egzaminai

Jau nuo pavasario vidurio tiek abiturientai, tiek ir studijuojantys pradeda jausti vidinį nerimą ar net stresą dėl artėjančių egzaminų maratono. Per didelė įtampa ne tik apsunkina ruošimosi atsiskaitymams procesą, bet ir kenkia sveikatai. Kaip uoliai mokantis to išvengti ir atrasti bent keletą minučių apie nieką negalvojant? Siūlome paprasčiausią, bet efektyvų būdą – atsipalaidavimo seansui pasitelkite telefone esančias išmanias programėles.

Gimnazistų žinių lygis kasmet vis prastėja. Provincijoje jaunuoliai mokyklas baigia vos mokėdami rašyti ir sunkiai išlaiko egzaminus. Tai rodo apibendrinti brandos egzaminų rezultatai. Kol nevėlu, mokslo ekspertai ragina imtis skubių reformų mokyklose. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazistai mokosi šokti. Tai būrelis po pamokų ir čia mielai prakaitą lieja ir kūną lankstina tiek merginos, tiek vaikinai.

Nacionalinio egzaminų centro direktorės įsakymu užsienio kalbos (anglų), užsienio kalbos (prancūzų), užsienio kalbos (rusų) ir užsienio kalbos (vokiečių) valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų skelbimo data nustatyta 2016 m. birželio 27 diena. Šiais metais visų keturių užsienio kalbų brandos egzaminai buvo vykdomi pagal 2014 m. patvirtintą egzamino programą.

Abiturientams atėjus pačiam sunkiausiam laikui – egzaminams – vis netyla jaunuolių skundai. Didelį atgarsį viešoje erdvėje sukėlė galimas lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino užduoties nutekinimas socialiniame tinkle, kuomet egzamino išvakarėse buvo paskelbti autoriai, kurie pakliuvo dvyliktokams ir pačiame egzamine. Policijos pareigūnai socialiniame tinkle paskelbė, kad praėjus kelioms dienosms buvo nustatyti dvyliktokas, kuris nusprendė taip pajuokauti.

Apie tai, kad programuotojų darbas paklausus ir gerai apmokamas girdėjo visi ir nors vaikinai šią specialybę renkasi noriai – merginų IT mokslų srityje labai nedaug. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto docentės Danguolės Rutkauskienės, specialistų šioje srityje trūks vis labiau. Šiuo metu Europoje tokių laisvų darbo vietų yra 700 tūkst., o po kelerių metų bus likę tik 5 proc. specialybių, kuriose nereikės IT specialistų.

Dauguma studentų sutiks, jog sesijos laikotarpiu jautiesi taip, tarsi būtum dingęs iš šio pasaulio. Konspektai, knygos, rašto darbai – viskas apie ką tuomet sukasi tikro studento gyvenimas. Anglijoje, Nottinghamo Universitete besimokanti Eleni Mizaeli (22m.) nusprendė įamžinti kiekvieną pasiruošimo egzaminams dieną. Architektūros studentės nuotraukose matyti, kaip pamažu juosta paakiai, veide atsiranda nuovargio žymės.

Tautinės mažumos prasčiau nei lietuviai moka savo gimtąją kalbą, tai kliudo jiems per egzaminus baigiant mokyklą, sako Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai.

Šiemet brandos egzaminus laikys beveik dešimtadaliu mažiau jaunuolių nei pernai. Daugiau abiturientų rinkosi valstybinį matematikos egzaminą, mažiau – istorijos. Prašymus laikyti brandos egzaminus šiais metais pateikė 33 tūkst. 710 kandidatų, 2015 metais jų buvo 37 tūkst. 279, informuoja Nacionalinis egzaminų centras (NEC). Anot jo, per pastaruosius ketverius metus tai didžiausias brandos egzaminus ketinančių laikyti kandidatų pokytis.

 Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo Nacionaliniam egzaminų centrui (NEC) imtis papildomų priemonių saugant brandos egzaminų užduotis. Korupcijos rizikos analizę atlikę STT specialistai nustatė, kad dar nėra pašalintos visos galimybės, leidžiančios anksčiau laiko neteisėtai paviešinti šias užduotis. STT pareigūnų nuomone, didžiausią grėsmę saugant šią informaciją kelia žmogiškasis faktorius, o sumažinti jo įtaką būtų galima papildžius ir sukonkretinus konfidencialios informacijos aprašą.

