eksportas

Žuvų augintojų teigimu, jau keleri metai žuvies suvartojimas Lietuvoje beveik neauga - greičiau mažėja, ES rinka perpildyta, todėl ieškoma naujų pirkėjų. Keturios Lietuvos žuvininkystės bendrovės gavo licencijas dalį tvenkiniuose išaugintos žuvies produkcijos parduoti Rusijoje. Lietuviški karpiai iš Zarasų rajono žuvininkystės ūkio į Sankt Peterburgo ir Maskvos parduotuves dar neiškeliavo. Eksportui tik rengiamasi. Tačiau dėl augančio eksporto lietuvių Kūčių stalas tikrai nenukentės.

Žuvų augintojų teigimu, jau keleri metai žuvies suvartojimas Lietuvoje beveik neauga – greičiau mažėja, ES rinka perpildyta, todėl ieškoma naujų pirkėjų. Keturios Lietuvos žuvininkystės bendrovės gavo licencijas dalį tvenkiniuose išaugintos žuvies produkcijos  parduoti Rusijoje. Lietuviški karpiai iš Zarasų rajono žuvininkystės ūkio į Sankt Peterburgo ir Maskvos parduotuves dar neiškeliavo. Eksportui tik rengiamasi. Tačiau dėl augančio eksporto lietuvių Kūčių stalas tikrai nenukentės.

Lietuvoje 2012 m. antrojo ketvirčio paslaugų eksporto augimo tempas buvo didžiausias tarp trijų Baltijos šalių. Stipriai prie to prisidėjo šalies IT paslaugų eksportas, kuris, lyginant su 2011 m. antruoju ketvirčiu, išaugo dvigubai – nuo 33,5 mln. litų iki 62,9 mln. litų. 2011 m. IT paslaugų eksportas augo 40 proc., dvigubai greičiau nei bendras paslaugų eksportas.

Kinijos vyriausybė šeštadienį pranešė, kad šalies eksportas rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 9,9 proc. Rugsėjo eksporto mastas, kuris sudarė 186 mlrd. JAV dolerių, viršijo prognozes. Importas, palyginti su praėjusių metų rugsėju, padidėjo 2,4 proc. Kinijos prekybos perteklius išaugo iki 27,7 mlrd. JAV dolerių. Antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką pastaruoju metu neigiamai paveikė smukusi paklausa iš Jungtinių Valstijų ir Europos ekonomikų.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiemet užaugintas labai geras – 300 tūkst. tonų – daržovių derlius. Jo pakaktų vidaus poreikiams patenkinti, tačiau didžiąją dalį lietuviškų daržovių augintojai išveš į Rusiją, Čekiją, Vengriją ir Didžiąją Britaniją, o mes valgysime įvežtinę produkciją. Daržovių augintojai nėra patenkinti vidaus rinkoje siūlomomis kainomis.

Trečiadienį Maskvoje tarptautinės žemės ūkio parodos „Auksinis ruduo“ atidarymo metu Lietuvos delegacija su Rusijos atstovais aptarė dvišalius veterinarinės kontrolės ir gyvūninės kilmės produkcijos eksporto, tranzito į Rusiją ir Muitų Sąjungą klausimus. Lietuvos delegacijai vadovavo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Iš Rusijos pusės susitikime dalyvavo žemės ūkio ministras Nikolajus Fiodorovas ir Rusijos Federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos atstovai.

Rugpjūčio mėnesį eksportuota 7,3 mlrd. litų vertės prekių, importuota - 7,6 mlrd. litų litų vertės prekių, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša Statistikos departamentas. Eksportuota 4,6 mlrd. litų vertės lietuviškos kilmės prekių. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,2 mlrd. litų. Per mėnesį eksportas padidėjo 13,6 proc.. Įtakos tam turėjo padidėjęs naftos produktų (16,9 proc.

Baltijos atominės elektrinės (AE) Kaliningrado srityje projektas dėl nusidėvėjusios energetikos infrastruktūros, užsienio investicijų nebuvimo ir kaimyninių valstybių nenoro importuoti jos pagaminamos energijos pasmerktas žlugti, mano Rusijos nevyriausybinių organizacijų branduolinės energetikos ekspertas, organizacijos „Ecodefence“ vadovas V. Slyviakas. „Jeigu niekas nesikeis, Baltijos AE niekada nebus pastatyta, niekada nedirbs, nes sukurti infrastruktūrai pinigų nėra.

