Pagrindinis viso šalies eksporto augimo variklis – prekių eksportas – pirmojoje metų pusėje daugiausiai augo dėl vienkartinių veiksnių. Visų pirma, pirmuosius penkis šių metų mėnesius jį augino net triskart didesnis nei pernai grūdų eksportas, kurį lėmė rekordinis praėjusių metų derlius. Vis dėlto, grūdų eksporto poveikis prekių eksporto augimui jau pradėjo blėsti, o šių metų derlius veikiausiai nepasieks naujų rekordų, prisidėsiančių prie eksporto augimo.
Kitas veiksnys, paspartinęs metinį bendro prekių eksporto augimo tempą, buvo gegužės mėnesį stipriai išaugęs rafinuotų naftos produktų eksportas. Pastarasis buvo sąlygotas žemos palyginamosios bazės, susidariusios dėl pernai vykusio naftos perdirbimo gamyklos remonto. Šių metų gegužės mėnesį prekių eksporto, išskyrus rafinuotus naftos produktus, metinis augimas sulėtėjo iki 8.2%, lyginant su 19.2% balandžio mėnesį. Tikėtina, jog tai signalizuoja apie besikeičiančią eksporto augimo tendenciją. Tai patvirtina ir mažėjančios krovinių gabenimo geležinkeliais apimtys – birželio mėnesį geležinkeliais iš Lietuvos buvo išvežta penktadaliu mažiau prekių nei prieš metus.
Eksporto augimą slopins ir silpna išorės paklausa. Euro zona vis dar neišbrenda iš recesijos, o kitų pagrindinių eksporto partnerių, tokių kaip Rusija bei Lenkija, ekonomikų augimas lėtėja. Be to, konkurencija eksporto rinkose dar labiau suintensyvės, nes dėl silpnos vidaus paklausos dauguma euro zonos šalių stengiasi atgaivinti savo ekonomikas per eksporto apimčių didinimą. Šios valstybės dabar eina Lietuvos 2009-2010 metais pramintu keliu – didina konkurencingumą mažindamos darbo sąnaudas.
Nors Lietuvos eksporto dalis pasaulinėje prekyboje praėjusiais metais pasiekė rekordines aukštumas, rinkos daliai padidinti prireiks papildomų pastangų, nukreiptų į eksporto konkurencingumo didinimą. Krizės metu šalies eksporto konkurencingumas ir jo apimtys išaugo dėl sumažėjusių vienetinių darbo sąnaudų, sąlygotų smukusio užimtumo ir sumažintų atlyginimų. Tačiau šie šaltiniai jau yra išsemti, o pastaruoju metu šalies įmonių konkurencingumą pradėjo neigiamai veikti vėl išaugusios vienetinės darbo sąnaudos. Siekiant apriboti šį augimą būtina užtikrinti, kad darbo sąnaudos nedidėtų greičiau nei produktyvumas, todėl įmonių investicijos turėtų būti nukreiptos būtent į produktyvumo didinimą. Tolimesnis spartus minimalaus atlyginimo didinimas gali turėti neigiamos įtakos šalies konkurencingumui, eksporto augimui bei darbo vietų kūrimui, todėl nuo tokios ekonominės politikos reikėtų susilaikyti.
Lietuvos įmonės turėtų atsižvelgti į lėtėjantį prekybos partnerių Rytuose augimą ir pagal tai diversifikuoti savo eksporto rinkas. Šiuo metu net penktadalis viso Lietuvos prekių eksporto yra nukreipta į Rusiją, tad žymus paklausos sumažėjimas šioje šalyje neigiamai paveiktų visą Lietuvos ekonomiką. Prognozuojama, kad kita svarbi eksporto rinka – euro zona – išbris iš recesijos dar šiais metais. Tačiau šio regiono augimo tempai dar ilgą laiką bus lėti, tad didinti Lietuvos eksporto apimtis šia kryptimi gali būti sudėtinga. Taigi, siekdami tolesnio spartaus eksporto augimo, Lietuvos eksportuotojai savo pastangas dabar turėtų nukreipti į gyvybingesnes NVS šalis (išskyrus Rusiją), o galbūt ir sunkiau pasiekiamas Pietryčių Azijos bei Amerikos rinkas.
„Swedbank“ Lietuvoje ekonomistė Laura Galdikienė