Eiti į mokyklą ir nelaikyti egzaminų. Turbūt tai – daugelio mokinių svajonė. Regis, kada nors ji gali tapti realybe. Ekspertai pripažįsta, kad egzaminai nebūtinai atskleidžia jaunuolių gebėjimus. Kur kas pažangiau esą būtų kaupti segtuvą, bylojantį apie moksleivio pasiekimus ir pažangą. Tik ar jau esame tam pribrendę? Šiomis dienomis moksleiviams nerūpi nei pamokos, nei krūva laukiančių egzaminų. Tačiau, kai išaušta lemiama diena, žinių bagažo užtenka toli gražu ne visiems.

Dalies apeliacijų dėl brandos egzaminų rezultatus paskelbęs Nacionalinis egzaminų centras (NEC) nurodo, kad pažymiai dažniau padidėja nei yra sumažinami. Antradienį skelbiami lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinės ir pakartotinės sesijų, taip pat matematikos, geografijos, biologijos, užsienio kalbos (anglų) ir užsienio kalbos (prancūzų) pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų apeliacijų rezultatai.

Ketvirtadienį Nacionalinis egzaminų centras (NEC) paskelbė lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos ir geografijos valstybinių brandos egzaminų rezultatus, kurie, lyginant su pernai metais, yra geresni. Centro duomenimis, matematikos egzaminą išlaikė 90,72 procento jį laikiusių abiturientų, lietuvių kalbos – 89,79 proc. abiturientų. Biologijos ir geografijos egzaminus atitinkamai išlaikė 95,7 ir 97,9 proc. laikiusiųjų.

Pirmadienį vyko privalomasis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, kurį šiais metais laikė per 21 tūkst. abiturientų. Paaiškėjo, kad kiekvienais metais daug kritikos sulaukiantis Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas šiemet kelia gerokai mažiau neigiamų emocijų. Kalbinti lenkų mokyklos abiturientai teigė, kad egzaminas nebuvo sunkus ir pasimokius, jį buvo galima išlaikyti. „Manau buvo nelabai sunkus.

OCR (angl. Oxford, Cambridge and RSA Examinations), vienos svarbiausių Jungtinės Karalystės institucijų, nustatančių viešųjų egzaminavimo tvarką ir kokybę, vadovas Mark’as Dawe’as pareiškė, jog artimiausiu metu egzaminų metu bus leidžiama naudotis „Google“ ir kitais interneto paieškos tinklalapiais. Pasak M. Dawe‘o, interneto paieškos tinklalapiais bus leidžiama naudotis ir GCSE bei A lygio (A-Levels) egzaminų metu.

Šeštadienį prancūzų kalbos valstybiniu egzaminu prasideda šių metų brandos egzaminų pagrindinė sesija. Prancūzų kalbos valstybinį egzaminą šiemet pasirinko laikyti 54 kandidatai. Populiariausi tarp abiturientų yra lietuvių kalbos ir literatūros bei anglų kalbos egzaminai. Dažnai taip pat pasirenkami matematikos ir istorijos egzaminai.

Šiais metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 37 tūkst. 279 kandidatai, tai yra 1283 jaunuoliais mažiau negu praėjusiaisiais metais. Vienas kandidatas vidutiniškai pasirinko laikyti apie 3,42 egzamino, pranešė Nacionalinis egzaminų centras. Privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko 21 tūkst. 95 kandidatai – tai 1 proc. mažiau negu praėjusiais metais. Gerokai padaugėjo norinčiųjų laikyti užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą.

Šiuolaikinė, vadinamoji „Z“ karta, sunkiai įsivaizduojama be išmaniojo telefono, kuris vis dažniau naudojamas ne skambučiams ar trumposioms žinutėms rašyti, o bendrauti su draugais, ieškoti informacijos internete ar pramogauti. Tokį išmaniųjų populiarumą pritaikė leidykla „Šviesa“, pristačiusi pirmą Lietuvoje nemokamą mobiliąją programėlę „Prieš egzaminą“, skirtą ruoštis brandos egzaminų testams.

Žinių radijas Stengdamiesi pataikyti į abitūros egzaminų rengėjų užduodamą toną, nukeliaujame į lankas, „Žinių radijui“ sakė Kauno technologijos universiteto direktorius Bronislovas Burgis. „Negalima daryti egzaminų, kad abiturientai atspėtų, ko nori egzaminatoriai. Jie turi atspėti, ko nori mokslas, o ne egzaminatoriai. (...) Egzaminas turi būti tiek objektyvus, kaip dabartiniai šiuolaikiniai kompiuteriai“, - laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo B. Burgis.

 Švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkis pasirašius įsakymą dėl privalomojo matematikos egzamino, viešojoje erdvėje užvirė diskusijos – reikalingas jis ar ne. Pagal naująją tvarką, nuo 2016 m. stojantys į valstybės finansuojamas vietas kolegijose ir universitetuose, papildomai turės būti išlaikę matematikos brandos egzaminą. To nereikės tik planuojantiems studijuoti menus.

Žinių radijas Matematikos ir istorijos neišlaikė daugiau nei dešimtadalis kandidatų, biologijos išlaikyti nepasisekė daugiau nei 3 proc. moksleivių. Tai paaiškėjo paskelbus šių trijų egzaminų rezultatus. Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė pabrėžia, kad matematikos egzaminą laikyti atėjo nepakankamai pasiruošę abiturientai: „Analizę atlikome: dauguma tų, kurie neišlaikė, egzamino, mokėsi matematiką ir jų įvertinimas buvo 4-7 (balai – red.

Matematikos ir istorijos neišlaikė daugiau nei dešimtadalis kandidatų, biologijos išlaikyti nepasisekė daugiau nei 3 proc. moksleivių, paaiškėjo penktadienį paskelbus šių trijų egzaminų rezultatus. Kaip pranešė Nacionalinis egzaminų centras, matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 88,1 proc. mokinių. Jį laikė 15 610 kandidatų. 100 balų įvertinimą gavo 2,23 proc. moksleivių. Didžioji dalis „šimtukininkų“ mokėsi matematikos išplėstiniu kursu, pirmąjį pusmetį turėjo 8–10 balų įvertinimus.

Abiturientų graudenimai dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo atvėsti, bet štai dabar kyla nauja pasipiktinimų banga – lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikė 12 procentų moksleivių. Vieni abiturientai piktinasi Nacionalinio egzaminų centro vertinimo tvarka, kiti tik gūžčioja pečiais – egzaminas, rodės, nesunkus, o rezultatai nuvylė.  Apie lietuvių kalbos egzaminą kalbamės su Nacionalinio egzaminų centro direktore Saule Vingeliene.

Praėjusią savaitę prasidėjo pagrindinė stojamųjų egzaminų sesija. Stojantieji į menų studijų srities ir/ar pedagogo kvalifikaciją suteikiančias studijų programas, kurioms reikia stojamųjų egzaminų arba motyvacijos vertinimo, taip pat į tas studijų programas, į kurias stojamuosius egzaminus ar testus vykdo pačios aukštosios mokyklos, turėtų suskubti pildyti prašymus.

Pastarosios dienos dainininkui Gabrieliui Vageliui buvo itin įtemptos ir svarbios – atlikėjas baigė Vilniaus Žvėryno gimnaziją ir laikė valstybinius brandos egzaminus. Šiuo metu atlikėjas nekantrauja sužinoti egzaminų rezultatus ir ruošiasi išvykti svetur – tęsti mokslus nori Anglijos universitete. „Nors daugeliui atsisveikinti su mokykla yra pakankamai liūdna, man mokyklos baigimas nebuvo toks jautrus.

Po valstybinio anglų kalbos egzamino dar aidi abiturientų raudos. Skundus rašantys moksleiviai guodėsi, kad egzaminas buvo per sunkus. Vakar vyko valstybinis lietuvių kalbos egzaminas ir panašu, kad jis, moksleivių tarpe, vertinamas daug geriau. Mokytojai ir abiturientai sutartinai sako, kad lietuvių kalbos egzaminas nebuvo sudėtingas. „Kalbėjau su nedideliu procentu mokinių, nes jie į mokyklą jau retai užsuka. Su tais mokiniais, kuriais bendravau, jų atsiliepimai yra geri.

„Aš galiu tik pasakyti iš šalies nuomonę. Mano nuostata yra viena – egzaminai visą laiką buvo tokie patys ir jie iš esmės nesikeičia. Tai svarstymas ar jie buvo sunkesni ar lengvesni tėra blaškymasis. Kiekvienais metais egzaminas yra toks pats, jis nėra nei sunkesnis nei lengvesnis. Tik daug dirbtinio ažiotažo aplinkui kuriama ir sakyčiau beprasmiško“, – teigia Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Po anglų kalbos egzamino pasipylė abiturientų skundai, kad egzaminas buvo per sunkus.

