Vos nutirpus sniegui, į gatves išriedėjo dviratės transporto priemonės, kurios sukelia papildomų nepatogumų visiems eismo dalyviams – tiek automobilių vairuotojams, tiek pėstiesiems.
Tačiau ekologiškų transporto priemonių mėgėjai – lygiaverčiai eismo dalyviai, kaip ir automobilių vairuotojai keliuose bei pėstieji šaligatviuose. Vengiant nelaimių ir eismo įvykių keliuose, šaligatviuose, reikia žinoti dviratininkų teises ir pareigas bei pasinaudoti rekomendacinio pobūdžio patarimais.
Dviratininkų teisės ir pareigos
Važiuoti keliais dviračiu galima ne jauniesniems, kaip 14 metų asmenims, o išklausius atitinkamą mokymo kursą – ne jaunesniems, kaip 12 metų asmenims.
Važiuoti galima tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu.
Dviračio gale turi būti raudonas signalo atšvaitas, o iš abiejų šonų – oranžinės spalvos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuojant keliu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale - raudonos šviesos žibintas.
Dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus.
Dviračio vairuotojai iki 18 metų, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Kitiems vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.
Važiuoti dviračiu reikia tik dviračių takais, o kur jų nėra – kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, galima važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
Važiuodamas kelkraščiu dviratininkas privalo netrukdyti arba kelti pavojaus pėstiesiems.
Jeigu eismas intensyvus, o jums reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, turite nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį.
Ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime vairuodamas dviratį privalote duoti kelią kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems.
Važiuojamosios dalies pakraštyje pažymėtu dviračių taku, kuris nuo gretimos juostos nėra atskirtas veja, borteliu, atitvarais ar panašiai, dviračiu galite važiuoti tik ta pačia kryptimi, kuria vyksta eismas gretima juosta.
Važiuodami dviračių taku, važiuokite kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Nesukelkite pavojaus pėstiesiems.
Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, vadovaukitės šviesoforu su dviračio simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalais.
Dviračių vairuotojams draudžiama:
Važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai;
Važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
Važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
Vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
Vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
Būti velkamiems kitų transporto priemonių;
Vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
Važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.
Be abejo, kaip ir sėdant prie bet kokios transporto priemonės vairo, taip ir prie dviračio vairo draudžiama sėsti išgėrus. Pareigūnams nustačius, jog dviračio vairuotojas neblaivus, – gali tekti sumokėti nuo 300 iki 500 litų siekiančią baudą.
Dviratininkų elgesys
Dviratininkam patariama prie dviračio vairo prisitvirtinti galinio vaizdo veidrodėlius, kad matytų ne tik, kas vyksta priekyje, bet ir gale. Sukdami dviratininkai privalo rodyti signalus rankomis: sukant į kairę – ištiesus į šoną kairę ranką, į dešinę – dešinę ranką. Galimas ir kitas variantas – sukant į kairę – į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka, į dešinę – į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta kairė ranka. Dviratininkui, kaip ir automobilio vairuotojui, būtina įvertinti kelio dangą – duobės, šulinio dangčiai, netikėtos kliūtys, šlapia arba apledėjusi kelio danga, žvyras – reikalauja didesnio atidumo ir saugaus greičio pasirinkimo.
Automobilių vairuotojų ir pėsčiųjų elgesys
Internetiniuose dviratininkų forumuose dviratininkai dažniausiai skundžiasi , kad juos netinkamai lenkia automobilių vairuotojai , o pėstieji – negerbia. Vienas iš forumo dalyvių neslėpė pykčio, kai automobilio vairuotojas jį, važiuojantį dviračiu, užkliudė automobilio veidrodėliu, kitas guodėsi, kad šalia „pralėkus“ sunkvežimiui sunku išlaikyti pusiausvyrą.
Dažnų dviratininkų problema – be pavadėlio ir antsnukio vedžiojami šunys, kurie lekia ratų įkandin ir kaskart siekia „nutvert“ dviratininko koją. Taip pat dviratininkai skundžiasi, kad jiems skirtus dviračių takus okupuoja pėstieji, o paprašius pasitraukti, – dar ir skundžiasi.
Dviračio transportavimas automobiliu
Norint gabenti dviračius automobiliu, reikalingi dviračių laikikliai, kurie yra tvirtinami arba ant automobilio stogo, arba ant galinio dankčio. Laikiklius reiktų rinktis įvertinus automobilio aukštį, kelionės trukmę.
Svarbu žinoti, jog tvirtinant dviratį ant galinio dangčio, jis neturi uždengti automobilio valstybinių numerių. Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) numatyta, kad už vairavimą uždengtais, suklastotais ar kito automobilio valstybinio numerio ženklais skiriama 800-1200 litų bauda arba atimama teisė vairuoti transporto priemonę 6-12 mėnesių.
Taigi, ne tik dviratininkai, bet ir visi eismo dalyviai turi žinoti savo teises ir pareigas bei paisyti mandagumo ir pakantumo, - tik tokiu atveju kelyje išvengsime ne tik streso, bet, galbūt, ir didesnių nelaimių.
Ištraukos iš kelių eismo taisyklių
Dviračių takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti kelio ženklu „Dviračių takas“, kuriuose motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio ženklais arba kelio inžinerinėmis priemonėmis.
Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma tik ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami.
Eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).
Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas.
Kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat danga kaip važiuojamoji dalis ar kitokia arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų ar dviračių taku.
Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.
