eksportas

Giedrė Sankauskaitė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija situaciją, kada pasienyje su Rusija vėžėjai praleidžia ne vieną parą eilėje, įvardija kaip katastrofišką ir jau teigia besižvalgantys kitų rinkų. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius Ekonomika.lt pasakojo, kad galvijų mėsoss į Rusiją yra eksportuojama žymiai daugiau negu kiaulienos.

Nesulaukusi įtikinamo Rusijos atsakymo dėl Lietuvos vežėjų diskriminavimo Europos Sąjunga (ES) imtųsi teisinių veiksmų per Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), sako eurokomisaro Algirdo Šemetos kabineto vadovas Kęstutis Sadauskas. „Pirmiausia tai turėtų būti teisiniai veiksmai, kadangi mums daugiausia abejonių kelia Rusijos atitikimas PPO taisyklėms. Tad ES, be abejo, veiktų per ten, tai yra per Ženevą“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė K.Sadauskas.

Mėgstame šyptelėti, kai turtus susirinkę aitvarai palieka kaimyno sodą. Ekonominė logika rodo, kad analogiška padėtis tarp valstybių turėtų versti raudoti. Europai parodžius pirmuosius atsigavimo ženklus, darosi įdomu, ar jau galime trinti rankas dėl galvas keliančių Senojo žemyno ekonomikų. Neprireikė nė trejų metų, ir išsivysčiusios šalys ėmė ropštis iš niūrios recesijos liūno.

Rusija antradienį dėl priekaištų kokybei sustabdė vyno importą iš Moldovos, - naujienų agentūrai "Interfax" sakė Rusijos vyriausiasis sanitarijos gydytojas Genadijus Oniščenka. "Priimame sprendimą pristabdyti visos Moldovos vynininkystės produkcijos įvežimą į RF (Rusijos Federacijos) teritoriją", - sakė jis.

Statistikos departamento duomenimis, šalies eksportas 2013 m. liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. mėnesiu, padidėjo 8,3 proc. Eksporto lėtėjimo tendencija, kaip ir tikėjomės metų pradžioje, pamažu įsigali – augimo tempas migruoja iš dviženklės į vienženklę teritoriją. 2013 m. sausį–liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, eksportas ūgtelėjo 13,7 proc. Didėjo visų prekių grupių pardavimai užsienyje, iš jų sparčiausiai – žemės ūkio ir maisto produktų (21,7 proc.

Statistikos departamento duomenimis, šalies eksportas 2013 m. liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. mėnesiu, padidėjo 8,3 proc. Eksporto lėtėjimo tendencija, kaip ir tikėjomės metų pradžioje, pamažu įsigali – augimo tempas migruoja iš dviženklės į vienženklę teritoriją. 2013 m. sausį–liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, eksportas ūgtelėjo 13,7 proc. Didėjo visų prekių grupių pardavimai užsienyje, iš jų sparčiausiai – žemės ūkio ir maisto produktų (21,7 proc.

Rugpjūtį Kinijos eksportas augo spračiau nei tikėtasi. Jis augo 7,2 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu. Dauguma ekspertų numatė, kad eksportas augs 5,5 proc., praneša BBC. Gamyba Kinijoje rugpjūčio mėnesį augo didžiausiu tempu per 16 mėnesių. Eksportas ir gamyba yra pagrindiniai Kinijos ekonomikos atramos taškai, kurie pastaruoju metu buvo nustoję augti. Analitikų tegimu, duomenys rodo, kad Kinija pamažu atsigauna.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Lietuvos durpininkai, eksportuojantys didžiąją dalį pagamintų durpių, ieško galimybių Lietuvoje daugiau jų panaudoti šildymui. Esą šis pigus vietinis kuras galėtų sumažinti šilumos kainas. Dabar 90 proc. durpių ir iš jų pagamintų įvairių substratų eksportuojama, daugiausiai į Vakarų Europą. Skaičiuojama, kad Lietuvoje – dešimtadalis visos Europos Sąjungos durpių pramonės.