Vokietijos eksportas dėl stiprios paklausos iš euro zonai nepriklausančių valstybių rugpjūtį netikėtai išaugo 2,4 proc. Tai didžiausias mėnesinis prieaugis nuo gegužės. Liepą eksportas padidėjo 0,4 proc. Analitikai tikėjosi, kad rugpjūtį eksporto mastas išaugs 0,6 proc. Nepaisant to, importas rugpjūtį išaugo tik nežymiai - 0,3 proc. Palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, augimas siekė 0,4 proc. Lyginamuoju laikotarpiu eksportas padidėjo 5,8 proc.

Pasaulio bankas pablogino Kinijos ūkio augimo prognozę ir pridūrė, kad tokį sprendimą lėmė silpna šalies eksporto paklausa ir mažesnis investicijų augimas, informuoja BBC. Bankas prognozuoja, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet išaugs 7,7 proc., palyginti su 8,2 proc. ankstesne prognoze. Kinijos eksporto mastas sumažėjo dėl ekonominių problemų euro zonoje ir JAV - dviejose didžiausiose jos rinkose.

Itin gausiai Lietuvoje užderėjęs grūdų derlius gali tapti, jei ne gelbėtoju, tai bent jau gelbėjimo ratu šalies ekonomikai. Žiniasklaidoje spindintis skaičius – daugiau nei 4 mln. tonų – leis Lietuvai ir toliau tvirtintis pasaulinėje grūdų eksporto rinkoje, teigia ekspertai „Lietuva turi iš ties neblogas sąlygas pasinaudoti rekordiniu grūdų derliumi ir taip pagyvinti šalies ekonomiką, nes daugiausia grūdų užauginančios Europos šalys – Prancūzija, Vokietija ir Lenkija – daug ir suvartoja.

JAV lengvos naftos barelio kainos trečiąjį metų ketvirtį šoktelėjo 8,5 proc. – daugiausia per 2012 metus. Šis prieaugis galėjo būti dar didesnis, jeigu ne sumažėjusios naftos kainos rugsėjį - pirmąjį rudens mėnesį nafta atpigo 4,4 proc. Naftos kainoms trečiąjį ketvirtį didelės įtakos tebeturi Europos skolų krizė ir kai kurių šalių atsisakymas pirkti Irano naftą dėl šios šalies branduolinės programos.

Pradėjus veikti mobiliesiems ūkininkų turgeliams sodininkai pradėjo vartotojams tiekti ne tik sodo gėrybių, bet ir natūralių vaisių sulčių. Jų gamyba tapo papildomu pajamų šaltiniu. Gamybą pradėjo sunkmečiu Žemės ūkio kooperatyve „Ažuožerių sultys“ – pats darbymetis. Sodininkystės bendrovė „Ažuožerių sodai“ ir apylinkių ūkininkai skina obuolius, o kooperatyvas spaudžia natūralias vaisių sultis.

Galima tikėtis, kad ekonominė padėtis Lietuvoje liks stabili, su sąlyga, kad išorėje neįvyks drąstiškų sukrėtimų.Tačiau siekiant galimą ekonomikos smukimą sumažinti iki minimumo ir maksimaliai jį sušvelninti, Lietuvai būtini gynybiniai barjerai. Kaip bebūtų, veikiausiai artimiausioje ateityje Lietuvai teks patirti įvairiausio pobūdžio išorės šoką. Jei pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai išgyvens ekonominę krizę, eksporto nuosmukio išvengti nepavyks.

Tarptautinės ekonomikos padėtis tebėra sudėtinga ir kai kuriais aspektais net pablogėjo, palyginti su šių metų viduriu. Euro zona vėl pateko į ekonominės recesijos ruožą, JAV ekonomikos plėtra 2012 m. ir 2013 m. bus lėtesnė nei anksčiau tikėtasi. Kol kas didžiausia viltis ir stabiliausias balastas Lietuvos ekonomikai yra Rusijos rinka. Mėginimai suvaldyti Europos finansų krizę  kol kas realių rezultatų neduoda.

Lietuvos pramonė toliau demonstruoja įspūdingą atsparumą prastėjančioms ekonominėms sąlygoms. Pernai apdirbamosios gamybos (skaičiuojant be naftos produktų) sukurtos produkcijos apimtys ūgtelėjo 12 proc., o per pirmuosius 7 šių metų mėnesius, nepaisant sudėtingų išorės sąlygų, sektorius ūgtelėjo 9 proc., lyginant su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu. Metinis rugpjūčio mėnesio plėtros rodiklis vėl buvo įspūdingas – 13,7 proc.

