eksportas

JAV ekspertai nusprendė, kad lietuviška mėsa yra tinkama eksportuoti už Atlanto, tačiau vežti produkciją bus galima tik tuomet, kai sprendimą priims JAV Kongresas. Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas BNS informavo, kad praėjusią savaitę institucija gavo JAV Žemės ūkio departamento Maisto saugos ir inspektavimo tarnybos (FSIS) ataskaitą, kurioje nurodoma, kad Lietuvos mėsos kontrolės sistema atitinka Amerikos sistemą.

Geopolitika.lt Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ ilgą laiką laikėsi pozicijos, kad tokios alternatyvos kaip skalūnų ar suskystintos dujos yra jam nesvarbios ir negali sužlugdyti jo įtakos nei šalies viduje, nei užsienyje. Tačiau palengva situacija ėmė keistis ir tos permainos turi vidinį ir tarptautinį aspektą, kuris Lietuvai turėtų rūpėti labiausiai. Bet apie viską iš eilės.

Milda Dargužaitė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ direktorė Paskyrus naują Ūkio ministrą, viešojoje erdvėje atsinaujino diskusijos apie verslą bei investicijas skatinančių institucijų efektyvumą ir sukuriamą naudą. Atrodo jau buvome aptarę daug valstybės valdymui aktualių aspektų ir tai turėjo paskatinti argumentuotas ir į ilgalaikius valstybės tikslus orientuotas diskusijas. Deja, iki šiol girdėti pasisakymai rodo, kad iki konstruktyvaus dialogo dar esame toli.

Pasaulio bankas sumažino Kinijos augimo prognozes dėl lėtesnio, bet stabilesnio pasaulinio vystymosi ateinančius mėnesius, rašo BBC. Tikimasi, kad 2013 metais Kinijos plėtra sudarys 7,7 proc., vietoje planuoto 8,4 proc. augimo. Bendra pasaulinė augimo prognozė sumažinta nuo 2,4 iki 2,2 procento. Anot Pasaulio banko, Kinijos ekonomika sulėtėjo dėl politikų noro perbalansuoti šalies plėtros modelį.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad išankstiniais duomenimis, 2012 m. vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 45, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas – 53 legalių cigarečių pakelius. Palyginti su 2011 m., surūkytų legalių cigarečių kiekis nežymiai sumažėjo. 2012 m. cigarečių gamyba, palyginti su 2011 m., padidėjo 8,7 procento, jų importas išaugo 2,2 procento, o eksportas – 0,2 procento.

Sylt – nedidelis žemės lopinėlis Šiaurės jūroje, šiauriausia Vokietijos sala. Iki 1392 metų tai buvo pusiasalis, bet audros nuplovė siaurą žemės juostą, jungiančią Sylt ir žemyną – Sylt tapo sala. 1927 metais vokiečiai supylė pylimą ir 38 km ilgio Sylt sala vėl tapo sujungta su žemynine Vokietijos dalimi, be to, per pylimą buvo nutiestas geležinkelis. Sylt sala – brangiausias Vokietijos kurortas, smėlėtų kopų peizažu, plačiais balto smėlio paplūdimiais primenantis Neringą.

„Stabilumo sala krizės sūkuryje“ – taip aukščiausi Rusijos pareigūnai dar ne taip seniai kalbėjo apie savo šalies ekonomiką. Nors kitur pasaulyje į šį posakį buvo žiūrima gana skeptiškai, kažkiek tiesos šiuose žodžiuose irgi buvo. Aukštos energetinių išteklių kainos leido Rusijai praturtėti. Dujos ir nafta tapo ne tik gerovės simboliu, bet ir politikos dalimi.

Išvadas, ar Lietuva gali atnaujinti kiaulių eksportą į Rytus, Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano inspektoriai pateiks maždaug po 2 mėnesių. Ekspertai penktadienį baigė patikrinimus Lietuvos bendrovėse ir įstaigose. „Jie išvyksta į savo šalis ir ataskaitų projektus pateiks po 2 mėnesių. Šiandien turėjome susitikimą, bet jokių vertinimų ar išvadų negirdėjome.