Vyriausybės pastangos ieškoti būdų kaip pritraukti investicijų bei padėti Lietuvos verslui skintis kelią naujose rinkose taip diversifikuojant eksportą, Lietuvos pirmininkavimo ES kontekste gali būti gera proga išnaudoti didesnį šalies matomumą. “Tam susiformavo tinkamos aplinkybes tai daryti per Malaiziją, kuri atveria verslui vartus į Pietryčių Aziją.

2013 m. I-ąjį pusmetį, palyginti su 2012 m. I-uoju pusmečiu, Lietuvos prekių eksportas padidėjo 14,7 proc., arba 5,3 mlrd. Lt iki 41 mlrd. Lt, tuo tarpu birželio mėn. prekių eksportas per metus augo 6,6 proc., arba 423,9 mln. Lt, iki 6,8 mlrd. Lt. Pagal „Versli Lietuva“ sukurtą eksporto prognozavimo modelį prognozuojama, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas (be naftos produktų) šiais metais turėtų augti 4,3 proc.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antradienį ir trečiadienį vyksiančiame dvišaliame Rusijos Federacijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos ir Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovų susitikime bus svarstomi klausimai dėl lietuviškos atvėsintos mėsos eksporto į Rusiją, atnaujinimo. Laikinus lietuviškos atvėsintos mėsos importo apribojimus Rusija įvedė šių metų liepą.

Liepą vartojimo prekių kainos Japonijoje augo greičiausiai per penkerius metus, rašoma BBC. Šios prekės, išskyrus maistą, per metus brango 0,7 procento. Labiausiai infliaciją iššaukė auganti importuojamo kuro kaina dėl pingančios jenos, bet ne dėl padidėjusios paklausos. Japonija jau keletą metų stengiasi kovoti su mažėjančiomis kainomis – pagrindinių ekonominės plėtros stabžiu.

Po dvejų metų pertraukos Lietuva vėl gali eksportuoti kiaules į Rusiją, pranešė Žemės ūkio ministerija. Nuo trečiadienio Rusija įsileidžia lietuviškas veislines kiaules. „Pirmas žingsnis žengtas – galime eksportuoti veislines kiaules“, - pranešime teigė žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.

  Rusija sieks, kad Jungtinės Valstijos kuo skubiau leistų konsuliniams darbuotojams susitikti su baudžiamajam persekiojimui perduotu Rusijos piliečiu Dmitrijumi Ustinovu.   Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas žmogaus teisių klausimais Konstantinas Dolgovas antradienį Rusijos žiniasklaidai teigė, kad stebės, ar Jungtinėse Amerikos Valstijose užtikrinamos visos D.Ustinovo teisės, įskaitant procesines. Rusija taip pat žada visapusišką palaikymą kaltinamojo gynybai.

Galimybė eksportuoti produkciją daugumai įmonių padeda ne tik išsilaikyti rinkoje, bet ir didinti gamybos bei prekybos apimtis, išlaikyti ir kurti naujas darbo vietas. Todėl užsienio prekybos plėtra – labai svarbus uždavinys, tuo labiau kad Lietuvos geografinė padėtis gana palanki. Būtent tai vienas veiksnių, lemiančių pagrindines automobilių eksporto kryptis, t. y. į Rusiją, Kazachstaną ir Baltarusiją.

Rusijos federalinės statistikos tarnybos ("Rosstat") duomenimis, sausį-liepą daugiau nei prieš metus pagaminta mėsos, mažiau - pieno ir kiaušinių. Mėsos perdirbėjams priduota 6,2 mln. tonų gyvojo svorio naminių gyvulių ir paukščių - 6,7 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą. Žaliavinio pieno supirkta 4,1 proc. mažiau - 18,6 mln. tonų. Kiaušinių surinkta 1 proc. mažiau - 24,7 milijardo. Stambių raguočių šalyje per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos sumažėjo 1,9 proc. iki 20,9 mln.

Pirmąjį 2013 m. pusmetį sparčiai augęs eksportas paskatino užsienyje prekybos partnerių turinčias šalies įmones mažinti su prekyba susijusią finansinę riziką pasitelkiant faktoringą bei akredityvus. „Swedbank“ duomenimis, lyginant su pirmuoju 2012 m. pusmečiu, prekybos sandorių atsiskaitymo riziką mažinančių gaunamų akredityvų skaičius banke išaugo 50 procentų. Be to, bendrovės su „Swedbank“ sudarė 34 proc.

