Praėjusio amžiaus pradžioje didžiosios pasaulio dalies Kelių eismo taisyklės visai nedrausdavo vairuoti automobilių girtiems, neribojo maksimalaus greičio ir nereglamentuodavo žibintų naudojimo. Tiesiog toks tada buvo pasaulis, toks eismas, tokios tų laikų eismo taisyklės.
Tačiau pasaulis keičiasi, keičiasi ir KET. Globalizacija automobilininkų pasaulyje savo ženklus parodė dar XX amžiaus pradžioje. Tuomet tiesiog prireikė suvienodinti bent bendruosius reikalavimus. Pirmoji tarptautinė konvencija dėl KET buvo priimta dar 1909 metais. Beje, KET principinių nuostatų sisteminimu užsiėmė ne bet kas, o Jungtinių Tautų organizacija. Rekomendacijas dėl KET keitimo šių dienų sumažėjusiame pasaulyje teikia ta pati Jungtinių Tautų organizacija. Tiesa, tai tik rekomendacinio pobūdžio pastebėjimai, nors visų šalių saugaus eismo ekspertai itin įdėmiai įsiklauso į šias JT komisijos pastabas.
Lietuviškos aktualijos
Po nepriklausomybės atgavimo KET Lietuvoje keitėsi ne vieną kartą. Vienas rimčiausių pasikeitimų buvo 2003 metų pavasarį, tuomet keitėsi daugybė punktų KET knygelėje. Tačiau smulkesnių pakeitimų būna vos ne kasmet.
Apie KET keitimus politikai prabilo ir šiais metais. Viešojoje erdvėje buvo nuskambėję pasisakymai, kad bus imtąsi naujų, net ir radikalių priemonių eismo saugumo situacijai gerinti. Taip Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje pareiškė Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Tiesa, būsimų pokyčių tuomet jis nekonkretizavo, tačiau užsiminė, kad ruošiamasi peržiūrėti baudas. Prieš gerą mėnesį dar net nebuvo sudarytos darbo grupės, kurios tobulintų Kelių eismo taisykles.
Tuo tarpu Lietuvos vairuotojų sąjungos atstovas daktaras Vigilijus Sadauskas pastebi, kad pernelyg dažnas KET nuostatų kaitaliojimas duoda tik neigiamą efektą. Kaitaliojant eismo taisyklių punktus galop gaunasi taip, kad vairuotojai pakeitimų neįsisąmonina.
Lietuvos vairuotojų sąjungos atstovui antrina ir vairavimo mokytojas Benas Kepežinskas: „Dažni KET redagavimai kelia daug galvosūkių vairavimo mokytojams ir jų mokiniams. Susidaro toks vaizdas, kad KET redaguoja, kas tik netingi. O juk šiaip KET turėtų būti pats konservatyviausias juridinis dokumentas, kurio teiginiais vairuotojai šventai tikėtų ilgus metus.“
Profesionalų ruoštos KET redaguojamos retai
Lietuvos vairuotojų sąjungos atstovas dr. Vigilijus Sadauskas pastebi, kad yra pagrindinės nuostatos, kurių laikomasi visame pasaulyje. Esmė ta, kad principinės KET nuostatos išvis nekinta arba kinta labai retai. Visi saugaus eismo specialistai kategoriškai nusistatę prieš dažnesius KET kaitaliojimus.
„Valstybėse, kur šioje srityje dirba tikri profesionalai, kai jie dirba ne vienerius ir ne du metus, KET nesikeičia. Žinoma, kitur jos gali imti ir pasikeisti šalyje pasikeitus valdžiai. Tačiau viso pasaulio ekspertai pastebi, kad KET nuostatų dažnesnis kaitaliojimas duoda tik neigiamą efektą.“- sakė dr. Vigilijus Sadauskas.
Pasak eismo specialisto, pakeitimų būna viso pasaulio KET, tačiau jie yra evoliucinio, o ne revoliucinio pobūdžio. Jis net ir iliustravo schemą, kaip tokie pakeitimai įgyvendinami.
„Viskas prasideda nuo to, kad viena ar kita šalis padaro ženklesnį KET pakeitimą. Galime imti kad ir Skandinavijos valstybių aštuoniasdešimtų metų žingsnius dėl žibintų naudojimo kiaurą parą įtvirtinimo. Taigi, po tokio KET pakeitimo stebima, ar tai pasitvirtina. Tuomet šie pakeitimai teikiami KET kuruojančiai Jungtinių Tautų darbo grupei. Na, o tuomet išplatinamos tokio KET keitimo rekomendacinio pobūdžio nuostatos. Visa tai trunka 5 ar 6 metus, pasveriami visi už ir prieš. Žinoma, keitimai taisyklėse neišvengiami, nes pasaulis žengia į priekį. Prireikia reglamentuoti mokyklinių autobusų, mobiliųjų telefonų naudojimą. Tai prisitaikymas prie pasaulio, kuris žengia į priekį. Tačiau bendrosios nuostatos lieka nepajudinamos,“- pasakojo Lietuvos vairuotojų sąjungos atstovas dr. V. Sadauskas.
Lietuviškose KET pernelyg daug administracinės teisės
Dabartinių Lietuvos KET „stuburas“ buvo kuriamas irgi ilgai, prie jo dirbo rimtų profesionalų komanda. Lietuvos KET pagrindą ilgus metus kūrė šviesaus atminimo saugaus eismo ekspertas ir automobilių istorikas Lucijus Suslavičius, ilgus metus dirbęs Kelių policijoje. Tai yra bene didžiausias Lietuvos specialistų įdirbis šioje srityje.
V. Sadauskas pastebi, kad paskutiniais metais lietuviškos KET vis dažniau kaitaliojamos ir tobulinamos pasikeitus valdžiai.
„Tai vos ne absurdo teatras. Su kiekviena valdžia atsiranda savi rėmėjai, globėjai ir tituluoti ekspertai. Štai viename pasitarime vienas Lietuvoje labai gerbiamas ir žinomas žmogus, kalbėdamas apie Kelių policijos darbo tobulinimą, pavyzdžių ieškojo vokiečių seriale „Kobra 11“... Lietuvoje redaguojant KET bandoma palikti savo pėdsaką istorijoje, kai prie vienos ar kitos valdžios tampi gerbiamu ekspertu.“- apie lietuviškas realijas pastebėjimais dalijosi jis.
Pasak Lietuvos vairuotojų sąjungos atstovo, pagrindinė Lietuvos KET bėda yra perkrovimas šalutiniais dalykais. „Kartais atrodo, kad tai ne pagrindinis kelių eismo įstatymas, o administracinės teisės kodeksas. Čia yra pernelyg daug šalutinių dalykų, būdingų administracinei teisei, o ne eismui. Šiuos dalykus vertėtų atskirti,“- sako dr. Vigilijus Sadauskas.
O kokie, pasak politikų, net ir radikalūs pokyčiai atsiras KET, pamatysime jau netrukus.