 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nelegalių mėsos prekeivių, kurie, įtariama, mėsos gaminius parduodavo ne tik savo namuose ir Alytaus bei Varėnos turgavietėse, bet dalį jos realizuodavo asmenims, turintiems parduotuves Didžiojoje Britanijoje. Įtarimai dėl neteisėto vertimosi ūkine veikla pareikšti dviem Alytaus rajono gyventojams.

 Paskutinįjį gegužės savaitgalį Marijampolėje minima miesto šventė. Ta proga Lietuvos statistikos departamentas pateikia statistinės informacijos apie Marijampolės miestą ir apskritį. Marijampolė yra septintas miestas pagal gyventojų skaičių Lietuvoje. Išankstiniais duomenimis, 2013 m. pradžioje Marijampolės mieste gyveno 39,5 tūkst. asmenų. Prieš dešimtmetį mieste gyveno 8,4 tūkst. žmonių daugiau. Nuo 2003 m. Marijampolės mieste gyventojų sumažėjo 19 procentų.

Gyvulių eksporto vartai iš Lietuvos į Rusiją atsivėrė - Kybartuose atidarytas atnaujintas pasienio veterinarijos postas. Gyvulius į Rusiją gabenantiems verslininkams šis postas - ypač svarbus, nes gerokai sutrumpins kelionę, trečiadienį rašo „Lietuvos rytas“. Atidarius postą, 200 kilometrų sutrumpės iš Lietuvos į Kaliningrado sritį vežamų gyvūnų kelionės maršrutas. Gerokai trumpesnį kelią įveiks ir ta pačia kryptimi gyvūnus iš Latvijos bei Estijos gabenantys vilkikai.

Didmeninės popieriaus prekybos įmonė UAB „Papyrus Lietuva“ tapo tarptautinės „Papyrus“ įmonių grupės Šiaurės šalių bloko nare.  UAB „Papyrus Lietuva“, praėjusiais metais pasiekusi 7,5 proc. apyvartos augimą (nuo 43,7 mln. litų 2011 m. iki 47 mln. litų 2012 m.), plečia ne tik savo veiklą Lietuvoje, bet ir tarptautinio bendradarbiavimo ryšius, tapdama „Papyrus“ grupės „Nordic/SEE“ nare.

 „Mars Lietuvos“, šokoladinių batonėlių ir maisto gyvūnams augintiniams gamintojos, pardavimas praėjusiais metais išaugo 11,8 proc. iki 464 mln. litų. Didžiausios įtakos tam turėjo atsigaunančios Vakarų Europos rinkos bei išaugęs brangesnio, aukščiausios kategorijos ėdalo katėms pardavimas. 2012 metais „Mars Lietuva“ Gargžduose esančioje gamykloje pagamino daugiau kaip 78 tūkst. tonų ėdalo gyvūnams augintiniams, t.y. 6 tūkst. tonų daugiau nei 2011 metais.

„Bank of Tokyo-Mitsubishi UFJ Ltd“ kartu su savo dukterine bendrove „Bank of Tokijo Mitsubishi UFJ“ (Lenkija) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su VšĮ „Investuok Lietuvoje“.  Remiantis šia partnerystės sutartimi, šalys siekia bendradarbiauti, skleidžiant informaciją apie investicinės aplinkos privalumus ir galimybes plėtoti verslą mūsų šalyje, taip pat rengiant bendrus renginius, skirtus dalintis informacija ir pagalba Japonijos bendrovėms, besidominčioms investavimo galimybėmis Liet...

 2013 m. I-ąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. I-uoju ketvirčiu, Lietuvos prekių eksportas padidėjo 16,8 proc., arba 3,0 mlrd. Lt iki 20,7 mlrd. Lt, tuo tarpu kovo mėn. prekių eksportas per metus augo 18,4 proc., arba 1,2 mlrd. Lt, iki 7,5 mlrd. Lt. Pagal eksporto apimčių augimą Lietuva įtvirtino lyderio pozicijas Baltijos šalyse – Latvijoje per pirmą šių metų ketvirtį prekių eksportas augo 7,7 proc., o Estijoje – 2,9 proc.

