eismo saugumas

Bendrovė „Ford“ pranešė šiandien pademonstravusi naujausius pasiekimus įgyvendinant automobilių tarpusavio komunikacijos sistemos „CoCarX“ (Co-operative Cars Extended) projekto pasiekimus. Pasak bendrovės atstovų, išmanieji automobiliai leis užtikrinti saugesnį vairavimą ir efektyviau valdyti transporto srautus.

Siūlome jums pažiūrėti trumpą vaizdelį. Tai gali būti puikiausia saugos diržų reklama. Šiame vaizdelyje užfiksuotas puikiai paruoštas visureigis gana paprastoje tokio tipo automobiliams situacijoje. Tačiau ambicingo visureigio vairuotojas padarė mažą klaidą ir viskas pasikeitė – nedaug trūko, kad virstantis visureigis sužalotų iškritusį vairuotoją. Žinoma, galima būtų sakyti, kad bekelėje vairuoti prisisegus saugos diržais yra gana nepatogu.

Italai puikiai supranta gyvenimo skonį. Jų automobiliai gražūs, maistas beveik tobulas, o miesto autobusų vairuotojai nerūpestingai atsipūtę. Paprastai kalbėjimas telefonu ir vairavimas yra nesuderinami dalykai. O jei dar tokia nuodėmė daroma sėdint prie žmones vežančio miesto autobuso vairo... Tai būtų itin grubus netaktas. Bet, tik ne Italijoje.

Psichologų teigimu, būsimųjų vairuotojų elgesį didžiąja dalimi lemia tėvų rodomas pavyzdys vairuojant automobilį, suaugusiųjų požiūris į saugumą automobilyje ir kelyje, tėvų demonstruojamas požiūris į taisykles ir jų paisymas. Draudimo ekspertai teigia pastebintys, kad nepilnamečių vaikų turintys vairuotojai yra gerokai drausmingesni ir labiau paiso saugumą kelyje nei kitų amžiaus kategorijų vairuotojai.

Vos nutirpus sniegui,  į gatves išriedėjo dviratės transporto priemonės, kurios sukelia papildomų nepatogumų  visiems eismo dalyviams – tiek automobilių vairuotojams, tiek  pėstiesiems. Tačiau ekologiškų transporto priemonių mėgėjai  – lygiaverčiai eismo dalyviai, kaip ir automobilių vairuotojai keliuose bei pėstieji šaligatviuose.

Kaip teigia specialistai, netinkamas oro slėgis padangose – grėsmė saugumui, papildomos išlaidos ir beprasmė gamtos tarša Vienas iš trijų vairuotojų Europos Sąjungos šalyse nuolatos važinėja su  žemesniu nei reikia slėgiu padangose ( mažiausias užfiksuotas trūkumas 0,5 baro mažiau negu nurodyta gamintojų techniniuose reikalavimuose) ir/arba su nusidėvėjusiomis padangomis (padangos protektoriaus gylis mažesnis nei 1.6 mm). Vienas iš aštuonių vairuotojų rizikuoja savo ir savo keleivių gyv...

Š.m. balandžio 22-ają Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kurios veiklos prioritetas – eismo saugumas, sutarė su Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios atstovais dėl saugesnės situacijos keliuose propagavimo ir perdavė nemenką rinkinį įvairių saugaus eismo priemonių: daugiau kaip 2000 atšvaitų, šviesą atspindinčių pakabukų, liemenių, knygelių saugaus eismo tema ir kt.

Siūlome jums pažiūrėti elementarų, telefonu nufilmuotą vaizdelį. Tai pati puikiausia iliustracija, kuri įrodo saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio svarbą. Veiksmas vyko Jungtinėse valstijose. Pasirodo, kad ir Amerikos greitkeliuose ant asfalto galima rasti visai nereikalingų dalykų. Neaišku dėl ko, bet šio vaizdelio autorius greitkeliu skriejo vaizdus fiksuodamas mobiliojo telefono kamera. Na, gal jis tiesiog bandė naują telefono aparatą.

