Eksportas tituluojamas vienu svarbiausių šalies ekonomikos augimo garantų, tiesa, šiomis dienomis pliekiamas ekonomistų ir tariamą sensaciją greitai pasigavusių žurnalistų. Teigiama, kad Lietuvos ekonomikos augimo tempą šiemet pristabdys būtent eksportas. Ką mano tie Alytaus verslininkai, kurių verslo namelis pastatytas ir iš eksporto kortų, ir ką apie eksporto kelią kalba ekonomistai?
Alytaus verslininkai eksporto ateitį linkę vertinti gan optimistiškai. Tačiau tikina, jog išlaikyti aukštą šių metų eksporto pagreitį bus sudėtinga. Iššūkiai
Lietuvos ekonomikos augimo prognozės, kol esti tik prognozės, domina tik ekonomistus, kai jos virsta realybe - ir tariamai nieko bendra su tuo neturinčius gyventojus. Visai neseniai naujausią makroekonomikos apžvalgą pristačiusi banko „Finasta“ ekonomistė Rūta Medaiskytė teigia, kad Lietuvos BVP (bendrasis vidaus produktas) kitais metais augs 3 proc., o ekonomikos kilimą stabdys būtent eksportas, kurio plėtra lėtėja ir kuris glaudžiai susijęs su ekonomikos gerove.
„Padėtį gelbsti tai, kad nė viena iš pagrindinių Baltijos šalių užsienio prekybos partnerių šiemet nepatirs recesijos“, - įsitikinusi R.Medaiskytė. Ekonomistė prognozuoja, kad Vokietijos, Rusijos ir Lenkijos ekonomikos šiemet augs lėčiau nei 2012 metais, todėl atitinkamai sunkiau tikėtis Lietuvos eksporto augimą liksiant nepakitusį.
Vienas tariamų ženklų, kad Lietuvos eksporto mastai lėtėja, - bankrutuojančių transporto sektoriaus įmonių skaičiaus augimas. Visai neseniai paskelbtame didžiausių PVM skolininkų sąraše dominuoja būtent šią veiklą vykdančios įmonės. Teigiama, kad tokia situacija ilgainiui atsilieps ir eksporto statistikai.
Nuomonės nevienareikšmės
2012 metais lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 9,4 proc., iki 50,2 mlrd. litų, o reeksportas - 24,4 proc., iki 29,5 mlrd. litų. Pernai eksporto apimtį kilstelėjo maisto, baldų pramonės įmonės. Ne tokie sėkmingi metai buvo transporto priemonių, kompiuterių, elektroninių gaminių bei drabužių pramonės bendrovėms - jų eksporto rodikliai smuko.
Visgi nuomonės apie kitus metus nevienareikšmiškos, SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė ramina - kol kas eksportas nemažėja, kaip tik sparčiai auga.
„2013 metų sausį-gegužę, palyginti su 2012-ųjų tuo pat laiku, eksportas padidėjo 16,5 procento, mažėjo (0,6 procento) tik metalo gaminių eksportas. Kita vertus, eksporto augimui pastaraisiais mėnesiais daug įtakos turėjo atsitiktiniai veiksniai, tokie kaip javų eksportas po gero pernykščio derliaus, pernai gegužę buvo sustabdyta „Orlen Lietuva“ gamykla, - tai šiemet turėjo jau teigiamą įtaką. Tiesa, kai kurių svarbių prekių eksportas pamažu išsikvepia, sulėtėjo baldų, plastikinių ir guminių gaminių, medienos ir popieriaus eksportas“, - teigia V.Tauraitė.
Ekonomistė įsitikinusi: eksporto plėtra veikiausiai lėtės dėl pastaruoju metu besikaupiančių ekonomikai nepalankių veiksnių. Kaip pagrindinius makroekonomikos iššūkius ji įvardija lėtą ekonomikos augimą Rusijoje (viena didžiausių Lietuvos eksporto partnerių) ir Vakarų Europoje. Ne ką menkesnis veiksnys - prastesnis konkurencingumas dėl didėjančių gamybos sąnaudų - darbo užmokesčių, investicijų.