 Kauno apskritis – Lietuvoje pagamintų prekių eksporto lyderė. Pernai Kauno apskrities įmonės eksportavo Lietuvoje pagamintų prekių už 9,384 mlrd. litų, tai sudarė 19 proc. lietuviškos kilmės eksporto, skelbia Statistikos departamentas, minėdamas Kauno miesto dieną. Daugiausia eksportuojama trąšų, baldų, javų, mašinų ir įrengimų. Pagrindinės šalys, į kurias eksportuota – Vokietija, (13,4 proc.), Jungtinė Karalystė (8,1 proc.), Prancūzija (7.1 proc.), Latvija (6,4 proc.)., Švedija (6,1 proc.

 Baltarusija jau seniai yra vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų, ekonomiškai svarbi ir kartu politiškai probleminė partnerė. Jos svarbą lemia didelė Klaipėdos uosto priklausomybė nuo baltarusiškų krovinių (pirmiausia trąšų). Kaip pažymėjo Lietuvos susisiekimo ministras R. Sinkevičius, „Baltarusijos krovinių tranzitas per Klaipėdos uostą pernai sudarė beveik 11 milijonų tonų, o bendra baltarusiškų tranzitinių krovinių dalis per šį uostą – 30,5 proc. visos krovos.

Didžiulis dujotiekis „South Stream“ (Pietų srautas), kuriuo numatoma pumpuoti gamtines dujas iš Rusijos į Europos Sąjungos (ES) šalis, yra tikrovė ir bus nutiestas kaip planuota - iki 2015 metų pabaigos, trečiadienį pareiškė vienas šio projekto vadovų, mėgindamas išsklaidyti didėjančias abejones, kad vamzdynas bus nutiestas. 39 mlrd.

Nuo 2013 m. pradžios Rusija ėmė aktyviai plėtoti antrosios dujotiekio „Jamalas–Europa“ linijos tiesimo per Baltarusijos ir Lenkijos teritoriją idėją. Funkcionuoti ji turėtų pradėti tik dešimtmečio pabaigoje, bet iniciatyva jau sukėlė politinių pasekmių: Lenkijoje dėl „Gazprom“ aktyvumo balandžio viduryje buvo atleistas finansų ministras M. Budzanovskis. Šis atsistatydinimas yra simbolinis: kol kas naujo dujotiekio projekte politikos daugiau nei ekonomikos.

 Dauguma apklaustų Lietuvos įmonių vadovų įsitikinę, kad euro įvedimas Lietuvos ekonomikai reikš ne tik išaugusį investuotojų susidomėjimą ir eksporto galimybes, tačiau ir didėjančias sąnaudas darbuotojų atlyginimams bei žaliavoms.

Negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, 2013 m. kovą eksportuota prekių už 7 476,9 mln. litų, importuota – už 7 528,7 mln. litų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 4 668,1 mln. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 51,8 mln. litų. Per mėnesį (2013 m. kovą,  palyginti su vasariu) eksportas padidėjo 11,9 procento. Įtakos tam turėjo padidėjęs naftos produktų (11,5 proc.), antžeminio transporto priemonių (32 proc.

Balandį Kinijos prekybos apimtys augo sparčiau nei buvo progozuotą ir suteikė vilčių tikėtis spartesnio šalies ekonomikos augimo, rašo BBC. Eksporto rodikliai palyginti su praėjusių metų balandžio mėnesiu išaugo 14,7 proc. Tuo tarpu kovą šis augimas siekė tik 10 proc. Tuo tarpu importo apimtys išaugo 16,8 proc. Kovą šis augimas buvo kuklesnis ir siekė 14,1 proc. Kinijos prekybos deficitą šį mėnesį pakeitė perteklius, tačiau kai kurie ekonomistai abejoja duomenų tikslumu.

 Net tokioje veiklos srityje, kaip kiaulininkystė, vyksta nešvarūs žaidimai dėl ilgesnio pinigo. Šio mėnesio pabaigoje į Lietuvą atvyks inspektoriai iš Rusijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos. Optimistai po šio ne vieną dieną truksiančio vizito tikisi gauti leidimą eksportuoti kiaules į Rusijos rinką, o realistai tikina, kad tikruosius patikrinimo rezultatus lems ne specialistų išvados, bet politikų sprendimai.