Lenkijos ekonomikos viceministras Andrzejus Dycha, lankydamasis Vilniuje, su Lietuvos atstovais aptarė dvišalius ekonomikos, prekybos, transporto, energetikos bei investicinius klausimus. Naujienų agentūra ELTA viceministro teiravosi apie Lietuvos vaidmenį Lenkijos ekonomikoje, euro zonos problemas galimus jų sprendimo būdus ir apie abiejų valstybių investicinę aplinką.

Euro zonos krizė jau palietė milijonus Europos Sąjungos gyventojų. Tačiau ne visiems ji sukelia tik sunkumų – kol investuotojai ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai su nerimu laukia, eksportuotojams atsiveria naujų galimybių.

Lietuvos įmonės „Valentis“ maisto papildas CIGNON, skirtas sausgyslėms, tapo milijoniniu registruotu ES bendrijos prekiniu ženklu. Tai Lietuvai pranešė ES prekių ženklų ir pramoninio dizaino ženklų tvarkymo institucija Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyba (OHIM). Bendra ES prekių ženklų ir dizaino registravimo sistema pradėjo veikti 1996 metais, tad milijoninės registracijos teko laukti net 15 metų.

2008 m. finansų krizės metu Kinijos valdžia puikiai susitvarkė su sunkumais panaudodama ekonomiką skatinančias priemones. Tačiau šį kartą, kaip praneša „Caixin“, Kinijos valdžia nebeturės tiek lengvų pinigų, rašo „The Telegraph“. Pasaulio banko teigimu, Centrinės vyriausybės pajamos iš mokesčių augo 8 proc., tačiau išlaidos padidėjo 37 proc. Markas Williamsas, iš „Capital Economics“ sako, kad fiskalinio skatinimo priemonės šį kartą yra tik miražas.

Šiuo metu Lenkija laikoma realiausia pretendente tapti kita euro zonos nare. Vis dėlto nežinia dėl to, kaip ateityje bus sprendžiama euro zonos krizė atbaido šalį nuo įstojimo į bendros valiutos sąjungą.

Vladimiras Putinas savo politiką kreipia į Tolimuosius rytus, kur tikisi sustiprinti ryšius su Ramiojo vandenyno žiedu ir įgyvendinti ambicingą Rusijos plėtrą. Pradžia – paversti buvusią slaptą karinę tvirtovę Vladivostoką į prekybos laivais centrą, rašo „New York Times“. V. Putino pasirinktas laikas negalėtų būti geresnis.

2012 metais Brazilijoje surinktas didžiausias kavos pupelių kiekis per visą šalies istoriją – 60 mln. kilogramų, praneša agentūra EFE. Prieš 12 mėnesių šios vertingos žaliavos buvo surinkta 16 proc. mažiau. Pastarąjį kartą Brazilijos kavos augintojų rekordas buvo užfiksuotas 2003 metais. Vienas svarbių veiksnių, nulėmusių gerą kavos pupelių derlių 2012 metais, buvo apdirbamų žemių ploto padidinimas 2,7 proc., praneša EFE. Brazilija yra viena svarbiausių pasaulyje kavos eksportuotojų.

Šiemet vos per pusmetį vienas lietuvis lenkiškoms prekėms išleido 1095 litus, o bendra Lenkijos eksporto į Lietuvą vertė viršijo 3,45 mlrd. litų. – Kaip Lietuva atrodo Lenkijos eksporto žemėlapyje? – „Balsas.lt Savaitė“ paklausė Lenkijos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovo, ministro patarėjo Henryko Szymańskio. – Lenkijos eksporto į Lietuvą vertė per pirmus šešis šių metų mėnesius padidėjo 129,5 mln. eurų (446,7 mln.

Šių metų rugpjūtį nedarbas Vokietijoje auga jau penktą mėnesį iš eilės, tam daugiausia įtakos turi euro zonos skolų krizė, skaudžiai smogusi didžiausios regiono ekonomikos darbo rinkai, ketvirtadienį pranešė Federalinė įdarbinimo agentūra. Kaip rodo oficialūs duomenys, bedarbių skaičius rugpjūtį, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, išaugo daugiau nei prognozuota – 9 tūkstančiais. Bendras bedarbių skaičius rugpjūtį siekė 2,9 mln. žmonių. Nedarbo lygis išlieka nepakitęs ir siekia 6,8 proc.

