Kiaulės palauks
Vilčių, kad Rusija atvers savo rinkos duris Lietuvos kiaulių augintojams atsirado po šių metų sausio mėnesį Berlyne įvykusios parodos „Žalioji savaitė“. Tada Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius prasitarė, kad „geranoriškame“ pokalbyje rusai esą pažadėjo kuo greičiau atsiųsti ekspertų grupę, kuri ir nuspręs, kada Lietuva galėtų atnaujinti eksportą. Daugelis suprato, kad kalbama apie visų kiaulių eksportą, kuris sustabdytas ne tik Lietuvai, bet visoms ES šalims. Net ir šiomis dienomis kai kurie kiaulių augintojai tikisi stebuklo. O gal tikrai rusai padarys išimtį Lietuvai?
Sunku patikėti, nors vienas kitas ženklas yra. Svarbiausias iš jų – šį mėnesį turi būti atidarytas veterinarinės kontrolės punktas pasienyje su Kaliningrado sritimi. Kiaulių augintojai sako, kad jis būtų tiltas gyvų kiaulių eksportui iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių į Rusiją. Iki šiol lietuviai kiaules į Kaliningrado sritį turėdavo vežti per Lenkiją, o mūsų strateginiai kaimynai elgdavosi nelabai svetingai. Tai specialiai užlaikydavo, tai iš Lietuvos vežamas kiaules liepdavo iškrauti iš priekabų ir į jas suvarydavo užaugintas Lenkijoje. Tikras vargas. Štai ir kyla klausimas – kurių galų dabar atidaryti tą punktą, jeigu į Rusiją kiaulių įvežti neleidžiama? O gal Kaliningrado sričiai bus suteiktas specialus pasienio statusas ir negalios muitų sąjungos reikalavimai? Daug klausimų, į kuriuos niekas negali atsakyti. Ko gero, net ir patys rusai į juos negalėtų atsakyti.
Keisti klausimai
Šilalės rajone kiaules auginančios UAB „Vingininkai“ valdybos pirmininkas Valdemaras Sadaunykas iš Rusijos ekspertų vizito nieko nesitiki.
„Daugiau tikėčiausi, jeigu nežinočiau, kaip laikosi Rusijos kiaulių augintojai. O jie išgyvena sunkius laikus. Kiaulių kainos krito, nes į Rusiją pigiausia kiauliena įvežama iš viso pasaulio. O pašarai brangūs. Todėl nemanau, kad rusai norėtų atverti rinką lietuviškos kiaulėms“, – padarė išvadą V.Sadaunykas.
„Valstiečių laikraščio“ žiniomis, kiaules norinčioms eksportuoti bendrovėms pateiktas apie 150 klausimų sąrašas. Yra svarbių klausimų, tačiau yra ir labai keistų. Pavyzdžiui, klausiama, kokiomis svarstyklėmis sveriami pašarai kiaulėms. Pasirodo, tai galima daryti ne bet kokiomis svarstyklėmis. Nors niekas negalėtų paaiškinti, kokią įtaką auginant kiaules turi svarstyklės, tačiau į šį klausimą reikės atsakyti. Yra ir daugiau tokių keistų klausimų, todėl galima daryti išvadą, kad Rusijos ekspertų atvykimas yra tik simbolinis. Atvyks, pamatys, kaip dirbame, gal net užfiksuos, ką darome ne taip, ir kitą kartą jau pateiks naujų reikalavimų.
„Manau, kad bet kokiu atveju reikės politinio sprendimo. Iš atsiųsto klausimyno susidariau įspūdį, kad ekspertai bet kada galės surasti priežasčių, dėl kurių būtų galima neatnaujinti leidimo eksportuoti“, – svarstė V.Sadaunykas.
Kita bėda, kad visos ES šalys į Rusiją šiuo metu gali įvežti veislinių kiaulių, o štai Lietuvai dėl 2011 m. nustatytų klasikinio maro atvejų tai buvo uždrausta ir iki šiol draudimas neatšauktas.
„Žinau, kad rusams reikia veislinių gyvulių ir jie mielai pirktų. ES šalys draudimą jau panaikino, o štai Rusija jo dar neatšaukė“, – sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas.
Skirtingi duomenys
Svarstant apie kiaulių eksportą būtina žinoti, kad per pastaruosius septynerius metus, Eurostat duomenimis, ES rinkoje kiaulių augintojų sumažėjo apie 20 proc. Tačiau ES rinkoje yra kiaulienos perteklius, kainos kritusios.
„Per pastaruosius kelerius metus kiaulienos kaina šiek tiek išaugo, tačiau tik sąlyginai, nes pabrango pašarai, energija ir kt. Rinkoje išsilaiko tik specializuoti stambūs ūkiai. Nuostolingai auginti neapsimoka, o raginimai branginti kiaulieną beprasmiški, nes vartotojai jos nepirks“, – teigė A.Baravykas.
Įdomu, kad niekas negali nors apytiksliai pasakyti, kiek Lietuvoje kiaulių auginama. „Duomenys skirtingi. Statistikos departamento duomenimis, auginama apie 800 tūkst., o Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, apie 600 tūkst. kiaulių. Manau, kad pastaroji informacija yra tikresnė“, – svarstė A.Baravykas.
Bet kokiu atveju, Lietuva kiauliena neapsirūpina, jos trūksta net pridėjus iš Latvijos ir Estijos įvežtas kiaules. Tenka dar įsivežti iš Lenkijos. Tiesa, mėsos perdirbėjai dažniausiai meluoja sakydami, kad įsiveža kiaules. Iš tikrųjų jie įsiveža kartais net abejotinos kokybės kiaulieną iš stambiausių ES skerdyklų. Tokia mėsa yra daug pigesnė nei siūlo kiaulienos augintojai Lietuvoje.
