.jpg)
Galima tikėtis, kad ekonominė padėtis Lietuvoje liks stabili, su sąlyga, kad išorėje neįvyks drąstiškų sukrėtimų.Tačiau siekiant galimą ekonomikos smukimą sumažinti iki minimumo ir maksimaliai jį sušvelninti, Lietuvai būtini gynybiniai barjerai. Kaip bebūtų, veikiausiai artimiausioje ateityje Lietuvai teks patirti įvairiausio pobūdžio išorės šoką.
Jei pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai išgyvens ekonominę krizę, eksporto nuosmukio išvengti nepavyks. Tačiau galima ir reikia sumažinti valstybės priklausomybę nuo tarptautinės finansų rinkos kaprizų.
„Nors pastaruoju metu girdime įvairiausių receptų, nėra realu, kad galima apdalinti visus mokesčių lengvatomis, drastiškai padidinti viešąsias išlaidas ir tuo pat metu kontroliuoti biudžeto deficitą ir valstybės skolą – ekonominiame gyvenime stebuklų beveik nebūna, tik sunkios pagirios“, – teigė G. Nausėda.
G. Nausėda teigia, kad vadovaujantis optimistiškiausiomis prognozėmis, Lietuvoje tikimasi transporto ir pramonės augimo. Trečiajame ir ketvirtajame metų ketvirtyje šios ekonomikos šakos turėtų ūgtelti trečdaliu.
Ketvirtajame ketvirtyje, atėjus šildymo, kurio kainos vėl augs, sezonui reikėtų atsisakyti trečiojo būtinumo prekių. Stabilų BVP padės išsaugoti didėjantis eksportas, kuris jau kurį laiką yra didesnis už importą.
G. Nausėda pastebi, kad yra pramonės šakų, kurių atstovai tikisi didesnių eksporto mąstų, tačiau to nesulaukia. Ir atvirkščiai, tie, kurie nesitiki, sulaukia geresnių rezultatų. Labiausiai eksportas šiais metais mažėjo į Prancūziją ir Vokietiją. Sumaišties įnešė smarkiai paaštrėjusi konkurencija Europos Sąjungoje - anksčiau daugiausia su Pietų Europos šalimis prekiavę gamintojai atsigręžė į perspektyvesnes rinkas ir bandė išstumti iš ten Lietuvos bendroves.
Kol kas šalies eksportuotojai sėkmingai valdo gamybos efektyvumo bei sąnaudų rodiklius ir sugeba išlaikyti rinkos dalį sąstingio kamuojamoje rinkoje. Anot G. Nausėdos, šios konkurencijos kaina – nominalūs atlyginimai šalyje augo itin lėtai, o realus darbo užmokestis net mažėjo. Kita vertus, tai leido kurti naujas darbo vietas ir mažinti nedarbo lygį.
Sparčiausiai eksportas didėjo į Rusijos rinką – jis pasiekė prieš Rusijos finansų krizę buvusį lygį. Manoma, kad eksportas į Rusiją ir toliau didės - čia matoma galimybė didinti išlaidas bei realius atlyginimus viešajame sektoriuje. Gana stabilų viduriuką pasiekė Lietuviškos produkcijos eksportas į Estiją ir Latviją.
