„Pirmąjį šių metų pusmetį dėl išaugusio vidaus vartojimo ir užsienio prekybos didėjo Lietuvos įmonių gamybos apimtys. Tad įmonės dažniau kreipėsi dėl apyvartinio kapitalo finansavimo, taip pat domėjosi, kaip užtikrinti stabilius pinigų srautus, palengvinti jų administravimą ar sumažinti su užsienio prekyba susijusias rizikas – tam bendrovės rinkosi akredityvus arba faktoringo paslaugas“, – pasakoja „Swedbank“ Finansavimo paslaugų skyriaus vadovas Paulius Jokšas.
Anot P. Jokšo, jei Lietuvos ūkio padėtis ir toliau gerės, tikėtina, kad faktoringo rinka šiais metais augs daugiau nei 10 procentų. „Tokias apimtis faktoringo rinka buvo pasiekusi 2007 metais. Įdomu tai, kad vertinant faktoringo rinkos dydžio santykį su Lietuvos BVP, šis rodiklis jau šiais metais turėtų pasiekti tokių Vakarų Europos šalių, kaip Belgija, Prancūzija, Olandija ar Švedija, tai yra, stipriai išvystytų faktoringo rinkų, lygį“, – sako P. Jokšas.
Dažniausiai kreipiasi vidutinės įmonės
„Swedbank“ duomenimis, iš viso vietinio ir eksporto faktoringo paslaugomis šių metų pirmąjį pusmetį aktyviausiai naudojosi vidutinio dydžio įmonės – jos sudarė apie 63 proc. visų naujų „Swedbank“ faktoringo sutarčių. Stambaus verslo bendrovės pasirašė penktadalį (21 proc.), o smulkiosios šalies įmonės – apie 15 proc. naujų faktoringo sutarčių.
Per pirmąjį šių metų pusmetį 45 proc. visų „Swedbank“ pasirašytų faktoringo sutarčių sudarė prekybos įmonės, parduodančios maisto produktus, kitas vartojimo prekes, chemijos produktus ar statybines medžiagas. Trečdalį (33 proc.) naujų sutarčių pasirašė gamybos bendrovės, apie 7 proc. sutarčių sudarė Lietuvos transporto įmonės.
Pasak P. Jokšo, eksporto faktoringo paslaugomis pirmąjį šių metų pusmetį labiau buvo linkusios naudotis stambiosios šalies įmonės. Tačiau eksporto faktoringą vis dažniau renkasi įvairaus dydžio Lietuvos eksportuotojai. „Šiemet beveik pusė (43 proc.) stambaus verslo sudarytų faktoringo sutarčių yra eksporto faktoringas. Dažnai tai buvo gamybos įmonės, užsienio bendrovėms tiekiančios chemijos, maisto, baldų ar medienos produktus. Tuo tarpu tik kas penkta vidutinių ir smulkių įmonių sudaryta sutartis buvo eksporto faktoringo. Visgi, reikia pasidžiaugti, kad eksporto faktoringo sutarčių augimas pastebimas visuose segmentuose, įskaitant vidutinį ir smulkų. Šiuose segmentuose gamybininkai ir transporto kompanijos dažniau renkasi eksporto faktoringą, nei prekybininkai, kurie pardavimų srautus kreipia į vietinę rinką“, – sako „Swedbank“ Finansavimo paslaugų skyriaus vadovas.
Plėsdamos eksporto geografiją įmonės renkasi akredityvus
Anot P. Jokšo, verslininkai, eksportuojantys į NVS šalis, Pietų Ameriką ar Pietryčių Aziją, susiduria su įvairiomis prekybos sandorio kliūtimis ir rizikomis. „Eksportuojančios įmonės iki galo negali būti tikros dėl mokėjimo ar produkcijos tiekimo terminų, prekybos kainų, valiutų svyravimų ar nepalankiai susiklosčiusių šalies politinių aplinkybių. Dėl šios priežasties pradėdamos prekiauti naujose rinkose šalies įmonės ieško galimybių suvaldyti minėtas rizikas ir eksportuodamos produkciją kaip atsiskaitymo priemonę naudoja akredityvus“, – teigia P. Jokšas.
„Swedbank“ duomenimis, daugiausia akredityvus kaip atsiskaitymo būdą naudoja eksportuojančios vidutinės įmonės, kurių gauti akredityvai sudarė 50-60 proc. banko šių metų pirmąjį pusmetį gautų akredityvų, 30 proc. gautų akredityvų teko stambiosioms šalies bendrovėms. Didelė dalis akredityvus gaunančių šalies įmonių dirba Kinijos, Tailando, Vietnamo, taip pat Vokietijos ar kitų Vakarų Europos valstybių rinkose. Be to, per pirmąjį 2013 m. pusmetį trečdalį visų banko gaunamų akredityvų gavo verslininkai, kurie savo produkciją eksportuoja į Baltarusiją. „Tokią akredityvų paklausą lemia Baltarusijoje priimtas įstatymas, apribojantis avansinius mokėjimus už įsigyjamas prekes ar paslaugas – akredityvai naudojami kaip tokio atsiskaitymo alternatyva“, – pastebi P. Jokšas.
Kalbėdamas apie importuojančias įmones P. Jokšas sako, kad Lietuvoje akredityvus atsiskaitymams dažniausiai naudoja didieji prekybos centrai, kurie perka stambius įvairios produkcijos kiekius iš Pietryčių Azijos, Pakistano ar Indijos. Akredityvais Lietuvoje taip pat dažnai atsiskaito ir šalies įmonės, kurios iš Artimųjų Rytų, Azijos ar NVS valstybių perka naftos produktus ar metalo gaminius. Tokiems atsiskaitymams naudojami akredityvai sudaro apie 90 proc. visų „Swedbank“ išleidžiamų akredityvų.