Per pirmą 2012 metų pusmetį Lenkijos eksporto į Lietuvą vertė viršijo 1 mlrd. eurų. Eksporto apimtys, palyginti su pernai, išaugo 14,5 proc. ir tai buvo vienas didžiausių eksporto augimo tempų į ES šalis, skelbia Lenkijos ūkio ministerija. Jos duomenimis,  Lietuvą pagal eksporto augimo tempus Lenkijoje aplenkė tik Didžioji Britanija, tačiau ji yra gerokai didesnė nei Lietuva.

Kinijos gamybos aktyvumas rugpjūtį smuko iki žemiausio lygio per devynis mėnesius, todėl šalies valdžiai padidėjo spaudimas toliau mažinti palūkanų normas ir imtis ekonomikos gaivinimo priemonių, informuoja AP. Pirminiais duomenimis, banko HSBC sudaromas Kinijos gamybos sektoriaus pirkimų vadybininkų indeksas sumažėjo nuo 49,3 punkto liepą iki 47,8 punkto rugpjūtį. Žemesnis nei 50 punktų indeksas rodo susitraukimą.

Vokietijos centrinis bankas pirmadienį įspėjo, kad šalis gali pajusti regione vykstančią finansinę krizę. Europos didžiausioje ekonomikoje matyti lėtėjimo ženklai, nors labiau nei bet kada tikimasi, kad ši parems savo kaimynes, rašo „Washington Post“. „Pasitikėjimas Vokietijos viešaisiais finansais yra pagrindinis stabilumo inkaras šioje krizėje, tačiau jo negalima laikyti savaime suprantamu dalyku“, - teigia Vokietijos centrinis bankas savo mėnesinėje ataskaitoje, ir prieštarauja kalboms dėl g...

Kaip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis,  niūriame euro zonos kontekste ne tik Lietuva, bet ir visos trys Baltijos valstybės demonstruoja stebėtinus rezultatus, kurie ypač pastebimi pramonėje. Pirmauja gamyboje „Baltijos valstybės yra vienos iš nedaugelio Europoje, kurių gamybos lygis jau viršija prieškrizinį lygį. Euro zonoje matome, kad jis yra 10 proc. mažesnis negu buvo 2008 m. pradžioje, Švedijoje jis yra beveik 15 proc. mažesnis.

Lietuvos verslo paramos agentūroje (LVPA) per pastarąją savaitę pasirašyta trylika sutarčių, kurioms skirta 8 mln. litų ES struktūrinės paramos. Rugpjūčio 22 d. baigiantis priemonės "Procesas LT", skirtos įmonėms, planuojančioms įsidiegti šiuolaikiškus vadybos metodus ir sistemas, sertifikuotis, kvietimui, šiuo metu jau yra pateiktos 23 paraiškos, kurių bendra prašoma suma iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų siekia 2,448 mln. litų. Šešios įmonės investuos 1,5 mln.

Šlapi metai vieniems daržovių augintojams dovanojo gausų derlių, kitiems grasina nuostoliais. Lietūs gali sunaikinti iki penktadalio derliaus. Kaip pavyks nuimti ir išsaugoti jį, lems vasaros pabaigos ir rudens orai. Kai kurie augintojai viliasi, kad kitais metais Rusijos rinkai prireiks daugiau lietuviškų daržovių. Tada jų kainos šoktelės. Jau dabar kai kurios daržovės kur kas brangesnės nei pernai. Daržovės skęsta ir pūva „Daržovės skęsta.

Pabandykite įsivaizduoti valstybę, kurios gyventojai dirba mažiau laiko nei dauguma kitų, kurios darbuotojai nėra patys produktyviausi, o moksleiviai mokykloje praleidžia mažiau laiko nei kaimyninių valstybių vaikai, rašo BBC. Iš pirmo žvilgsnio toks kokteilis nežada nieko gero. Vis dėlto Vokietija sėkmingai pritaikė šį receptą. Šalis tapo visos Europos ekonomikos varikliu ir antra pagal dydį eksportuotoja visame pasaulyje.

Prieš gerus 20 metų pirkdami šaldytuvą lietuviai rinkosi tik gamintą čia pat, Lietuvoje, ir tik su užrašu „Snaigė“. Tai buvo kokybės ženklas. Kokybės ženklas „Snaigė“ tebėra ir šiandien. Kitąmet švęsianti 50 metų jubiliejų šiandien „Snaigė“ gamina šaldytuvus daugiau nei 30 šalių rinkoms, džiaugiasi ilgus metus dirbančiais darbuotojais, aukso medaliais už inovatyvius gaminius ir po sunkmečio pagaliau uždirbamu pelnu.