 Panevėžiečiai be reikalo nuvertina savo miestą. Jis nėra nei merdintis, nei juo labiau miręs. Pagal čia pagamintos ir į užsienį eksportuojamos produkcijos apimtis Panevėžys netolimoje ateityje gali tapti šalies lyderiu. Eksportas sparčiai auga Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPPAR) direktorius Visvaldas Matkevičius sako, kad ilgai reikėtų vardyti Panevėžyje veikiančias bendroves, kurių produkcijos eksportas pastaruoju metu sparčiai auga.

Kas įmanoma mažoms, atviroms ekonomikoms yra beveik neįmanoma didelėms ir santykinai uždaroms. Įsitikinimas, kad kentėjimas išeina į naudą sielai ir ekonomikai yra plačiai paplitęs. „Taupytojams“ finansinė krizė yra moralinės niekšybės ženklas, išperkamas tik kentėjimu. Tačiau ekonomika egzistuoja čia ir dabar, o ne pomirtiniame gyvenime. Pasisakantys už taupymo politiką, turi įrodyti, kad tai ne tik morališkai teisinga, bet ir efektyvu, „The Financial Times“ rašo Martinas Wolfas.

Gegužės gegužės 19-25 dienomis laukiamas Rusijos inspektorių vizitas gali nulemti, ar Lietuvos maisto pramonės įmonės ir toliau sėkmingai plės veiklą pelningiausioje kaimyninės šalies rinkoje, ar keliai į Rytus kuriam laikui bus uždaryti, penktadienį rašo „Verslo žinios”. Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas sako, kad nutrūkus eksportui į rytus, tektų ieškoti alternatyvų.

 Lietuvos kiaulių augintojai dar nenuleidžia rankų ir svajoja apie pirkėjus iš Rusijos - gegužės pradžioje į mūsų šalies kiaulininkystės ūkius turėtų atvykti inspektoriai iš Rusijos federalinės veterinarijos ir fi-tosanitarijos priežiūros tarnybos.

Kinija tapo didžiausia asmeninių kompiuterių rinka ir aplenkė JAV. Anot tyrimų centro IHS ekspertų, kompiuterių importas į Kiniją 2012 metais padidėjo 69 mln. vienetų. Iki 2011 metų lyderė šioje srityje buvo JAV, tačiau pernai importavo mažiau – 66 mln. vienetų, rašo BBC. Kinijoje taip pat yra daugiausiai interneto vartotojų pasaulyje – 500 milijonų.

Lietuvos veiksmais kuriami precedentai beria druską ant „Gazprom“ žaizdų. Akylesni futbolo mėgėjai, stebėdami UEFA čempionų lygos rungtynes, negali nepastebėti ekrane nuolat šmėžuojančio „Gazprom“ vardo. Taip valstybinė Rusijos energetikos kompanija primena apie save visai Europai.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinės Valstijos nėra pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė, bet verslas laukia gerėjančių pokyčių ir patrauklesnių sąlygų investicijoms. Ekspertų teigimu, lietuviai už Atlanto vandenyno galėtų daugiau gabenti maisto, kosmetikos, taip pat elektronikos ar informacinių technologijų produktų. Diplomatai gerinti prekybos padėtį sieks, amerikiečiams siūlydama mažinti mokesčius.

2013 m. vasarį, palyginti su sausiu, eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,9 proc., importuotų – 0,4 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendrajam eksportuotų prekių kainų pokyčiui didžiausią įtaką padarė 4,1 proc. padidėjusios rafinuotų naftos produktų, 2,6 – žemės ūkio produktų, 3,6 proc. – variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių ir 1,3 proc. sumažėjusios chemikalų ir chemijos pramonės gaminių, 8,9 proc. – kitų transporto priemonių ir įrangos kainos.

Smunkančios naftos kainos leidžia mažinti infliacijos lūkesčius, o tai, anot „Credit Suisse“, leis Europos institucijoms imtis aktyvesnių monetarinio skatinimo priemonių, nesibaiminant kainų šuolio, rašo CNBC. Pingantys energijos ištekliai leidžia tikėtis, kad euro zonos suderintas kainų indeksas šiemet sumažės 1 proc. „Credit Suisse“ teigimu, tokie pokyčiai suteikia Europos centriniam bankui (ECB) ir Anglijos bankui vykdyti aktyvesnę monetarinę politiką.