„Lietuvos eksporto sėkmė po krizės iš dalies aiškintina ir diržų susiveržimu - pokriziniu laikotarpiu ir atlyginimai, ir įmonių investiciniai projektai buvo įšaldyti, o tai leido nebranginti produkcijos. Vis dėlto tam artėja pabaiga - darbdaviai susiduria su vis didesniu spaudimu kelti algas, įmonės privalo investuoti į plėtrą, o tai vers kelti ir eksportuojamos produkcijos kainas“, - įsitikinusi ekonomistė.
Kaip dar vieną svarbų faktorių būtina įvardyti spartų augimą praeityje, kuris suformavo aukštą palyginamąją bazę, nuo kurios augti nemažėjančiu tempu vis sunkiau.
„Egzistuoja ir nepalankių mikrolygio veiksnių, kaip antai nauji Rusijos draudimai įvežti bulves ir mėsą. Taigi eksporto kelias neatrodo rožėmis klotas, bet staigiam sulėtėjimui pagrindo taip pat nematyti“, - ramina V.Tauraitė.
Taip pat derėtų paminėti, jog eksportuojančios įmonės susiduria su veiksniais, kurių šalis nekontroliuoja. Vienas jų - pasaulinės kainos. Teigiama, kad Lietuvos eksportas nuo jų priklauso tiesiogiai, - 1 proc. paaugusios pasaulinės kainos lemia 1 proc. išaugusį eksportą. Visgi konstatuojama, kad eksporto apimtį labiausiai lemia augimas. 1 proc. padidinus gamybos pajėgas, eksportas iššauga veik su dviguba nauda.
Vieni džiaugsis, kiti verks
Prognozuojant, kokie bus ateinantys metai Lietuvos eksportui, privalu įvertinti ir kitų valstybių ekonominę gerovę bei jos augimą ar lėtėjimą. Antai šiomis dienomis garsiai kalbama apie Rusiją - vieną didžiausių Lietuvos eksporto partnerių. Ekonomistų teigimu, šios ekonomikos augimo lėtėjimą lemia investicijų trūkumas.
Didžioji Britanija dabar džiūgauja - jos eksportas pasiekė aukščiausią lygį nuo finansų krizės pradžios 2007-aisiais. Kaip informuoja Didžiosios Britanijos prekybos rūmai, prekybos indeksas antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pakilo 2,9 proc., iki 118,12 punkto. 42 proc. gamybos įmonių lyginamuoju laikotarpiu registravo daug didesnį eksportuojamų prekių pardavimą, 31 proc. įmonių tikisi šiais metais padidinti darbuotojų skaičių.
Baltijos šalių ekonomikos augimas ir su tuo susijusios eksporto prognozės nevienareikšmės, kaip ir visame pasaulyje, - vieni džiaugsis, kiti verks. Pavasarinėje Europos Komisijos prognozėje buvo skelbiama, kad sparčiausiai 2013 metais Europos Sąjungoje augs Latvijos (3,8 proc.), Lietuvos (3,1 proc.) ir Estijos (3 proc.) ekonomikos. Nors jos kils lėčiau negu 2012-aisiais, visgi Europoje bus tarp sparčiausiai augančiųjų.
Kokius metus Lietuvos eksportui prognozuoja Alytaus verslininkai, domėjosi „Alytaus naujienos“.
„Jundos stalių gaminiai“ (veikla: medienos apdirbimo sritis) direktorius Gediminas Jegelevičius
„Nemanau, kad kitų metų eksportas mažės. Lietuviai gabūs pardavėjai, jie sugeba parduoti. Žinoma, kai kurių sričių eksportas dėl kokybinių apribojimų gali neženkliai sumažėti. Tie, kurie nesugebės prisitaikyti, pajaus eksporto mažėjimą.
Kalbant apie medienos apdirbimo, baldų gamintojų įmones, nemažai lietuvių nuosmukio nepatyrė ir per krizę, nes daug gamino tinklui IKEA. Tie, kurie gamina ekskliuzyvius, brangius daiktus, taip pat turi savo nišų. Ekonomikos krizės metu sunkiausiai sekėsi tiems, kurie gamina vidutinės klasės produktą, jie tuomet perėjo į pigių produktų segmentą. Ir per karą prabangius daiktus buvo įmanoma parduoti - tą filosofiją pritaikęs ir gyveni.
