Kinijos drakonas tupia pailsėti

Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimas, nežadantis nieko gero viso pasaulio ekonomikai, tampa vis ryškiau pastebimas.

Statistika rodo, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2012 m. II ketvirtį augo tik 7,6 proc. Tai mažiausias rodiklis nuo 2009 m., kai siautėjo pasaulinės finansų krizės pirmoji banga. Todėl Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino Kinijos BVP augimo prognozę iki 8 proc.

Nuo išorės į vidų

Ekonomikos ekspertų nuomone, lėtėjimas susijęs su vidaus vartojimu. Mat atsakydama į tarptautinę finansų krizę Kinijos valdžia skatino investicijas į infrastruktūrą šalies viduje. O dabar, pasak Patricko Chovanec’o, Tsinghua universiteto profesoriaus, šios investicijos „linksta nuo savo pačių svorio“ (interviu su juo išspausdintas JAV Užsienio ryšių tarybos tinklalapyje cfr.org). Anot tyrėjo, tokiu būdu skatintas augimas nėra tvarus, jis sukėlė infliaciją ir lėmė vadinamąsias blogas skolas. Kita vertus, infrastruktūros projektai – tik vienas vidaus vartojimo aspektas.

Daugelio ekspertų nuomone, pastarųjų dešimtmečių Kinijos ekonomikos augimas buvo paremtas vidaus vartojimo ribojimu siekiant maksimizuoti investicijas ir skatinti eksportą. Taikantis prie pasaulinės finansų krizės investicijų srautas buvo kreipiamas į vidaus infrastruktūros projektus. Tačiau šiuo metu iškilo uždavinys grąžinti išteklius į namų ūkius mažinant vartojimo kreditų palūkanas, keičiant mokesčius ir netgi Kinijos valiutos kursą.

Kaip bus vykdomi šie uždaviniai, priklausys nuo naujosios Kinijos vadovybės, kuri dar šįmet stos prie šalies vairo. Jeigu naujieji vadovai pasirinks lėtesnio, tačiau tvaresnio augimo kelią, tokia permaina vis tiek gali būti skausminga ir sulaukti pasipriešinimo šalies viduje. Bandant šalies ekonomikos orientaciją kreipti nuo eksporto link vidaus rinkos vistiek nukentės tam tikri verslo subjektai, gal net ištisos eksportuojančios šakos. Kita vertus, akivaizdu, kad Kinijos žemės ūkis, paslaugos, sveikatos apsauga, prekyba, logistika turi didžiulių plėtros galimybių.

Kinijos ūkio kurso keitimas neišvengiamai paveiks kitas šalis. Pavyzdžiui, dabar vykdomais infrastruktūros projektais suinteresuoti Australijos geležies rūdos, Čilės vario tiekėjai, Vokietijos mašinų gamintojai. Jeigu mažės investicijos į Kinijos infrastruktūrą, nurodytų šakų bendrovės gali patirti nuostolių.

Kita vertus, šalys, kurios gamina Kinijos rinkai tinkamus gaminius nuo maisto produktų iki vartojimo prekių, gali nemažai išlošti iš pribrendusių Kinijos ūkio permainų.

Viskas daug blogiau

Yra ekonomikos ekspertų, manančių, kad Kinijos ūkio padėtis daug blogesnė nei atrodo. Brangiųjų metalų ir valiutos operacijų analitikas Steve‘as Saville‘is mano, kad visus stulbinantys Kinijos ekonomikos augimo tempai yra išpūsti. Jo nuomone, Kinijos verslo subjektų įsiskolinimai yra didesni nei skelbiama, nes egzistuoja šešėlinė paskolų rinka. Jis atkreipia dėmesį, kad Kinija daug ir bergždžiai investavo į nekilnojamojo turto projektus šalies viduje, todėl šalies provincijos artėja prie bankroto ribos.

Pavyzdžiui, Vidinės Mongolijos provincijoje yra Ordoso kaimas, prie kurio atrasta anglies ir dujų telkinių. Ordosas išaugo į miestą, kuriame tilptų apie pusę milijono gyventojų – tai gyvenamieji namai ir infrastruktūra. Tačiau gyventojų Ordose vis dar kaip kaime – apie 1 000 žmonių. Nors šviesoforai gatvėse veikia, tai yra miestas vaiduoklis. Nekilnojamasis turtas turi savininkus – butai įsigyti už kreditus, kurių metinės palūkanos sudaro apie 4 proc. Žmonės investavo į butus tikėdamiesi, kad jie brangs.

Tokių miestų vaiduoklių Kinijoje yra arti dešimties. Jų atsiradimas – besitelkiančio nekilnojamojo turto burbulo ženklas.

S. Saville‘is atkreipia dėmesį ir į tokį dalyką kaip valstybinio sektoriaus neefektyvumas: privatus sektorius Kinijoje gauna 10 kartų mažiau kreditų negu valstybinis, tačiau pagal mastą abudu sektoriai gamina vienodai produkcijos.

Keičiasi pamaina

Šį rudenį Kinijoje pasikeis aukščiausios vadovybės pamaina. Vėliausiai lapkritį įvyks Kinijos komunistų partijos (KKP) XVIII-asis suvažiavimas. Tikimasi, kad tada bus išrinktas naujas aukščiausiosios valdžios ešelonas – naujais nariais bus papildytas 9 narių KKP Politinio biuro prezidiumas (nuolatinis komitetas). Tikimasi, kad iš minėto būsimo devyneto Xi Jinpingas bus paskirtas šalies prezidentu, Li Keqiangas – premjeru.

Manoma, kad KKP įsigalėjus kolektyvinės vadovybės principui naujieji šalies lyderiai sieks išsaugoti politinį stabilumą. Galbūt to stabilumo siekiu galima paaiškinti politinį susidorojimą su Čionkino partiniu vadovu Bo Xilai. Čionkinas– urbanizuota teritorija, turintiu maždaug 30 mln. gyventojų (pačiame mieste gyvena apie 7 mln. žmonių).

Buvęs prekybos ministras Bo Xilai, vadovaudamas Čionkinui, vykdė kietos rankos politiką. 2009–2011 m. dėl kaltinimų organizuotais nusikaltimais ten buvo suimta apie 6 tūkst. žmonių – ne vien plėšikų, bet ir verslininkų, policininkų, teisėjų, valstybės tarnautojų. Greta to Bo Xilai inicijavo propagandos kampanijas, primenančias Kinijos kultūrinės revoliucijos laikus. Vietos gyventojų, ypač neturtingų, palaikymą turintis Bo Xilai šį balandį prarado visus partinius ir valstybinius postus.

Naujajai KKP vadovybei teks kovoti ne vien su kairiuoju populizmu, bet ir su politinių laisvių siekiais. Liepą būta demonstracijų ypatingą politinį statusą turinčiame Honkonge. Mokiniai ir jų tėvai protestavo prieš siekius įvesti mokyklose patriotinio auklėjimo pamokas.

Nemažai ženklų rodo, kad naujosios Kinijos vadovybės laukia nelengvi laikai.

FAKTAI: Kinijos ekonomika

Kinija turi apie 3 trln. JAV dolerių valiutos rezervų

Angoloje kinai už 3,5 mlrd. dolerių pastatė Kilambos miestą, kuriame tilptų pusė milijono gyventojų. Kol kas tai miestas vaiduoklis

Danija – vienintelė ES šalis, sudariusi su Kinija strateginės partnerystės sutartį. Šiuo metu Kinija – šeštoji pagal apyvartos dydį Danijos prekybos partnerė ir didžiausia už ES ribų

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 28(90) rugpjūčio 6 - 12 d.