Artėjančią žiemą vartotojai rinksis tarp natūraliai prinokusių lietuviškų ir panaudojant naujas technologijas išsaugotų beskonių kaimyninėse rinkose užaugintų gražuolių obuolių. Šįmet obuolių augintojai sulaukė vidutinio derliaus, tačiau saugyklas ketina užpildyti. Lietuviai kol kas labiau vertina ne obuolių kokybę, o jų kainą, tačiau obuolių augintojai džiaugiasi, kad daugėja tik kokybišką produkciją pasirenkančių pirkėjų.

Iš pirmo žvilgsnio naujausi užsienio prekybos duomenys atrodo solidžiai – Lietuvos eksportas pirmąjį šių metų pusmetį paaugo 14,7 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Beveik tiek pat padidėjo ir lietuviškos kilmės prekių eksportas (14,6 proc.), ir net atmetus mineralinius produktus, eksportas pademonstravo 12,3 proc. augimą. Tačiau atidžiau sekant paskutinių mėnesių tendencijas, matosi akivaizdus eksporto kitimo tempo lėtėjimas (žr.

Negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, 2013 metų birželio mėnesį eksportuota prekių už 6 802,9 mln. litų, importuota – už 6 857 mln. litų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 4 094,8 mln. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 54,1 mln. litų. Per mėnesį (2013 m. birželio mėn., palyginti su 2013 m. gegužės mėn.) eksportas padidėjo 4,8 procento. Importas sumažėjo 0,8 procento.

Moteriškų viršutinių drabužių siuvimo įmonė AB „Kauno Baltija“ paskelbė apie 2013 m. pirmojo pusmečio apyvartą. Ji siekia 8,5 mln. litų. „Apyvarta šiais ir praeitais metais išlieka stabiliai vienoda. Pusės šių metų duomenys yra 8,5 mln. litų, pernai taip pat buvo 8,5 mln. litų tuo pačiu laikotarpiu. Taigi visiškai identiška“, – sakė įmonės generalinis direktorius Vidas Butkus. Pagrindiniai AB „Kauno Baltija“ užsakovai yra užsienio kompanijos ir prekių ženklai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šiandien gavo neoficialų Baltarusijos atsakingos institucijos pranešimą, kad laikinai uždraudžiamas gyvų galvijų eksportas iš Lietuvos į Baltarusiją. Savo sprendimą kaimyninės šalies atsakingi pareigūnai motyvuoja rizika išplisti Šmalenbergo virusui. „Sprendimas dėl Šmalenbergo viruso uždrausti galvijų eksportą į Baltarusiją kitoms Europos Sąjungos valstybėms taikomas jau metus.

Naujausi Lietuvos ekonomikos plėtros rodikliai nuteikia optimistiškai – pirmąjį pusmetį metinis ūkio augimas siekė įspūdingus 4,2 proc. Atrodytų, galima atsipalaiduoti – Lietuvos ekonomika jau tvirtai stovi ant kojų, tačiau džiaugtis kol kas dar anksti, nes gali paaiškėti, kad šios kojos yra molinės ir gali netrukus sutrupėti. Visų pirma, antrąjį pusmetį ekonominis augimas Lietuvoje bus gerokai lėtesnis. Tą lems nepalanki užsienio rinkų aplinka ir palyginti aukšta praėjusių metų bazė.

Praėjusiais metais Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto apimtys pasiekė rekordines aukštumas ir buvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių spartų pastarojo laikotarpio ekonomikos augimą. Vis dėlto, panašu, jog eksporto augimas, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vis dar siekęs 15.4%, antrąjį šių metų pusmetį sulėtės, o pirmąsias augimo lėtėjimo apraiškas galime stebėti jau dabar.