Siūlome jums užmesti akį visiškai kitoje žemės pusėje sukurtą socialinę reklamą. Tai australų saugaus eismo prievaizdų idėja. Sumanymas paprastas – kam stresuoti prie vairo, jei ten galima atsipalaiduoti. Juk tai puiki vieta savotiškai meditacijai. Vairuotojo darbo vieta yra ta, kur viskas galėtų būti kitaip. Juk čia žmonės itin dažnai pasiduoda savo ydoms ar išoriniams veiksniams.

Nuo kovo įsigalioję didesnės baudos už kalbėjimą mobiliuoju telefonu vairuojant be laisvų rankų įrangos lėtai keičia vairuotojų įpročius. Atlikus sociologinę Lietuvos vairuotojų apklausą paaiškėjo, kad daugiau nei pusė – 60 proc. apklaustų Lietuvos vairuotojų vairuodami naudojasi telefonu be laisvų rankų įrangos - ne tik atsiliepia, kai jiems skambina, bet netgi tikrina elektroninį paštą arba rašo žinutes.

Europos Parlamentas pradėjo svarstyti naują Europos Sąjungos reglamentą, kuriuo siekiama supaprastinti mopedų, motociklų ir kitų L kategorijos transporto priemonių registravimą ir pardavimą ES šalyse. Reglamentu taip pat siūloma griežtinti galiojančius taršos ir saugumo reikalavimus. 2007 m. Europos motociklų ir mopedų rinkos vertė siekė 4,1 mlrd. eurų. Kone šimtas gamintojų, kurių pusė priklauso europinėms kompanijoms, pagamino 1,136 mln. dviračių motorinių transporto priemonių.

Statistika rodo, kad devynių iš dešimties keliuose sutinkamų automobilių priekiniai žibintai yra nešvarūs, su defektais arba sugedę. Ant jų esantis purvo sluoksnis gali sumažinti kelio apšvietimą naktį net iki 90 proc. Problema tampa dar aktualesnė žiemą ar pavasario pradžioje, kai žibintai turėtų būti valomi dažniau nei kitais sezonais. „Saugumas priklauso ir nuo automobilio išorės švaros.

Iki 25 proc. smulkių susidūrimų įvyksta važiuojant atbuline eiga. Tai didelis procentas, ypač atsižvelgiant į tai, kad statistinis vairuotojas, naudodamas atbulinę pavarą, nuvažiuoja tik šiek tiek daugiau nei 1,5 kilometro per metus. Dažniausios klaidos, pasitaikančios važiuojant atbuline eiga, yra koncentracijos stoka ir per didelis greitis.

JAV Nacionalinė eismo saugumo administracija (NHTSA) pasiūlė nuo 2014 metų naujuose automobiliuose privalomai įrengti galinio vaizdo vaizdo kameras. Manoma, kad tai sumažintų nelaimingų atsitikimų, kurių metu atbuline eiga judantys automobiliai užvažiuoja ant pėsčiųjų. NHTSA duomenimis, tokių atsitikimų metu JAV per metus žūsta 292 žmonės. Nuo 2012 metų JAV nauji automobiliai, kurių pilna masė mažiau nei keturios tonos, privalės turėti stabilizacijos sistemas.

Po 10 metų neužvesite automobilio išgėrę, nes kiekviename naujame automobilyje bus alkotesteris. Panašios idėjos išsakytos jau seniai, tačiau jos dabar yra ir oficialiuose planuose. JAV Nacionalinė eismo saugumo administracija įrašė tai į savo vidutinio termino planus. Tyrimams šioje srityje skirta 10 milijonų dolerių iš valstybinio biudžeto.

Padvigubėjus vėjo greičiui, jo spaudimas automobiliui yra keturiskart didesnis nei paprastai. Atlikti tyrimai rodo, kad ypač atvirose kelio dalyse stiprus vėjas gali būti daugiau negu trečdalio visų eismo įvykių tiesioginė priežastis ar vienas iš lemiamų veiksnių. Stiprių vėjų kategorijai priklauso tie vėjai, kurių greitis siekia 11 m/s ar yra didesnis. „Ypač pavojingi gūsingi vėjai.

