Per pirmus penkis šių metų mėnesius automobilių (tiek naujų, tiek naudotų) eksportas gana ryškiai išaugo. 2013 metais automobilių eksportuota už 794 mln. litų, o per penkis pirmus 2012-ųjų mėnesius – už 659 mln. litų. Kas lėmė šį pokytį?
„Transporto priemonių eksportą ištempė NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugos) regionas, – kalbėjo Lietuvos pramoninkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas. – 2013 metais per 5 mėnesius transporto priemonių eksportas padidėjo 13,5 proc.“
„Ekonomika.lt“ kalbinti specialistai tikino, kad per pastaruosius kelerius metus eksporto apimčių svyravimui turėjo įtakos ir Muitų sąjunga, kuri pradėjo veikti nuo 2010-ųjų. Ji buvo sudaryta tarp Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano. Tai reiškia, kad visos trys šalys dabar taiko vienodus muito tarifus prekėms bei vadovaujasi vienu muitų kodeksu.
„Įsteigus Muitų sąjungą eksporto srautas labai stipriai sumažėjo“, – teigė logistikos paslaugas teikiančios bendrovės „Eurofire“ vadovas Jonas Kondratas.
Sudarius šią sąjungą padidėjo muitų tarifai naudotiems eksportuojamiems automobiliams, ypač keliaujantiesiems į Kazachstaną ar Baltarusiją. Nepaisant Muitų sąjungos susikūrimo, kalbinti pašnekovai pripažino, kad pagrindinės eksporto kryptys nepakito.
„Kalbant apie NVS, svarbiausios trys rinkos – Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas“, – teigė Lietuvos pramoninkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.
„Eurofire“ vadovas J. Kondratas taip pat pridūrė nemanantis, kad artimiausiu metu atsiras, kas galėtų pakeisti Rusijos, Baltarusijos ar Kazachstano rinkas.
Baigėsi mašinų atsargos
A. Izgorodino teigimu, labiausiai eksporto apimtys išaugo į Baltarusiją. „2012 metais transporto priemonių eksportas į Baltarusiją krito 48 proc., o 2013-aisiais išaugo 60 proc.“, – savaitraščiui pasakojo analitikas.
Anot jo, daug mašinų buvo įsigyta dar prieš įsigaliojant Muitų sąjungai, o šiuo metu „pasibaigė transporto priemonių, kurios buvo nupirktos iki Muitų sąjungos įsigaliojimo, atsargos“.
Į Rusiją – nauji automobiliai Vis dėlto, kitos rinkos respondentų taip pat nėra nuvertinamos. Bendrovės „Autoverslas“ pardavimo ir pervežimo planavimo vadybininkė Jūratė Dmitreva džiaugiasi išaugusia automobilių eksporto apimtimi į Rusiją. „Palyginti su praėjusiais metais, automobilių eksportas išaugo 50 proc., – kalbėjo J. Dmitreva. – Į visą Rusiją eksportuojame iki 10 tūkst. automobilių per mėnesį.“ Pašnekovė taip pat pažymėjo, kad dažniausiai į Rusiją reeksportuojami nauji automobiliai, o į Baltarusiją vežami naudoti.
Eksportas į Kazachstaną turėtų plėstis
Nors dėl bendro eksporto Kazachstanas laikomas nauja rinka, automobilių eksportuotojams ši šalis puikiai žinoma. Specialistų teigimu, valstybės ekonomika sparčiai auga, todėl eksporto apimtys, kaip prognozuojama, tik didės.
„Kazachstano rinka turi labai didelių perspektyvų, manau, kad per artimiausią dešimtmetį Kazachstano dalis tikrai padidės“, – teigia Lietuvos pramoninkų konfederacijos analitikas.
Pašnekovai savaitraščiui teigė, kad valdžios politika orientuota į ekonomikos modernizavimą ir investicijas, todėl sukuriama palanki erdvė automobilių eksportuotojams iš Lietuvos.
Be to, J. Kondrato teigimu, Kazachstanas iš kitų Azijos valstybių išsiskiria santykinai aukštu pragyvenimo lygiu. „Pragyvenimo lygis Kazachstane pakankamai aukštas, palyginti su kitomis vidutinėmis Azijos šalimis“, – savaitraščiui samprotavo „Eurofire“ vadovas.
Sunku konkuruoti su Ukraina
Kaip dar vieną perspektyvią rinką pašnekovai išskyrė Ukrainą. A. Izgorodinas savaitraščiui pasakojo, kad eksportas į šią šalį per pastaruosius 5 metus stipriai išaugo. Analitiko teigimu, jeigu Ukraina pasirašytų su Europos Sąjungą (ES) laisvosios prekybos sutartį per šių metų lapkritį Vilniuje vyksiantį Rytų partnerystės susitikimą, tai sukurtų geresnes prekybos sąlygas.
„Jeigu pasirašytų laisvosios prekybos sutartį – tai būtų gera žinia abiem valstybėms – tiek Lietuvai, tiek Ukrainai“, – samprotavo analitikas.
Vis dėlto, savaitraščio kalbinti įmonių vadovai pripažino, kad Ukrainoje egzistuoja griežtos eksporto taisyklės, be to, patys ukrainiečiai turi stiprią automobilių pramonę, su kuria Lietuvos eksportuotojams sunku konkuruoti.
„Šiuo metu labai retai vežame į Ukrainą dėl pačios Ukrainos, ten labai griežtos taisyklės, – savaitraščiui sakė J. Dmitreva. – Patraukliau eksportuoti į kitas šalis.“
„Ukrainoje pakankamai stipri automobilių pramonė, todėl sunku konkuruoti“, – pridūrė J. Kundrotas.
Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad kalbama apie transporto eksporto apimčių pokyčius, o ne eksportą apskritai, nes, remiantis Statistikos departamento duomenimis, automobilių eksportas sudaro tik nedidelę dalį viso eksporto. Pavyzdžiui, 2011-aisiais automobilių eksportas sudarė 3,8 proc. bendro eksporto, o 2012 ir 2013 metais – 2,3 proc.
Eksporto apimtys
2010 metų 1–5 mėnesiais automobilių eksportas, statistikos departamento duomenimis, sudarė 565,5 mln. litų
2011 metų 1–5 mėnesiais – 1, 5 mlrd. litų
2012 metų 1–5 mėnesiais – 659, 3 mln. litų
2013 metų 1–5 mėnesiais – 794, 1 mln. litų
Giedrė Sankauskaitė, Ekonomika.lt
