Į Pasaulio prekybos organizaciją įstojusiai Rusijai ES simboliškai atvėrė savo rinkos duris, o rusai ta proga paskelbė grandiozinius planus Europą užkariauti paukštiena. Tačiau ir europiečiai ketina didinti paukštienos eksportą į Rusiją.
Didins gamybą
ES šalių paukščių augintojai įdėmiai vertina iš Rusijos ateinančią informaciją apie paukštienos gamybos šuolį. Iš pranešimų rusų spaudoje galima susidaryti įspūdį, kad jie ruošiasi karui – Europą nori užkariauti paukštiena. Rusai paskelbė planus per artimiausius 6–7 metus paukštienos gamybą padidinti nuo 3,5 iki 4,5 mln. tonų, o eksportas jau 2020-aisiais turėtų išaugti net iki 25 kartų ir pasiekti 600 tūkst. tonų per metus. Tik šiek tiek mažiau Rusija planuoja pagaminti kalakutienos – 585 tūkst. tonų. Apskritai Rusijos vartotojams 2020-aisiais kalakutienos bus siūloma net daugiau nei vidutiniškai suvartojama ES šalyse – po 5–6 kg kiekvienam gyventojui per metus. Šiuo metu ES vidutiniškai vienas gyventojas per metus suvartoja po 3,7 kg. Beje, dabar vienam rusui šios mėsos tenka tiek pat, kiek ir Pietų Afrikos gyventojui, t. y. 800 g per metus. Rusijos planai stulbina. Tačiau tiek Lietuvos, tiek kitų šalių paukščių augintojai neplanuoja bankrutuoti. Atvirkščiai. Europos Komisija paskelbė prognozę, kad artimiausiais metais ES paukštienos gamyba ir eksportas didės 3–4,5 proc. kasmet, nepaisant išaugusių grūdų kainų. Įdomu tai, kad Europos Komisijos planuose įrašytas ir broilerių mėsos eksportas į Rusiją. Taigi, kur nusidrieks fronto linija? Be kita ko, Europos Komisija skelbia, kad paukštienos importo stabilumą ES palaikys importo kvota. Taigi, ES rinka lyg ir atveriama, tačiau iš tikrųjų paukštieną importuoti nebus paprasta.
Vakariečiai gamina pigiau
Lietuvos paukštininkystės asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Tėvelis yra atsargus žmogus, todėl ir šį kartą apsidraudžia: „Paukštienos gamybą per paskutinius metus rusai sparčiai didina ir netrukus turėtų aprūpinti vidaus rinką. Mano žiniomis, ES intensyvumo reikalavimų jie laikosi.“
Ar galime tikėtis paukštienos antplūdžio iš Rusijos? „Rusai naudoja vis daugiau vakarietiškų technologijų, be to, Rusijoje pigesni pašarai, elektros energija, gamtinės dujos bei degalai“, – sakė UAB „Mažeikių rugelis“ valdybos pirmininkas Gintautas Šmaižys.
Taigi svarbu atsakyti į klausimą, ar rusai gebės paukštieną gaminti pigiau nei europiečiai? Galimybių jie turi, bet ar jomis pasinaudos? „Net apie 60 proc. paukštienos savikainos sudaro grūdų kaina, o Rusijoje pašariniai grūdai šiuo metu yra gerokai pigesni“, – sakė G.Šmaižys.
Europos Komisijos prognozėje rašoma, kad svarbiausia kliūtis, trukdanti rusiškai vištienai užkariauti Europos rinką, bus vietos produkcijos kainos. Pavyzdžiui, didmeninė vištienos krūtinėlės kaina Rusijoje yra 4 eurai už kilogramą, o daugumoje Europos šalių analogiškos kainos yra mažesnės net neatsižvelgus į importo muitus. Tiesa, V.Tėvelis primena, kad perteklinę produkciją Rusija gali pigiai realizuoti.
Kels griežtus reikalavimus
Taigi ES atveria savo rinką Rusijos produkcijai, tačiau tikrai neketina mažinti kokybės reikalavimų. Rusai turės laikytis ES nustatytų gyvūnų gerovės reikalavimų. Tai bene vienintelė galimybė valdyti eksportą iš Rusijos. „Rusai jau pernai domėjosi ES reikalavimais, tačiau nežinau, ar gebėjo juos įvykdyti. Manau, kad būtent šiuo būdu ES galėtų daryti kliūtis“, – sakė V.Tėvelis. Pasak asociacijos vadovo, Rusijoje ir ES gaminama paukštiena smarkiai nesiskiria, žinoma, išskyrus išimtinius atvejus, kurie Rusijoje gerokai dažnesni.
„Mes nagrinėjome jų naudojamų pašarų sudėtį, kitus mitybos reikalus. Nieko išskirtinio. Tiesa, galima būtų užtikti antibiotikų likučių, pastebėta, kad kartais nesiimama profilaktikos priemonių, būtinų paukščių sveikatingumui palaikyti. Gyvūnų sveikatingumo reikalavimai Rusijoje ir ES vis dar skirtingi“, – sakė V.Tėvelis.