Lietuva įvykdė Europos Sąjungos šalių priimtoje Veronos deklaracijoje numatytą tikslą: 2001–2010 m. bent 50 proc. sumažinti eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičių. Per dešimtmetį Lietuvoje žuvusiųjų keliuose sumažėjo 57,5 proc. Tokių rezultatų leido pasiekti bendros įvairių institucijų pastangos, vis didesnis visuomenės narių rūpestis savo saugumu keliuose, naujų idėjų ir formų paieškos.

Šių dienų elektroninių sistemų gebėjimai jau nieko nestebina. Automobiliai sugeba patys įsibėgėti, patys stabdo atsiradus kliūčiai. Tačiau „Ferrari“ nusprendė siekti dar labiau. Italai tikisi, kad pavyks automobilius išmokyti važiuoti atsižvelgiant į vairuotojo būseną. Leidinys „Autocar“ paskelbė, kad Maranello inžinieriai dabar intensyviai bando intelektualią sistemą, kuri užsiims vairuotojų psichinės ir fizinės būsenos stebėsena.

Dažnokai važinėjate į Vakarų Europą per Lenkiją, jus erzina lėti ir nerangūs sunkvežimiai? Tuomet nusiraminkite. Sunkvežimiai į neviltį varo ir Lenkijoje važiuojančius lenktynininkus. Šį vaizdelį užfiksavo ralio varžybose važiuojančiame automobilyje įrengta kamera. Tai uždara trasa, greičio ruožas. Čia uždarytas eismas, nėra pėsčiųjų, net pelytės per kelią bėgioti neturėtų. Tačiau pagal pačias geriausias Lenkijos eismo tradicijas čia turi pasimaišyti velniažin iš kur atsiradęs sunkvežimis.

Siekdama užtikrinti kelių eismo saugą, Lietuva ir toliau neketina registruoti transporto priemonių su dešinėje pusėje įrengtu vairu. Susisiekimo ministerijos nuomone, norint saugiai vairuoti svarbu naudoti automobilį gamintojo numatytomis sąlygomis. Apie tai Susisiekimo ministerija raštu informuos Europos Komisiją.

„Mercedes-Benz“ visuomet pasižymėjo kaip solidžių ir net šiek tiek konservatyvokų automobilių gamintojai. Tačiau savo automobilių reklamose ši vokiečių kompanija tikrai leidžia sau mastyti laisvai.

64 metų vyriškis buvo apkaltintas kriminaliniu nusikaltimu dėl to, kad signalizavo savo automobilio ilgosiomis šviesomis ir taip įspėjo priešpriešiais važiuojančius vairuotojus apie greitį matuojančios policijos postą, skelbia „The Daily Mail“. Michaelas Thompsonas buvo įsitikinęs atliekąs savo pilietinę pareigą, mat galvojo, jog dėl policijos radaro gali kilti avarinė situacija.

Daugiau nei pusė vairuotojų, savo automobiliuose turinčių ABS (stabdžių antiblokavimo sistemą), esant pavojingai situacijai, stabdo netinkamai – stabdžių pedalą spaudžia per trumpai ar nepakankamai stipriai. Teisingas stabdymas yra vienas iš tų vairavimo įgūdžių, kurie lemia tiek vairuotojų, tiek kitų eismo dalyvių saugumą. Tai ypač svarbu patekus į pavojingus įvykius kelyje, keliančius tiesioginę grėsmę.

Nuo rytojaus, gruodžio 31 dienos, kaimyninės Lenkijos keliuose didinamas maksimalus leidžiamas greitis. Magistralėmis šioje šalyje bus galima skrieti 140 km/h greičiu, o įprastais užmiesčio keliais- 120 km/h greičiu. Realus faktinis greitis turėtų būti dar didesnis, nes kaimyninėje šalyje jokios nuobaudos už greičio viršijimą iki 10 km/h nėra taikomos. Taigi, nuo 2011 metų Lenkijoje leidžiamo greičio ribos bus vienos iš aukščiausių visoje ES.

