„Vostok Europe“ – Vilniaus pramoniniame rajone įsikūrusi nedidelė laikrodžių gamintoja, beveik nežinoma Lietuvoje, tačiau sugebanti kasmet visame pasaulyje parduoti 15–20 tūkst. laikrodžių, kainuojančių apie 1000 litų.
Vilniuje jau dešimtmetį gaminami laikrodžiai turi garsios Rusijos laikrodžių gamyklos „Vostok“ vardą. „Vostok Europe“ yra bendra šio gamintojo ir Lietuvos koncerno „Koliz“ įmonė.
„Lietuvoje mes net nelabai reklamuojamės. Čia parduodame tik keletą procentų savo produkcijos“, – lrytas.lt sakė „Vostok Europe“ vykdomasis direktorius Igoris Zubkovskis.
Gaminti laikrodžius Vilniuje „Koliz“ pradėjo prieš 15 metų. Tuo metu ji buvo kito Rusijos laikrodžių gamintojo „Poliot“ gaminių platintoja.
„Šiuos laikrodžius 1997-aisiais nedidelėmis partijomis pradėjome gaminti čia, Vilniuje. Taip buvo pigiau, nes Rusijoje muitinės procedūros beprotiškos, gaminti Lietuvoje yra greičiau ir pigiau. Įgijome patirties, pasamdėme savą dizainerį ir po truputį pradėjome kurti savą „Poliot“ laikrodžių kolekciją“, – pasakoja I. Zubkovskis.
Tačiau darbas su „Poliot“ netikėtai nutrūko.
„Staiga sužinojome, kad jie planuoja bankrutuoti, nes gamykla yra Maskvos centre, ten verslą lengviau daryti vietoj gamyklos pastačius verslo centrą. Bet mes turėjome patirties, norėjome tęsti gamybą.
Paskambinome į gamyklą „Vostok“, esančią netoli Kazanės. Tai vienintelė buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje likusi laikrodžių gamykla, kažkada jų buvo 13. Pasiūlėme gerą savo geografinę padėtį – juk esame tarp Rusijos ir Europos, be to, stojame į Europos Sąjungą. Atidarėme bendrą įmonę, sukūrėme prekės ženklą“, – pasakojo I. Zubkovskis.
Visų „Vostok Europe“ laikrodžių pavadinimai yra susiję su Sovietų Sąjungos techniniais pasiekimais. Vienas vadinasi „Lunochod“ – kaip Mėnulį pasiekęs automobiliukas. Kitas – N1, kaip sovietų raketa, turėjusi skraidinti žmones į Mėnulį. Tradiciniai laikrodžiai pavadinti „Gaz-14“ – tai oficialus sovietų limuzino „Čaika“ vardas.
„Pavadinimuose nėra jokios ideologijos. Tiesiog kiekviena laikrodžių įmonė turi būti susijusi su kokia nors istorija, o mes jokios istorijos neturime. Jei mes pavadinsime laikrodį „Amber“ (angl. gintaras) ar panašiai, niekas neatkreips dėmesio.
Niekas nežino ir nenori žinoti, kas yra lietuviški laikrodžiai. Tai „egzotiškas“ pavadinimas, niekas to nesupranta ir nesidomi“, – sako I. Zubkovskis.
Ant laikrodžių nėra parašyta „Made in Lithuania„ – I. Zubkovskis sako, kad toks užrašas būtų leistinas tik, jei pusė laikrodžio detalių būtų pagaminta šioje šalyje. Apie Lietuvą nė žodžio neužsimenama ir lankstinuke, pridedame prie laikrodžių. Kita vertus, ten nėra minima ir Rusija. „Mes niekada nesakome, kad gaminame rusiškus laikrodžius. Mes gaminame „Vostok Europe“ laikrodžius", – kalba I. Zubkovskis.
Pasak jo, prieš 7 metus vidutinė laikrodžio kaina buvo 150 eurų, dabar – 250 eurų. „Paskaičiavome, kad neverta nepelningai gaminti pigių laikrodžių“, – sako jis.
Trečdalis laikrodžių keliauja į JAV rinką, trečdalis lieka Europoje, likę parduodami Pietų Azijoje.
Lietuviškų dalių „Vostok Europe“ laikrodžiuose nėra. Mūsų šalyje buvo užsakomi tik firminiai popieriniai maišeliai, į kuriuos dedami laikrodžiai. Bet apsižiūrėta, kad Lenkijoje tokius pačius galima pagaminti perpus pigiau.
Laikrodžių detalės atkeliauja iš Rusijos, Šveicarijos, Japonijos, Kinijos. Pagrindinė „gamykla“ – kambarys, kuriame keturi laikrodininkai surenka gaminius. Sandėliuke netoliese – kruopščiai surūšiuotos detalės. Už stiklinės pertvaros du testuotojai tikrina, ar surinkti laikrodžiai tiksi tvarkingai (kiekvienas laikrodis neturi nukrypti daugiau kaip 10–20 sekundžių per parą). Dar vienas darbuotojas per lupą tikina korpusą, ar jame nėra įbrėžimų.