Nemažai kiaulių įsiveža ir fiziniai asmenys. Šiuo metu kiekvienas asmuo į Lietuvą gali įsivežti po 10 kiaulių. Vidaus rinkoje jos parduodamos jau kaip užaugintos Lietuvoje – ant kiaulės kaktos juk neparašyta jos kilmė. Taigi vieni įsiveža, o kiti išveža – Lietuvos kiaulių augintojai didesnę dalį kiaulių eksportuoja į kaimynines šalis.
Kuria naujas darbo vietas
Kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje kartkartėmis užverda diskusijos dėl lietuviškos kilmės kiaulienos kokybės. Esą Lietuvoje užaugintų kiaulių mėsa yra skanesnė ir kokybiškesnė.
„Lietuvoje geriausias alus, gražiausios merginos ir skaniausia kiauliena. Argumentai yra tik tokie. O iš tikrųjų šiais laikais kiaulės visose šalyse auginamos panašiai, technologijos panašios, pašarai, laikymo sąlygos, veislės panašios, taigi ir mėsos kokybė panaši, labai išsiskirti yra sunku“, – nuvilia A.Baravykas.
Tačiau LKAA direktorius priduria, kad skiriasi tik auginimo savikaina ir valdžios supratimas. Pavyzdžiui, kaimynių Lenkijos ir Danijos valdžios labiau remia kiaulių augintojus.
„Lenkai mėsos produktų vartojimo ir propagavimo programai kasmet skiria po 12 mln. zlotų, taiko mažesnį PVM. Taip pat elgiasi Danija, kurioje auginama net per 6 mln. kiaulių. Šių valstybių valdžios iš tikrųjų mąsto valstybiškai“, – pasakojo A.Baravykas.
Kodėl minėtų šalių vyriausybės taip elgiasi? Nejaugi šių valstybių piliečiai nenori gyventi taip švariai, kaip gyvena lietuviai, nejaugi jie neužuodžia nuo fermų sklindančių kvapų.
„Taip yra todėl, kad minėtų šalių valdžia gerai žino, kad viena darbo vieta kiaulių auginimo sektoriuje sukuria vidutiniškai dar 5 darbo vietas kituose sektoriuose, pavyzdžiui, perdirbimo, tiekimo, transporto, prekybos ir kt. Daugiau darbo vietų – daugiau sumokama mokesčių į šalies biudžetą, daugiau lieka lėšų medicinai, mokslui, mažiau piliečių emigruoja“, – svarstė A.Baravykas.
Įdomu, jog dabartinė valdžia rinkimus laimėjo teigdama, kad mėsos ir kai kuriems kitiems maisto produktams reikėtų sumažinti PVM. Rinkimai baigėsi, pažadai užmiršti.
Šiuo metu eksportuoti į Rusiją neapsimoka
Kasparas Jurevičius, UAB „Dainiai“ direktorius
Nemanau, kad Rusijos ekspertai ką nors pakeis. Tai lems politinis sprendimas. Kol Briuselis nesusitars su Maskva, tol nebus jokių pokyčių. ES šalims eksportas uždraustas. Be to, Rusijoje įsivyravo mums nepalankios itin žemos kiaulienos kainos. Mano skaičiavimais, kiaules apsimokėtų eksportuoti, jeigu Rusijoje galėtume jas parduoti nors 30 euro centų už kilogramą brangiau nei vidaus rinkoje. Deja, šiuo metu Rusijoje minėtas kainų skirtumas tesiekia 20 lietuviškų centų. Taigi eksportuoti į Rusiją neapsimoka.
Kai rusams reikėjo kiaulių, tada ne tik kainos buvo tinkamos eksportuoti, bet ir ekspertų reikalavimai buvo konkretūs ir suprantami. Ar mes ruošiamės patikrinimui? „Dainiai“ visada yra pasiruošę, mes tai darome ne dėl patikrinimų. Taigi jeigu rusai bus objektyvūs, tai padarys išvadą, kad mes pasiruošę, o jeigu turės kitų tikslų, tai suras dėl ko priekaištauti.
Siekiame panaikinti apribojimus dėl maro
Egidijus Mecelis, VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas
Ekspertų iš Rusijos vizito tikslas – įvertinti Lietuvoje taikytas priemones likviduojant klasikinio kiaulių maro židinius. Siekiame, kad būtų panaikinti apribojimai, Lietuvai įvesti būtent dėl 2011 m. nustatyto klasikinio kiaulių maro. Ar Lietuvai galėtų būti taikoma išimtis ir suteikta teisė eksportuoti gyvas kiaules, nepanaikinus visoms ES šalims taikomų apribojimų eksportuoti į Rusiją gyvus gyvulius, prognozuoti sudėtinga.
Į Lietuvą atvykstantys ekspertai yra įgalioti atlikti auditus ir, atsižvelgdami į jų išvadas, teikti rekomendacijas savo kompetentingai institucijai. Sprendimus dėl apribojimų atšaukimo priims ne auditą atliekantys ekspertai, tačiau jų pateiktos auditų ataskaitos ir išvados bus svarbiausias argumentas tokiems sprendimams pagrįsti.
Kiaulių auginimas Lietuvoje (tūkst. vnt.)
2008 m. 923,2
2009 m. 897,1
2010 m. 928,2
2011 m. 929,4
2012 m. 790,3
Šaltinis: Statistikos departamentas.