Žmogus yra gana nuodėmingas visagalio kūrinys, o didžiosios žiemos šventės vairuotojams siūlo daug pagundų. Viena basiausių yra svaigieji gėrimai, kurių vartojimas niekaip nesuderinamas su automobilio vairavimo procesu. Sėsti prie vairo girtam - akivaizdžiai nusikalstamas poelgis. Šaunu, kad Lietuvos keliuose girtų vairuotojų ir jų sukeltų nelaimių akivaizdžiai mažėja, matyt, savo darbą čia padarė ir įvairiausios socialinės reklamos.

Įprastas pakrautas europinis autotraukinys sveria 40 tonų. Lengvajam automobiliui susidūrimas su tokiu sunkiasvoriu gali būti lemtingas. Paprastai sunkiasvoriai lengvuosius automobilius tiesiog pervažiuoja, tik retiems laimingiesiems pavyksta išgyventi po tokių incidentų. Šis vaizdelis užfiksuotas Rumunijoje. Kompaktiška vaizdo kamera buvo sumontuota sunkiasvorio galinio vaizdo veidrodėlyje. Tokias kameras į savo sunkvežimius montuoja dalis kompanijų, kad galėtų analizuoti vairuotojų darbą.

Kaip sakoma svarbu ne ūgis, o smūgis. Kas galėtų patikėti, kad kuklutė „Škoda 120L“ gali įversti į griovį didžiulį „Tatra“ savivartį? Šis vaizdelis užfiksuotas Čekijoje. Jei rimtai, tai lengvojo automobilio vairuotojui čia labai pasisekė, kad savivarčio vairuotojas pasielgė kaip gerasis milžinas- pats griuvo, bet nesutraiškė nykštuko. Panašu, seno čekiško automobilio vairuotojas „po lenkimo“ grįždamas į savo juostą į šonus net nesidairė.

Praėjusio amžiaus pradžioje didžiosios pasaulio dalies Kelių eismo taisyklės visai nedrausdavo vairuoti automobilių girtiems, neribojo maksimalaus greičio ir nereglamentuodavo žibintų naudojimo. Tiesiog toks tada buvo pasaulis, toks eismas, tokios tų laikų eismo taisyklės. Tačiau pasaulis keičiasi, keičiasi ir KET. Globalizacija automobilininkų pasaulyje savo ženklus parodė dar XX amžiaus pradžioje.  Tuomet tiesiog prireikė suvienodinti bent bendruosius reikalavimus.

Gruodžio 9 dieną Kaune startavo socialinės kampanijos „Praleisk.lt“ akcija, skirta eismo saugumui pėsčiųjų perėjose skatinti. Lygiai prieš metus Vilniaus gatvėse praeiviai bei vairuotojai galėjo pastebėti pagrindinius projekto „Praleisk.lt“ simbolius - ryškius, dėmesį atkreipiančius autoavarijų bandymų manekenus. Jie vaikščiojo gatvėmis, sekė padėtį pėsčiųjų perėjose, bendravo su pėsčiaisiais bei draugiškai mojo tvarkingai prie perėjų sustojusiems vairuotojams.

Tiesiog tai du filmuoti pavyzdžiai, parodantys, kad prie vairo visuomet reikia būti susikaupusiam. Susikaupimas ir greita reakcija išgelbėjo abiem atvejais. Pirmuoju buvo išvengta susidūrimo su sunkiasvoriu, o kitame vaizdelyje pasisekė naktiniu plentu velnias žino kur žygiavusiai merginai. Abu šie vaizdeliai turi daug ką bendro. Jie nufilmuoti Rusijos keliuose ir naudojant stacionarią automobilio kamerą.

Daugiau nei pusė vairuotojų, savo automobiliuose turinčių ABS (stabdžių antiblokavimo sistemą), esant pavojingai situacijai, stabdo netinkamai – stabdžių pedalą spaudžia per trumpai ar nepakankamai stipriai. Teisingas stabdymas yra vienas iš tų vairavimo įgūdžių, kurie lemia tiek vairuotojų, tiek kitų eismo dalyvių saugumą. Tai ypač svarbu patekus į pavojingus įvykius kelyje, keliančius tiesioginę grėsmę.