Teks gauti kvotą
Neabejojama, kad rusai nukentės nuo savo pačių reikalavimų, taikomų importui iš ES. Štai Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos atstovai atestuodavo Lietuvos ir kitų ES šalių pieno perdirbimo ar mėsos perdirbimo įmones, kurios norėdavo savo produkciją importuoti į Rusiją. Dabar tokį pat kelią teks nueiti ir Rusijos perdirbimo įmonėms. ES tikrai nepasitikės Rusijos tarnybos išduotais sertifikatais. Be to, bus tikrinamas vadinamasis produktų atsekamumas, ar įmanoma juo realiai pasinaudoti, kaip tai daroma ES rinkoje.
Beje, Rusijos gamintojai atestacijos siekia jau nuo 2009-ųjų, bet kol kas nesėkmingai. 2012-aisiais visa grupė Rusijos kompanijų padavė paraiškas dėl kiaušinių eksporto į ES. Jos irgi privalės laikytis ES reikalavimų.
Kita kliūtis – importo kvotos. Pavyzdžiui, šiuo metu Brazilija ir Tailandas turi nedideles paukštienos tiekimo ES šalims kvotas. Tiesa, Europos Komisija importo kvotas ketina peržiūrėti pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles.
Patarimai vartotojams
Prieš jūsų akis – rusiškos, lenkiškos ir lietuviškos kilmės paukštiena. Kurią pasirinkti? V.Tėvelis kategoriškai nesiūlo, tačiau primena, kad vietinių gamintojų produkcija – tikrai šviežesnė: „Neretai paukščiai būna naktį paskerdžiami, o ryte ar dieną jau patenka į parduotuves. O iš kitų šalių atvežama ne taip greitai, šaldyta.“
Kitas argumentas. Nors kartais Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą kritikuojame, sutikime, kad ji pakankamai priekabiai tikrina, kaip įmonės laikosi gamybos technologijos reikalavimų. O kitose šalyse į tai žvelgiama atlaidžiau. Pasak G.Šmaižio, importuotos produkcijos atsekamumas yra tik teorinis, o realiai jį nustatyti labai sunku. Nors ir mūsų paukščių augintojai kritikuojami, tačiau galime pakankamai tiksliai žinoti, kas pagamino, ir prireikus galima nesunkiai nustatyti kaltininkus.
Pagalvokime, kodėl iš Lenkijos įvežta paukštiena yra pigesnė nei pagaminta Lietuvoje. Tikriausia ne todėl, kad ji kokybiškesnė. Pasak G.Šmaižio, kontroliuojančios institucijos ne viską gali suspėti nustatyti, todėl išlieka pavojus, kad į rinką gali patekti nekokybiška produkcija, juk laboratoriniai tyrimai užtrunka. Importuota paukštiena Lietuvos rinkoje sudaro apie 30 proc., o didžiausią importo dalį (apie 60 proc.) sudaro lenkiška paukštiena. Tiesa, nemažai paukštienos iš Lenkijos atsiveža ir patys lietuviai.
Komentarai
Rusai pučia burbulą
Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto
Manau, kad rusai eilinį kartą pučia burbulą. Tokio pobūdžio tikinimų būta ir anksčiau – žadėta maisto produktais užversti kaimynines rinkas. Neužversta. Realybė kitokia – Rusija pati nesugeba mėsos gaminiais aprūpinti vidaus rinkos. Jei rusai būtų tokie stiprūs, ar importuotų tiek daug kalakutienos iš JAV? Beje, kalakutieną jie įsiveža per Klaipėdos uostą. Galiu suprasti rusų norus, ambicijas, be to, kai prisideda privatus kapitalas, galimybių padaugėja, nors jiems koją kiša senos bėdos – itin mažas darbo našumas, labai prastas darbų organizavimas.
Kokios realios tokių pažadų priežastys? Rusija įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją, taigi turi keisti politiką, todėl nepatenkintiems vidaus rinkoje ir skiriama tokia informacija, esą štai ir mes galime uždirbti Europos rinkoje. Galimybių Rusija tikrai turi, bet neaišku, kada jomis pasinaudos.
Elgiasi prieštaringai
Edvardas Makelis, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius
Rusijoje buvo daug reformų, bet visos baigėsi tik kalbomis ir gražiais pažadais. Labai tikėtina, kad taip nutiks ir šį kartą. Taip manau todėl, kad elgiamasi prieštaringai. Tuo pat metu Rusija uždarė savo rinką paukštienai iš JAV, o iš ES neįsileidžia kiaulienos ir jautienos, nes vakariečiai naudoja augimo stimuliatorius. Taigi Rusijos rinkoje mėsos trūks ir dėl šių veiksmų, todėl sunku patikėti, kad ji eksportuotų paukštieną į ES šalis.
Kitas klausimas, ar rusai gebės paukštieną pagaminti pigiau, nei parduodama ES? O jei ir pagamins, tai ar ES vartotojai pasiruošę pirkti rusišką paukštieną? Net jei jiems tai pavyktų, tai, pavyzdžiui, Prancūzijos, Vokietijos bei Olandijos paukščių augintojai tikrai nesėdėtų rankas sudėję. Akivaizdu, kad bus griežtai reikalaujama laikytis ES galiojančių standartų, o gyvūnų gerovės požiūriu Rusija dar labai atsilieka nuo ES. Taigi nuo norų paskelbimo iki realių veiksmų praeis daug laiko.
Albinas Čaplikas