Irano naftos ministerija nurodė, kad Teheranas svarsto galimybę eksportuoti naftą į Šiaurės Korėją, siekiant sustiprinti pašlijusią tos šalies ekonomiką. Valstybinė naujienų agentūra IRNA šeštadienį citavo naftos ministrą Rostamą Ghasemi, kuris sakė, kad vyksta Teherano ir Pchenjano derybos dėl naftos eksporto. Sutartis dėl naftos dar labiau suartintų abi šalis, smarkiai nesutariančias su JAV ir kitomis Vakarų valstybėmis.

Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai (ES) rengiantis deryboms dėl laisvos prekybos sutarties, Lietuvos ambasadorius Vašingtone sako, kad toks susitarimas galėtų paskatinti suskystintų gamtinių dujų eksportą iš JAV. Interviu BNS ambasadorius Žygimantas Pavilionis trečiadienį pabrėžė, kad JAV eksporto išaugimas galėtų pakeisti ir geopolitinį pasaulio žemėlapį. Deryboms gali tekti svarbi vieta Lietuvos pirmininkavimo ES darbotvarkėje.

Eksporto laukia nauji iššūkiai, susiję su investicijomis ir inovacijomis šalies pramonėje. Vieno pagrindinių Lietuvos ūkio augimo variklių šiuo metu plėtra pagreičio nepraranda ir Rusijos BVP lėtėjimo, ir paaštrėjusios euro zonos skolų krizės akivaizdoje. Prognozuojama, kad bendras prekių ir paslaugų eksportas artimiausius dvejus metus turėtų augti vidutiniška į po 10 proc. kasmet ir 2014 metais pasiekti 115 mlrd. litų.

Negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, 2013 m. vasario mėn. eksportuota prekių už 6,7 mlrd. litų, importuota – už 7,1 mlrd. litų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 4,2 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,4 mlrd. litų. Per mėnesį (2013 m. vasario mėn., palyginti su 2013 m. sausio mėn.) eksportas padidėjo 2,5 proc. Įtakos tam turėjo padidėjęs antžeminio transporto priemonių (26,9 proc.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) pirmadienį pareiškė, kad antrosios didžiausios pasaulyje ekonomikos "ultragreitas" augimas, kuris, kaip daugelis tikisi, gali paspartinti pasaulio ekonomikos atsigavimą, jau tikriausiai baigėsi. "Nemanau, kad galėsima išlaikyti ultragreitą ekonomikos augimą, ir tai nėra, ko mes norime", - Xi Jinpingas sakė daugiau nei dviem dešimtims užsienio verslo veikėjų per susitikimą pietinėje Hainano saloje.

Jei taip, prieš perskaitant šią žinutę, pamėginus pasirausti po atminties užkaborius ir prisiminti, kokius žinome kinų prekinius ženklus… Ar pavyktų išvardyti daugiau nei tris? O bent tris? O nors vieną? Apklausos rezultatai rodo, kad, nors amerikiečių buityje apie 50 proc. reikmenų pagaminama Kinijoje, net 94 proc. atsakiusiųjų negalėjo įvardyti nė vieno kiniško prekinio ženklo. Kiniška „Google“ versija turi 580 mln. vartotojų. Kai kurių šaltinių duomenimis, apie 50 proc.

Lietuvos pieno gamintojai pripažįsta, kad nuo balandžio 1 dienos laikinai padidinti muitai į Rusiją įvežamiems sūriams ir kitiems pieno produktams turės neigiamos įtakos jų pajamoms, tačiau situacijos per daug nesureikšmina. „Aš nenoriu dramatizuoti situacijos, ji yra ne pirmą kartą, ir mes susibalansuojame. Nėra taip, kad jau čia viskas - mes Rusijos rinkoje nebūsime. Muitų pasikeitimai nėra ypatingai dideli, jie įtakos rinką, bet ta įtaka nebus tokia didelė.

Ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra skelbia kvietimą teikti paraiškas pagal Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų priemonę „Naujos galimybės". Šiuo kvietimu planuojama paskirstyti 13 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų. Pasak ūkio viceministro Mariaus Skarupsko, kviečiamos teikti paraiškas tos įmonės, ieškančios naudingų kontaktų, kad galėtų savo gaminamą produkciją eksportuoti į naujas rinkas.

