Pasirašydamas UEFA čempionų lygos rėmimo sutartį, „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris išdidžiai pareiškė, kad bendradarbiavimas su Europos futbolo komandomis padės didžiausiai pasaulio gamtinių dujų eksportuotojai pagerinti savo įvaizdį Senajame žemyne bei suformuoti naują prekės ženklo įvaizdį. „Gazprom“ išties reikia keisti įvaizdį. Europos Komisijos tyrimas dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, viešai išjuokiama kainų politika ir tik Rusijos standartais įmanomas neefektyvumas gamtinių dujų koncernui pasididžiavimo neteikia.
Interesų sklaidos įrankis
Daugiau nei prieš 15 metų tuometinis Rusijos saugumo tarnybos FSB vadovas Vladimiras Putinas gynėsi daktaro disertaciją, kuri vėliau tapo esminiu jo politikos įrankiu. Dabartinis Rusijos prezidentas įrodinėjo, kad didelės korporacijos, veikiančios strateginiuose sektoriuose, privalo ne tik siekti pelno, bet ir atstovauti valstybės interesams. Vladimirui Putinui tapus Rusijos prezidentu, šis konceptas, žinomas nacionalinio čempiono (ang. national champion) pavadinimu, buvo įgyvendintas „Gazprom“ veikloje. Tokiu būdu gamtinių dujų koncernas įgavo priemonių veikti kaip užsienio politikos įrankis.
Dar daugiau, V. Putino propaguojamas nacionalinio čempiono konceptas leidžia atsirasti nuosavybės valdymo vertikalei. Tai reiškia, kad įmonė kontroliuoja perskirstymo grandinę: „Gazprom“ atveju – nuo žaliavos išgavimo iki produkto pateikimo vartotojui. Ne paslaptis, kad Maskvos kontroliuojamas koncernas savo įtaką naudoja ir už Rusijos ribų.
Pavyzdžiui, išsiskyrus Maskvos ir Kijevo nuomonėms strateginiais klausimais, staiga prisimenama, kad Ukraina nevykdo įsipareigojimų „Gazprom“. „Veikiama pasitelkiant kainų politiką, kai artimos valstybės, kaip Baltarusija ar Armėnija, skatinamos palankiais įkainiais. Taip pat bandoma panaikinti tranzitinių valstybių įtaką, tiesiant apeinamuosius dujotiekius“, – „Gazprom“ veiklą aiškina tarptautinių santykių ekspertas Laurynas Kasčiūnas.
Kainų politika – be logikos
Žurnalo „Forbes“ Rusijos ekonomikos analitikas Markas Adomanis pastebėjo, kad pažiūrėjus, kiek už „Gazprom“ dujas moka Europos šalys, susidaro įspūdis, kad įkainiai parenkami be jokios ekonominės logikos. Pavyzdžiui, Lenkija moka kone 40 proc. didesnę kainą, nei panašų rusiškų dujų kiekį suvartojanti Prancūzija.
Lygiai tokia pati situacija su Olandija ir Bulgarija ar Jungtine Karalyste bei Čekiją. Pastebima tendencija, kad didžiausią kainą už dujas moka geografiškai arti Rusijos esančios, buvusio sovietinio bloko šalys. M. Adomanis taip pat pastebėjo, kad nėra jokio ryšio tarp mokamos kainos ir rusiškų dujų importo užimamos rinkos dalies.
Suomija, Slovakija ir Lietuva gamtinių dujų poreikį patenkina vien „Gazprom“ žaliava, tačiau suomiai už dujas moka 28 proc., o slovakai – 17 proc. mažiau nei lietuviai. Nuo rusiškų dujų kainos labiausiai kenčia Lenkija, Lietuva, Bulgarija ir Čekija, kurios už 1000 kubinių metrų dujų moka daugiau nei 500 JAV dolerių (1328 litus).
Liberalios rinkos nenori
Nepatenkinta aukštomis dujų kainomis, Lietuva siekia įgyvendinti trečiąjį ES dujų paketą, kurio esminė sąlyga – dujų tiekimo ir gavybos atskyrimas. Šiuo metu Rusijos gamtinių dujų koncernas ne tik tiekia 100 proc. Lietuvai reikalingų dujų, bet ir kontroliuoja vamzdžius, kuriais šios atkeliauja iki vartotojų. Tokia situacija neleidžia atsirasti kitiems rinkos veikėjams, kurie, net ir atėję į Lietuvą, negalėtų naudotis vamzdynais, lygiomis sąlygomis su „Gazprom“.
Suprasdami, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog rusiškos dujos gali prarasti dominuojančią poziciją Lietuvos rinkoje, „Gazprom“ atstovai siekia blokuoti neparankių Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimą. „Lietuvos siekis sukurti rinkos sąlygas, keičiant įstatymų bazę ir bandant įsileisti alternatyvius dujų tiekėjus, kelia nerimą „Gazprom“. Mano vertinimu, rusiškų dujų tiekėjas, matydamas tokius procesus, yra susirūpinęs, dėl to aktyvina veiksmus Lietuvoje“, – „Ekonomika.lt“ teigė buvęs energetikos viceministras Romas Švedas.