Birželis savo produkciją eksportuojančioms Lietuvos įmonėms buvo antras sėkmingiausias mėnuo po Nepriklausomybės atkūrimo. Prekių eksporto metinis augimas siekė 5,2 proc., o eksporto apimtys pasiekė 6,39 mlrd. litų, teigia VšĮ „Versli Lietuva“. Šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, bendras prekių eksportas augo 3,6 proc. iki 18 mlrd. litų. Tarp trijų Baltijos šalių šiuo laikotarpiu Lietuva pagal šį rodiklį užėmė antrąją vietą (3,6 proc.

Žengti konkretūs žingsniai sprendžiant aktualią problemą, kaip išplėsti Lietuvos maisto gamintojų produkcijos eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas galimybių ribas. Žemės ūkio ministerija derina rugsėjo pradžioje į Lietuvą atvažiuosiančių JAV maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių vizito detales. Inspektoriai tikrins Lietuvos mėsos perdirbimo įmones, ar jos atitinka būtinas sąlygas dėl leidimo vežti mėsos gaminius į JAV.

Pirmą kartą istorijoje Vietnamas tapo didžiausiu pasaulyje kavos eksportuotoju. Tarptautinės kavos organizacijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį šalis pagal kavos eksporto apimtis 13 proc. aplenkė ilgametę pasaulinio kavos verslo lyderę - Braziliją. Kaip pastebi Vietnamo žemės ūkio ir agrarinės plėtros ministerija, nuo metų pradžios Vietnamo eksportuotojų uždarbis išaugo daugiau nei 25 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ir viršijo 2,5 mlrd. dolerių.

Kinijos eksporto ir importo augimas liepą sulėtėjo antrą mėnesį iš eilės, todėl baiminamasi dėl antros didžiausios pasaulio ekonomikos galios, praneša BBC. Eksportas liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 1,0 proc. Ankstesnį mėnesį augimas siekė 11,3 proc. Tai ženklas, kad paklausa kitose rinkose lėtėja. Tuo tarpu importas liepą išaugo 4,7 proc., palyginti su 6,3 proc. augimu birželį, ir tai rodo, kad vidaus paklausa taip pat lėtėja.

Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimas, nežadantis nieko gero viso pasaulio ekonomikai, tampa vis ryškiau pastebimas. Statistika rodo, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2012 m. II ketvirtį augo tik 7,6 proc. Tai mažiausias rodiklis nuo 2009 m., kai siautėjo pasaulinės finansų krizės pirmoji banga. Todėl Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino Kinijos BVP augimo prognozę iki 8 proc. Nuo išorės į vidų Ekonomikos ekspertų nuomone, lėtėjimas susijęs su vidaus vartojimu.

2012 m. birželį eksportuota prekių už 6,4 mlrd. litų, importuota - už 6,9 mlrd. litų, informuoja Lietuvos statistikos departamentas. Negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 3,9 mlrd. litų, o šalies užsienio prekybos deficitas sudarė 0,5 mlrd. litų. Per mėnesį (2012 m. birželį, palyginti su geguže) eksportas padidėjo 20,3 proc. Įtakos tam turėjo padidėjęs naftos produktų (2,9 karto), trąšų (61,4 proc.

Šių metų birželį Vokietijos eksportas sumažėjo, tam daugiausia neigiamos įtakos tebeturi skolų krizė Graikijoje ir kai kuriose kitose euro zonos šalyse, informuoja BBC. Naujausiais duomenimis, birželį, palyginti su geguže, eksportas sumažėjo 1,5 proc., iki 92,3 mlrd. eurų, praneša Federalinis statistikos biuras. Tuo tarpu importo apimtys nurodytu laikotarpiu sumažėjo 3 proc., iki 76,1 mlrd. eurų, Vokietijos prekybos perteklius pasiekė 16,2 mlrd. eurų.

Lenkijos zlotas toliau brangsta: antradienį 10 Lenkijos zlotų kainuoja 8,5328 lito. Dar pirmadienį zloto kursas lito atžvilgiu buvo 8,4888. Ekspertai sako, kad iš brangstančios kaimyninės šalies valiutos galėtų pasipelnyt ir Lietuvos gamintojai. DNB banko analitikas Mindaugas Jurgelis sakė, kad Lenkijos zlotas toliau brangti neturėtų. Esą, kol neišspręstos problemos euro zonoje, zloto kursas svyruos: jis gali kristi.