Prasidėjus pirmiesiems žiemos šalčiams ir temperatūrai staigiai nukritus žemiau dešimties laipsnių, dvigubai išauga draudžiamųjų įvykių, kuriuos lemia neatsargus ir nesaugus automobilių tempimas, skaičius. Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ ekspertų skaičiavimais, vidutinė jų žala svyruoja nuo 2000 Lt iki 3000 Lt, o esant sudėtingesniems atvejams ji gali išaugti du kartus. „Žema temperatūra yra tikras automobilio techninės būklės išbandymas.

Per vieną valandą statistinis vairuotojas 7 kartus perjungia radijo bangas ir daugiau negu 10 kartų kažko ieško (pavyzdžiui, akinių nuo saulės), tuo pat metu vairuodamas automobilį. Nors šie veiksmai trunka tik sekundę, vairuotojas praranda dešimtis informacijos vienetų apie tai, kas vyksta kelyje. Vairavimo instruktoriai primygtinai rekomenduoja į vieną sudėtingiausių kasdieninių užsiėmimų – automobilio vairavimą – žiūrėti atsakingai.

Net 94 proc. Europos gyventojų yra įsitikinę, kad pačią didžiausią grėsmę keliuose kelia asmenys apsvaigę nuo alkoholio. Taip mano net ir airiai, kurių šalyje leistinas alkoholio kiekis kraujuje yra net 0,8 promilės. Tiesa, girtų vairuotojų čia sulaikoma labai mažai. Labai nedaug neblaivių žmonių prie vairo sėda ir Prancūzijoje, kur vynas ant pietų stalo yra kasdienis reiškinys.

JAV prezidento Barako Obamos administracija svarsto siūlymą riboti galimybę amerikietiškuose automobiliuose naudotis telefonu. Taip būtų siekiama sumažinti išsiblaškiusių bei avarijose žūstančių vairuotojų skaičių, kadangi naudojimasis mobiliaisiais telefonais tiesiogiai siejasi su padidėjusia avarijų rizika.

Kartu su šeimininkais automobiliu keliaujantys augintiniai Lietuvoje – įprastas vaizdas, tačiau specialiu saugos diržu prisegtas šuo – retenybė. Draudikai atkreipia dėmesį, jog laisvai po automobilį judantis geriausias žmogaus draugas blaškydamas vairuotoją kelia didžiulį pavojų ir ragina pasirūpinti keleivių bei augintinių saugumu kelyje.

Pareigingi ir atsakingi vairuotojai jau pasikeitė savo automobilio vasarines padangas į tinkamas saugiai važinėti žiemą. Aišku, kiekvienas rinkosi pagal savo galimybes ir norus. Vienus tenkino jau naudotos, kitus – restauruotos, o treti, susivilioję patraukliomis akcijomis, įsigijo naujas.

Būti saugiam kelyje – kiekvieno teisė, pareiga, atsakomybė. Ar dažnas mūsų susimąsto, kas įvyksta automobiliui važiuojant 80 kilometrų per valandą greičiu ir susidūrus su kita transporto priemone ar atsitrenkus į kliūtį? • praėjus 0,026 sek. po smūgio, deformuojamas automobilio buferis. Jėga, 30 kartų didesnė už automobilio svorio jėgą, sustabdo jį. Neužsisegę saugos diržų keleiviai toliau juda į priekį automobilio greičiu; • po 0,039 sek.

Automobilio vairavimas ir telefonas yra sunkiai suderinami dalykai. Vairuojant šnekėti naudotis telefonu draudžia ir daugybės valstybių KET. Pavojingas ne tik šnekėjimas. Specialistai tvirtina, kad dar labiau vairuotojų dėmesį blaško teksto žinučių skaitymas ar rašymas. Jūsų dėmesiui siūlome trumpą socialinę reklamą. Iniciatyvos čia ėmėsi „Williams F1“ komanda. F1 specialistai nusprendė parodyti, kad teksto žinutės trukdo net ir tokiems asams, kaip F1 lenktynininkams.

„BMW“ pradeda didelę savo automobilių aptarnavimo kampaniją, kurios metu bandys pašalinti galimus automobilių stabdžių sistemos defektus. Teigiama, kad techninio aptarnavimo dirbtuvėse turės apsilankyti maždaug 350 000 automobilių „BMW“ ir Rolls-Royce“ šeimininkai. Tai tarp 2001 ir 2009 metų pagaminti automobiliai.