AprIndiją užpuolė svogūnų krizėašymas

Eksportas tituluojamas vienu svarbiausių šalies ekonomikos augimo garantų, tiesa, šiomis dienomis pliekiamas ekonomistų ir tariamą sensaciją greitai pasigavusių žurnalistų. Teigiama, kad Lietuvos ekonomikos augimo tempą šiemet pristabdys būtent eksportas. Ką mano tie Alytaus verslininkai, kurių verslo namelis pastatytas ir iš eksporto kortų, ir ką apie eksporto kelią kalba ekonomistai? Alytaus verslininkai eksporto ateitį linkę vertinti gan optimistiškai.

 Per pirmąjį šių metų pusmetį įmonių grupės „KG Group“, kurią sudaro„Kauno Grūdai“, Vilniaus paukštynas ir Kaišiadorių paukštynas, pardavimo pajamos buvo didesnės, nei pernai per tą patį laikotarpį. Pardavimų augimą Lietuvos rinkoje lėmė miltų, naminiams gyvūnams skirtų produktų bei kombinuotųjų pašarų ir premiksų pardavimai, o eksporto augimui didžiausią įtaką turėjo greitai paruošiamų makaronų bei vištienos produktų eksportas.

Teiginys, kad euro krizė egzistuoja euro zonos šalyse, sudaro įspūdį, kad visų finansinių problemų kaltininkas Europoje – vieninga žemyno valiuta. Tačiau lyginant, pavyzdžiui, Ispaniją ir Jungtinę Karalystę, kuri gali džiaugtis nepriklausoma monetarine politika, matome, kad nuo 2009 metų privataus sektoriaus kreditavimas JK krito 6 proc., tuo tarpu Ispanijoje – 9 proc.

Šiemet pirmąjį pusmetį Lietuvos įmonėse pagaminto sviesto bei kai kurių sūrių eksportas išaugo. Preliminariais duomenimis, sausį-birželį šalies pieninės eksportavo 506,8 tonos sviesto luitais - 5,7 karto daugiau nei 2012 metais tuo pat laiku, kai eksportas siekė 89,3 tonos, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Mažesnėmis pakuotėmis fasuoto sviesto eksportuota 614 tonų - 52,5 proc. daugiau nei pernai sausio-birželio mėnesiais.

Antrąjį ketvirtį iš eilės Kinijos ekonomikos rodikliai mažėja. Palyginus su praėjusiais metais, antros pagal didį ekonomikos augimas sudarė 7,5 proc. ir buvo mažesnis tiek už metinį, tiek už sausio-kovo mėnesio augimą, kuris sudarė 7,7 proc., rašo BBC. Po dešimtmečius trukusios sparčios plėtros analitikai ir valdžios atstovai teigia, kad jau pats laikas susitaikyti su lėtesniu tempu. Valdžia nustatė 7,5 proc.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad gauta oficiali Rusijos Federacijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos ekspertų Lietuvoje vykdyto audito ataskaita. Šių metų gegužės mėnesį vykusio audito metu buvo vertinama, ar į Rusijos Federaciją eksportuojama lietuviška produkcija atitinka specialius šios šalies keliamus reikalavimus produktų saugai ir kokybei, žaliavų kilmei ir pan.

Negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, gegužę eksportuota prekių už 6,5 mlrd. litų, importuota – už 6,9 mlrd. litų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 3,7 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,4 mlrd. litų. Per mėnesį eksportas sumažėjo 7,8 procento. Įtakos tam turėjo sumažėjęs naftos produktų (24,7 proc.), trąšų (30,6 proc.) eksportas. Importas sumažėjo 14 procentų.

Birželį sumažėjo Kinijos eksporto ir importo duomenys. Šie pokyčiai žymi prastėjančią ekonominę padėtį antroje didžiausioje pasaulio ekonomikoje ir verčia galvoti apie tolimesnį ūkio augimo lėtėjimą, rašo „Financial Times“. Eksportas, lyginant su praėjusių metų birželio mėnesiu, sumažėjo 3,1 proc., o importo sumažėjimas 0,7 proc. žymi mažėjančią vidaus paklausą. Nepaisant to, Kinijos užsienio prekybos, balansas birželį išliko perteklinis ir siekė 27,1 mlrd. JAV dolerių.