„Vostok Europe“ – Vilniaus pramoniniame rajone įsikūrusi nedidelė laikrodžių gamintoja, beveik nežinoma Lietuvoje, tačiau sugebanti kasmet visame pasaulyje parduoti 15–20 tūkst. laikrodžių, kainuojančių apie 1000 litų. Vilniuje jau dešimtmetį gaminami laikrodžiai turi garsios Rusijos laikrodžių gamyklos „Vostok“ vardą. „Vostok Europe“ yra bendra šio gamintojo ir Lietuvos koncerno „Koliz“ įmonė. „Lietuvoje mes net nelabai reklamuojamės.

Ar Kinijos ekonomika skaudžiai smuks, minkštai leisis ar lėtai kils? Sudėjus kartu ECB neryžtingumą Europos skolų krizės atžvilgiu, panašų JAV Federalinio rezervo neveiksnumą ir JAV lėtėjančią ekonomiką, kilo investuotojų nerimas dėl Kinijos veiksmų kovojant su savo nuosmukiu, rašo CNN. „Gan neramina tai, kad Brazilija ir Indija taip sulėtėjo, žinoma, daug diskutuojama ir dėl Kinijos sulėtėjimo“, - sakė Jimas O'Neillas, „Goldman Sachs Asset Management“ pirmininkas.

Rusiškų grūdų eksportas šiais žemės ūkio metais gali siekti 12-15 mln. tonų, kai tuo tarpu praėjusiais metais šis rodiklis sudarė 27,15 mln. tonų. Tokią prognozę skelbia garsiausi šalies grūdų rinkos ekspertai, praneša „Interfaks“. Rusijos žemės ūkio ministerija taip pat prognozuoja ženklų eksporto nuosmukį, tačiau, jos prognozėmis, rusiškų grūdų eksportas bus kiek didesnis ir sudarys 16 mln. tonų.

AB „Snaigė“ Alytaus gamykla vėl dirba pelningai. Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė pasiekė beveik 67 mln. litų apyvartą (neaudituotais nepatvirtintais duomenimis) – beveik 19 proc. didesnę nei pernai tokiu pačiu laikotarpiu. „Snaigė“ uždirbo 419 tūkst. Lt neaudituoto nekonsoliduoto pelno, t. y. 160 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, teigiama bendrovės pranešime. Bendrovės pirmojo pusmečio neaudituotas nekonsoliduotas EBITDA viršijo 4,9 mln. litų, t. y. 16 proc.

Statistikos departamentui paskelbus, kad antrąjį šių metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 2,1 proc., DNB banko analitikai, tikėjęsi, kad augimas šį ketvirtį sieks 3 proc., sako, kad šalies ekonomiką augina eksportuotojai ir šešėlis. Pasak DNB banko vyresniojo analitiko Roko Bancevičiaus, šalies ūkiui toliau svarbus išlieka eksportas ir panašu, jog antrojo ketvirčio duomenims lemiamą teigiamą įtaką po silpnos gegužės padarė geras šių metų birželis.

S. Kropas: pasaulio ekonomistai piešia niūrius ateities vaizdus, tačiau Lietuvos ekonomikos rodikliai yra geri Garsiausi pasaulio ekonomistai ir finansininkai piešia niūrius ateities – antrosios krizės bangos – vaizdus, o situacija Europoje tarsi patvirtina blogiausio scenarijaus galimybę, tačiau fundamentalūs Lietuvos ekonomikos rodikliai yra geri ir rodo priešingą prognozėms kryptį, įsitikinęs Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas.

Didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčiai nerodo antrosios krizės bangos požymių, teigia pramonininkai. Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) pristatytas Pramonės lūkesčių indeksas (PLI) 2012 m.  trečiajam ketvirčiui apibendrina,  kad ateityje apdirbamoji pramonė ir toliau turėtų plėstis, eksporto apimtys augti, tačiau nesparčiai. „Stebuklų eksporto srityje tikėtis neverta“, – sakė Aleksandras Izgorodinas, LPK analitikas.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV)  vidurio vakaruose  mėnesį besitęsiantys  karščiai į rekordines aukštumas kelia kukurūzų ir sojos pupelių kainas. Kviečių kainos taip pat pasiekė tokias aukštumas, kokiose buvo tik 2008 m. per maisto krizę. Didžiausia sausra nuo 1956 m. niokojanti svarbiausią Amerikos žemės ūkio regioną sužlugdė  dar prieš porą mėnesių rusenusias viltis, kad šiemet bus sulaukta gausaus derliaus.