2012 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies mokėjimų balanse susidarė 421,6 mln. litų užsienio prekybos balanso perteklius, o 2012 m. trečiąjį ketvirtį buvo 961,5 mln. litų deficitas, skelbia Lietuvos bankas. Tokius rezultatus nulėmė tai, kad prekių eksportas didėjo sparčiau (8,5 proc.) už importą (1,8 proc.). 2012 m., palyginti su 2011 m., prekių eksportas taip pat didėjo sparčiau už importą, tačiau užsienio prekybos balansas vis dar buvo deficitinis (3,7 mlrd.

Negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, šių metų sausio mėnesį eksportuota prekių už 6,5 mlrd. litų, importuota - už 7,4 mlrd. litų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 4,4 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,9 mlrd. litų. Per mėnesį (2013 m. sausį., palyginti su 2012 m. gruodžiu) eksportas sumažėjo 7,6 proc. Įtakos tam turėjo sumažėjęs katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (36,9 proc.), javų (37,9 proc.

Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų sausį eksportavo 222,089 tūkst. t grūdų – 2,8 karto daugiau negu 2012 m. analogišku laikotarpiu. Iš jų 67 proc. (148,594 tūkst. t) sudarė kviečių eksportas, kurie išvežti į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Švediją ir Iraną (vidutinė kaina – 894 Lt už t). Miežiai (41,097 tūkst. t) buvo eksportuoti į Latviją, Estiją, Vokietiją ir Saudo Arabiją (vidutinė kaina – 830,8 Lt už t), kvietrugiai (30,394 tūkst.

Muitų sąjungos sukūrimas ir Rusijos stojimas į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO) buvo veiksniai, kurie turėjo palengvinti Lietuvos verslininkų darbą su Rytų rinkomis. Rytų kaimynai deklaruoja, kad taip ir įvyko, o kaip šią situaciją vertina Lietuvos vežėjų ir logistikos atstovai. Muitų sąjunga – prekės juda greičiau, bet… Prabėgo jau keletas metų nuo tada kai pradėjo funkcionuoti Muitų sąjunga.

Pirmadienį Airijos eksportuotojų asociacija (IEA) pareiškė, kad euro kilimas sumažins eksporto augimą Airijoje ir visoje euro zonoje, todėl Europos centrinis bankas (ECB) turėtų sumažinti palūkanų normą.

Sumenkęs eksportas ketvirtąjį ketvirtį sumažino Vokietijos bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir nusvėrė pajamas iš vidaus rinkos, išryškindamas didžiausios Europoje ekonomikos pažeidžiamumą dėl silpnų euro zonos prekybos partnerių, praneša BBC. Atsižvelgus į sezoninius svyravimus, Federalinės statistikos tarnybos duomenys patvirtino pirmines prognozes - Vokietijos BVP per paskutinius tris 2012 metų mėnesius, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 0,6 proc.

Eksportuojančioms šalies įmonėms praėjusieji mietai buvo geriausi per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Praėjusiais metais, palyginti su 2011 m., Lietuvos prekių eksportas išaugo 14,5 proc., arba 10,1 mlrd. litų, iki 79,7 mlrd. litų. Palyginti su kriziniais 2009 m., 2012 m. prekių eksportas Lietuvoje išaugo beveik dvigubai (95,6 proc.), daugiausiai iš visų Baltijos šalių. 2012 m. buvo sėkmingi ir lietuviškos kilmės prekių eksportui, kuris per metus išaugo 9,4 proc., arba 4,3 mlrd.

Ryškėjant pramonės poreikiui investuoti ir neslopstant eksporto plėtrai, Lietuvos bankas prognozuoja spartesnį nei šiemet 2014 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą ir nekeičia šių metų prognozės.

Į Pasaulio prekybos organizaciją įstojusiai Rusijai ES simboliškai atvėrė savo rinkos duris, o rusai ta proga paskelbė grandiozinius planus Europą užkariauti paukštiena. Tačiau ir europiečiai ketina didinti paukštienos eksportą į Rusiją. Didins gamybą ES šalių paukščių augintojai įdėmiai vertina iš Rusijos ateinančią informaciją apie paukštienos gamybos šuolį. Iš pranešimų rusų spaudoje galima susidaryti įspūdį, kad jie ruošiasi karui – Europą nori užkariauti paukštiena.