Liepos 8 d. Lietuvos verslo konfederacijoje (LVK) lankėsi Makedonijos Ministras Pirmininkas Nikola Gruevski, Informacinės visuomenės ir administracijos ministras Ivo Ivanovski bei Ekonomikos viceministras Hristijan Delev. Svečiai susitiko su LVK vadovais ir verslo atstovais, pristatė investicinę aplinką Makedonijoje, aptarė galimą dvišalį bendradarbiavimą konkrečiuose sektoriuose, tiesiogiai bendravo su Lietuvos įmonių atstovais, besidominčiais Makedonijos rinka.

UAB „BIOK laboratorija“ per pirmą šių metų pusmetį pasiekė 8,8 mln. litų apyvartą, tai yra net 26% daugiau nei pernai. Sparčiausiai augo pardavimo apimtys į užsienio rinkas: lyginant su pernai, populiariausios lietuviškos kosmetikos eksportas išaugo kelis kartus.

Kazachstanas per praėjusius žemės ūkio metus (iki šio mėnesio) eksportavo 7,1 mln. tonų grūdų - 41,3 proc. mažiau nei 2011-2012 žemės ūkio metais, pranešė Kazachstano žemės ūkio ministerija. Eksporto nuosmukį ministerija argumentavo dėl sausringos pernai vasaros gerokai kuklesniu derliumi. Pernai grūdų derlius Kazachstane siekė 12,8 mln. tonų, palyginti rekordiniu 2011-ųjų - 27,0 mln. tonų.

Ankstyvąsias bulves į Rusiją eksportavę mūsų augintojai turės dairytis kitų rinkų – nuo liepos 1 d. rusai laikinai uždraudė bulvių importą iš visų ES šalių. Apie trečdalį Lietuvoje išaugintų bulvių į Rusiją parduodantys ūkininkai nuogąstauja: jei eksporto apribojimai užsitęs, neišvengsime bulvių perprodukcijos. Aptiko kenkėjų „Naujienos blogos. Rusija buvo pagrindinė mūsų ankstyvųjų bulvių pirkėja. Dabar krausime derlių į saugyklas ir dairysimės kitų rinkų.

Įmonių grupei „KG Group“ priklausanti AB „Kauno Grūdai“, plėtodama miltų ir jų produktų verslą, per ateinančius metus ketina padidinti miltų eksportą iki 800 tonų per mėnesį. Tai įmonė ketina pasiekti įgyvendinusi malūno modernizacijos projektą. AB „Kauno Grūdai“ į malūno modernizacijos projektą investavo 6 mln. Lt. Ši investicija leido įsigyti tris naujas gamybos linijas, renovuoti malūno patalpas, pradėti naujų produktų kūrimą, skirtų kepykloms, „Horeca“ sektoriui ir galutiniams vartotojams.

Šiandienos Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimo eigai kamertoną davė vėl įsiplieskę nerimo židiniai euro zonos periferijoje. Apie save priminė Graikija ir ypač Portugalija, kurį laiką išvengusi rinkos dalyvių spekuliacijų spaudimo dėl M. Draghi pažado „daryti viską, ko tik prireiks, kad vieninga pinigų sąjunga būtų išsaugota“ pristatant Tiesioginių piniginių sandorių programą (angl.

Šiandienos Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimo eigai kamertoną davė vėl įsiplieskę nerimo židiniai euro zonos periferijoje. Apie save priminė Graikija ir ypač Portugalija, kurį laiką išvengusi rinkos dalyvių spekuliacijų spaudimo dėl M. Draghi pažado „daryti viską, ko tik prireiks, kad vieninga pinigų sąjunga būtų išsaugota“ pristatant Tiesioginių piniginių sandorių programą (angl.

DNB bankas kartu su SEB banku suteikė 102 mln. litų sindikuotą paskolą vienai didžiausių grūdų eksportuotojų Baltijos šalyse „Agrorodeo“. Paskola skirta bendrovės apyvartiniam kapitalui finansuoti. Ji bus naudojama atsiskaityti su ūkininkais, žemės ūkio bendrovėmis bei tarpininkais už nupirktus naujojo derliaus grūdus. Paskolą sindikavo DNB bankas.