Mes jau rašėme apie nemažai abejonių sukeliantį Lietuvos automobilių parką. Tuomet užsiminėme, kad nemaža dalis mūsų keliais važinėjančių automobilių gali būti tiesiog nesaugūs. Lietuvoje automobilių pramonės nėra, tačiau nemaža dalis mūsų šalies gyventojų duonai užsidirba iš automobilių. Lietuva žinoma kaip naudotų automobilių prekybos šalis, pirkliai į Lietuvos automobilių turgavietes traukia iš tolimiausių kraštų.

Ankstesnėje šio pasakojimo dalyje supažindinome jus su elektroniniais vairuotojų pagalbininkais, kurie kuruoja automobilių stabdžių sistemos darbą. Šį kartą aptarsime pagrindines sistemas, kurios dar daugiau įsikišą į automobilio valdymo procesą ir padeda išvengti nesklandumų įveikiant posūkius. Žmogus nėra tobulas. Retas iš mūsų vairuoja automobilį preciziškai, kaip profesionalūs lenktynininkai, todėl eiliniai vairuotojai nėra apsaugoti nuo klaidų.

Socialinė reklama, saugus eismas...  Iškart prisimename raginimus vairuoti saugiai, automobilyje prisisegti saugos diržus, prieš einant per gatvę pažvelgti į abi puses... Tačiau ar tai tikrai veikia? Veikia, ir veikia puikiai. Tik yra viena sąlyga- reklama turi būti šokiruojanti.

Vairavimas per lietų reikalauja ypatingo atidumo. Šlapia ir slidi kelio danga bei ženkliai suprastėjęs matomumas kelia grėsmę visiems eismo dalyviams. Pagrindiniai principai, kurių vairuotojas turėtų laikytis lyjant, yra teisingai pasirinktas greitis, tinkamas atstumas tarp automobilių ir nestaigus stabdymas.

Šį filmuką reikėtų privalomai bent po 3 kartus rodyti visiems už saugaus greičio viršijimą nubaustiems vairuotojams. Gal kas nors visgi prasisunks į smegenis.

Vairuoti automobilį sergant gali būti taip pat pavojinga kaip ir išgėrus. Sergančiam vairuotojui gali prireikti net 10 procentų daugiau reakcijos laiko nei sveikam ir nesergančiam žmogui. Šis papildomas laikas, lemiantis reakcijos susilpnėjimą, gali prilygti pvz. pavėluotam stabdymui – važiuojant 90 km/h greičiu sergantis vairuotojas pradeda stabdyti 2 metrais vėliau nei sveikas žmogus. „Reagavimo laikas yra esminis.

Eismo saugumui užtikrinti Lietuvos keliuose bus diegiama eismo informacinė sistema Remiant Europos regioninės plėtros fondui, Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose bus diegiama Eismo informacinė sistema. Pažangios informacinės technologijos padės kurti ir tobulinti elektronines paslaugas, eismo dalyviams teikiant visapusišką informaciją apie eismo sąlygas.

Automobilių avarijos dėl „juodojo ledo“ įvyksta keturis kartus dažniau nei dėl šlapios kelio dangos ir dukart dažniau nei dėl sniego (Švedijos nacionalinio kelių ir transporto tyrimų instituto duomenys). teigiama, kad plonas, nematomas „juodojo ledo“ sluoksnis eismo dalyviams gali būti mirtinai pavojingas. „Juodasis ledas“ susiformuoja ant kelios dangos, kurios temperatūra yra žemiau nulio.

Didžiausias iki šiol Lietuvoje greičio matuoklių diegimo projektas baigtas, skelbia inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“, atlikusi įrengimo darbus. Dabar Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose pažeidėjus fiksuoja bendrovės įdiegti 139  stacionarūs ir 11 mobilių greičio matuoklių. Projektą finansavo Lietuvos automobilių kelių direkcija. „Kasmet dėl to, kad vairuotojai viršija leistiną greitį, žūsta apie 300 žmonių ir apie 2500 sužeidžiama.