies demografinė situacija - bendras gyventojų skaičius po truputį mažėja jau nuo 2002-ųjų, taip pat daugėja vyresnio amžiaus žmonių.
Pastaraisiais metais keletą darbo rinkos reformų įgyvendinusi Italijos vyriausybė sugebėjo sumažinti nedarbo lygį iki 8,6 proc. – žemiau eurozonos vidurkio (beveik 10 proc.), o tendencijos rodo, kad nedarbo lygis ir toliau mažės („Danske Bank“ prognozėmis, šiemet nedarbo lygis sumažės iki 8,5 proc., 2012-aisiais - iki 8,3 proc.).
Analitikai artimiausiais metais Italijai prognozuoja nuosaikų ekonomikos augimą: šiemet šalies BVP turėtų išaugti 1,7 proc., o 2012-aisiais - dar 2,0 proc. Infliacijos lygis nepriartės prie Mastrichto kriterijaus – tiek šiems, tiek kitiems metams prognozuojamas 1,8 proc. kainų augimas. Prie Mastrichto kriterijų artės ir šalies biudžeto deficitas: šiais metais jis dar gali siekti 4,0 proc., o kitais metais sumažės iki 3,5 proc.