Didžiausia Lietuvos biotechnologijų įmonė „Sicor Biotech/TEVA“ pelnė Lietuvos pramonininkų konfederacijos įsteigtą „Metų eksportuotojo“ apdovanojimą. Įmonė pernai eksporto apimtis padidino 13 proc. ir buvo pripažinta viena daugiausiai eksportuojančių vidutinio dydžio bendrovių šalyje. Praėjusiais metais „Sicor Biotech“ eksportavo daugiau nei 80 procentų produkcijos. Šiemet JAV ir Japonijoje produktus pradėjusi platinti bendrovė tikisi ir toliau didinti eksporto apimtis.

Kinijos valdžios iniciatyva stabdyti gresiančią skolų krizę užsukant pigaus skolinimo kranelį į paviršių kelia šešėlio dugne pasislėpusius komercinius šalies bankus. Centrinis Azijos milžinės bankas, vadinamas Kinijos liaudies banku, pirmadienį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad per drąsus skolinimas vedamas bandos mentaliteto privalo baigtis.

Įmonių grupė „KG Group“ plečia greitai paruošiamų makaronų verslą ir planuoja papildomai investuoti 5 mln. Lt į šių produktų gamybą. Šiuo metu beveik 95 proc. pagaminamų makaronų yra eksportuojami į Vakarų Europos ir Skandinavijos šalis. 2010 m. įmonių grupei „KG Group“ priklausanti AB „Kauno Grūdai“ pradėjo gaminti greitai paruošiamus makaronus, o nuo 2011 m. gamybinius pajėgumus išplėtė atidarydama naują gamyklą Kėdainiuose.

Švedijos kelių saugumo ekspertai perspėja, kad nauja, JAV sudaužytų ir Lietuvoje restauruotų, automobilių siunta pasiekė Švediją. Automobiliai yra iš naujo perdažomi, slepiant gyvybei pavojingus mechaninius trūkumas, rašoma portale „The Local“. Maždaug 61 proc. automobilių, pernai eksportuotų iš Lietuvos į Švediją, kada nors buvo registruoti JAV, pranešama organizacijos „Larmtjanst“ atliktame tyrime.

2013 metų balandžio mėnesį, palyginti su kovo mėnesiu, eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,2 procento, importuotų – 1,4 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendrajam eksportuotų prekių kainų pokyčiui didžiausią įtaką padarė 5 procentais sumažėjusios rafinuotų naftos produktų, 3,5 procento – guminių ir plastikinių gaminių ir 1,6 procento padidėjusios žemės ūkio produktų kainos.

2012 metais buvo eksportuota prekių už 79,6 mlrd. litų, importuota – už 85,9 mlrd. litų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 50,1 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 6,3 mlrd. litų. 2012 m., palyginti su 2011 m., eksportas padidėjo 14,4 procento. Įtakos tam turėjo padidėjęs naftos produktų (11,5 proc.), katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (33,1 proc.), javų (2,1 k.) eksportas. Importas padidėjo 9 procentais.

Lietuvos eksporto potencialas ir toliau bus „įdarbintas“, tačiau spartesnės BVP plėtros viltis siejame su vidaus rinkos atgimimu, teigia SEB banko ekonomistai. „Šiuo metu Lietuva taip plačiai stovi ant penkių kojų, kad net vienai jų sunegalavus, niekas nepasikeistų“, – apie eksportą „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ sakė G. Nausėda. Šių metų realus BVP pokytis buvo 3,5 proc. Prognozuojama, kad kitais metais jis turėtų išlikti toks pat, o 2015-aisiais pakilti iki 4,5 proc.

G8 susitikimo metu buvo oficialiai praneša apie derybų dėl transatlantinės prekybos sutarties pradžią. Kaip ši sutartis tarp ES ir JAV gali paveikti kasdienius europiečių ir amerikiečių gyvenimus, klausia BBC. Geriausiu atveju ši sutartis bus pasirašyta tik 2014 metų pabaigoje, tačiau jau šiandien galima kalbėti apie būsimą naudą. Pigesni batai Vos vienas procentas JAV parduodamų batų yra pagaminti pačioje šalyje. Tarifai importuotiems batams siekia 66 proc.