Gali būti nedidelių svyravimų eksporto srityje, tačiau, manau, situacija išliks optimistinė.“
„Stora Enso Timber“ (veikla: medienos apdirbimas) generalinis direktorius Darius Vaičiukynas
„Prognozavimas, ar eksporto apimtis mažės, ar ne, būtų tarsi būrimas iš kavos tirščių. Mes nelinkę to vertinti, nes net negali žinoti, kas bus kitą mėnesį. Eksportuojame apie 50 procentų savo produkcijos - ir į Australiją, ir į Ameriką ar Azijos šalis. Esame tokiame versle, kad nuspėti nelengva, nes tam įtakos turi daug globalių veiksnių. Valiutų santykiai gali lemti ir tai, kad vieną mėnesį eksportuoti verta, kitą - ne. Kalbėti apie eksporto mažėjimą, kai jis dar nepakilęs, sudėtinga. Pavyzdžiui, Amerika tikrai negrįžo į tą lygį, koks buvo 2006 metais, galbūt tik kai kurios sritys.
Globaliu lygmeniu nuspėti sunku, vertinant mūsų įmonės lygmeniu - stebime ir kuriame planus ketvirčiui, adaptuojame galimybes. Žvelgdami iš šiandienos situacijos radikalių pokyčių eksporto srityje nesitikime.“
„Feliksnavis“ (veikla: buitinių bei pramoninių nuotekų valymo ir gerinimo įrenginių, lauko kanalizacijos elementų gamyba ir prekyba, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų projektavimas) direktorius Andrius Semionovas
„Mano nuomone, eksportas nemažės. Mūsų įmonė deda visas pastangas plėsti partnerių skaičių užsienio šalyse. Žvelgiant iš įmonės perspektyvos, pagal pardavimo rodiklius eksporto apimtis turi tik didėti. Šiuo metu, pavyzdžiui, Lenkijai, tiekiame tik mažą dalį, nors poreikis ten būtų ir didesnis, todėl manau, kad tikėtis lėtėjimo neverta.“
„Vita Baltic International“ (veikla: porolono gamyba) generalinio direktoriaus pavaduotojas dr. Kazimieras Sventickas
„Pritariu ekspertams, manantiems, kad eksportą skatina išaugęs Lietuvos pramonės produkcijos konkurencingumas (žemesni kaštai, gana aukšta kokybė). Lėtėjant importuojančių šalių ekonomikai tikėtina, kad jų įmonės taupys brangesnių produktų sąskaita ir todėl dažniau rinksis Lietuvos gamintojų produkciją. Minėtus konkurencinius pranašumus, pridėjusi gerą aptarnavimo kultūrą bei inovatyvius produktus, sėkmingai išnaudoja porolono gamykla „Vita Baltic International“. Per šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2012-aisiais, lietuviško porolono eksportas ūgtelėjo 8,6 procento. Kaip analogišką gerą pavyzdį pastaraisiais metais matome sparčią Lietuvos baldų pramonės eksporto plėtrą, skatinančią kokybiškų vietinių žaliavų baldų gamybai paklausą.
Nors Rusija jau tapo Pasaulio prekybos organizacijos nare, importo prekėms kol kas tebetaiko aukštus, net 10 procentų muitus. Todėl lietuviško porolono eksportas į šią šalį minimalus ir apsimoka tik parduodant ekskliuzyvines rūšis. NVS rinkose dėl įvairių priežasčių tikėtini didesni pavojai Lietuvos maisto pramonės produkcijos eksportui.
Dėl Lietuvos eksporto tendencijų artimiausiems metams būčiau linkęs laikytis atsargaus optimizmo. Manau, kad išlaikyti aukštą šių metų eksporto pagreitį bus sudėtinga. Tačiau augimo tendencija turėtų išlikti.“
Indrė Mikelionytė