Energetikos ekspertas taip pat pridūrė, kad koncernas „Gazprom“ naudojasi rinkimų pokyčiais Vyriausybėje ir stengiasi iš anksto užsitikrinti palankias rinkos sąlygas Lietuvoje. Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. Profesoriaus teigimu, jam pačiam ne kartą yra tekę dalyvauti konferencijose, kuriose „Gazprom“ atstovai aršiai kritikuoja trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimą.
„Suprantama, kad galiausiai teks atskirti dujų tiekėją nuo perdavimo sistemos, o tai pažeidžia „Gazprom“ interesus“, – sakė V. Jankauskas. Vienos stambiausių Lietuvos energetikos įmonių „Dujotekana“ prezidentas Vladimiras Orechovas pabrėžė, kad Lietuvai reikia siekti subalansuotos energetinės politikos. „Lietuvoje galima pasigesti subalansuoto energijos saugumo, kuomet vienos rūšies kurą, atsiradus poreikiui, būtų galima pakeisti kitu“, – savaitraščiui sakė V. Orechovas.
Lietuva kuria precedentą
Vis dėlto sunku suprasti, kodėl palyginti nedidelę rinką turinti Lietuva yra tokia įdomi didžiausiam pasaulio gamtinių dujų tiekėjui. R. Švedo įsitikinimu, resursai į Lietuvą metami, nes mūsų šalis bus pirmoji, įgyvendinusi dujų tiekėjo ir pardavėjo atskyrimą. „Ko labiausiai bijo „Gazprom“, jei taip galima pasakyti, tai precedento visai Europai sukūrimo“, – pasakojo R. Švedas.
Prof. Vidmanto Jankausko nuomone, Lietuva Rusijai svarbi dėl dujotiekio į Kaliningradą. „Per mūsų šalį eina vienintelis vamzdis į Kaliningrado sritį, kuri suvartoja panašiai dujų, kaip visa Latvija. Juk ir tame be parašų buvusiame memorandume pats pirmas punktas buvo, kad Lietuva nekliudys tiekti dujas į Kaliningrado sritį“, – savaitraščiui sakė V. Jankauskas.
Žiniasklaidoje pasklidus gandui apie tarpusavio supratimo memorandumą, kuriame išdėstytos „Gazprom“ sąlygos Lietuvai ir siūloma 20 proc. dydžio nuolaida dujoms, „Ekonomika.lt“ atlikto nesudėtingo skaičiavimo duomenimis, tokia nuolaida gyvenantiesiems 50 kvadratinių metrų sovietinio tipo bute (tokiuose įsikūrę daugiau nei 1 mln. šalies gyventojų) geriausiu atveju šildymo kainą sumažintų 49 litais per mėnesį.
Klestėjimo laikai baigiasi
Lietuvos kuriamas precedentas – tik vienas iš nedaugelio pagalių gamtinių dujų tiekėjo „Gazprom“ ratuose. Filadelfijoje veikiančios konsultacinės kompanijos „Rytų Europos dujų analizė“ prezidento Michailo Korčiomkino nuomone, „Gazprom“ susiduria su rimta konkurencija ne tik Europoje, bet ir vidaus rinkoje. „Privatūs dujų tiekėjai, kaip „Novotek“, palaipsniui perima Rusijos rinką, o tai labai komplikuoja situaciją, kuomet pardavimas mažėja Europoje“, – „Ekonomika.lt“ teigė M. Korčiomkinas. Problemų „Gazprom“ kelia ir ambicingos naujų dujotiekių statybos.
Šiuo metu gamtinių dujų koncernas vykdo keturių naujų dujotiekių statybą ir atlieka kapitalinį dviejų dujotiekių remontą. Nors perdavimo sistemų priežiūra – sveikintina praktika, projektai, kaip „South stream“, kelia abejonių. Daugiau nei 34 mlrd. litų kainuosiantis dujotiekis skirtas apeiti Ukrainą ir pasiekti Pietų Europą. „Susidaro įspūdis, kad „Gazprom“ vykdomi dujotiekio atnaujino projektai skirti statytojams pamaloninti, o ne pagerinti koncerno padėtį. Jei ir toliau bus vykdomi abejotinos svarbos naujinimai, kainuojantys didelius pinigus, 2–3 metų laikotarpiu „Gazprom“ susidurs su rimtomis problemomis, kurioms ieškoti sprendimų gali būti per vėlu“, – sakė M. Korčiomkinas.
FAKTAI
2011 m. „Gazprom“ sukūrė 8 proc. viso Rusijos BVP Įvairiais skaičiavimais, „Gazprom“ ir su juo susijusi veikla sudaro ketvirtadalį Rusijos nacionalinio biudžeto „Gazprom“ užima penktadalį pasaulio gamtinių dujų rinkos Nuo 2008-ųjų „Gazprom“ Europai tiekiamų gamtinių dujų kiekis sumažėjo 15 proc.