 Ramunė Dambrauskaitė Šiuo metu Lietuvos moksleiviai tikriausiai išgyvena vieną iš sudėtingiausių laikotarpių savo gyvenime – tolimesnį jų gyvenimo ir karjeros kelią nulems ar pakoreguos egzaminų rezultatai. Savotiškai egzaminus laikė Lietuvos aukštosios mokyklos, kolegijos ir gimnazijos – jas kuo objektyviausiai bandė įvertinti vienas šalies žurnalas reitingais. Šiaulių universitetas ir Šiaulių kolegija savo egzaminus išlaikė gerai, gimnazijos išliko šimtuke.

Dabar reikalavimai užduotims labai dideli, turi būti ir lengvų užduočių, ir tokių, kurios reikalauja labai gerų žinių, sako Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė, vėl kilus pasipiktinimui, kad šiemet anglų kalbos egzaminas buvo per sunkus. „Pagal reikalavimus mokiniai turi suprasti per radiją, televiziją girdimą tekstą temomis, su kuriomis paprastai susiduria asmeniniame ar visuomeniniame gyvenime“, – teigia ji.

Lietuvos mokyklose pradeda aidėti paskutinis skambutis. Nors daugumoje švietimo įstaigų šventė rengiama kitos savaitės pabaigoje, kai kuriose mokyklose paskutinis skambutis abiturientus pakvietė jau šiandien. Šventės proga visus šalies abiturientus sveikina švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. „Tikiu, kad mokykla Jums suteikė tai, ko reikės gyvenime, kad ji Jums padėjo subręsti atsakingomis, kūrybingomis ir pilietiškomis asmenybėmis.

Populiariausia Lietuvos sportininke vėl išrinktos Rūtos Meilutytės šiais metais laukia išbandymai ne tik baseine, bet ir mokykloje. Rūta Meilutytė ir toliau skina pergales ir baseine, ir už jo ribų. Plaukikė antrus metus iš eilės išrinkta populiariausia Lietuvos sportininke seniausiai mūsų šalyje rengiamuose rinkimuose, kuriuos organizuoja laikraštis „Sportas“. 2013 m. rinkimų, kuriuos pastaraisiais metais „Sportas“ rengia kartu su portalu „sportas.

Be privalomo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, daugiausiai kandidatų šiemet nusprendė tikrintis anglų kalbos, matematikos ir istorijos žinias. Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, bendras brandos egzaminus laikyti prašymus pateikusių kandidatų skaičius per metus sumažėjo nuo 39 tūkst. 980 ki 38 tūkst. 562. Šiemet vienas kandidatas vidutiniškai pasirinko laikyti apie 3,38 (2013 metais – 3,25) egzamino. Lietuvių kalbos egzaminą numato laikyti per 22 tūkst.

Bene kiekvienas naujai Švietimo ir mokslo ministerijai pradėjęs vadovauti politikas siekia didinti švietimui skirtą nacionalinio biudžeto dalį. Vis dėlto korepetitorių paslaugoms abiturientų tėvų išleidžiamos lėšos kasmet didėja. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos moksleivių parlamento atliktos apklausos duomenimis, kiekvienas abiturientas valstybiniams brandos egzaminams vidutiniškai ruošiasi 1 164,5 valandos.

Jaunimas ėmė siekti ne tik pinigų ar sekso, bet ir pasitikėjimo savimi. Ohajo valstybinio universiteto mokslininkai paprašė, kad studentai pagal svarbą išrikiuotų jiems aktualiausius gyvenimo malonumus (tokius kaip seksas, darbo užmokestis, bendravimas su draugais, skanus maistas, sėkmė per egzaminą, komplimentai). Suskaičiavus paaiškėjo, kad su pasitikėjimo jausmu susiję aspektai (komplimentai ir geri egzamino rezultatai) buvo įvertinti aukščiausiais balais.

Iki abitūros egzaminų likus keliems mėnesiams, būsimiems studentams kyla vis daugiau klausimų. Kokius dalykus pasirinkti, kokių balų reikia norint įstoti, pagaliau, į kokią specialybę nukreipti savo energiją? Į juos sausio 25 dieną Kauno sporto halėje ruošiasi atsakyti visų Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai, kuriuos po vienu stogu suburs tryliktoji Aukštųjų mokyklų mugė.

Kaune esančiame Nacionalinėje futbolo akademijos (NFA) Techniniame centre, prasidėjo Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) PRO licencijos trenerių kursų baigiamoji dalis, teigiama pranešime spaudai. UEFA PRO licencija – aukščiausias futbolo treneriams išduodamas diplomas. Nuo praėjusių metų pirmą kartą šios licencijos kursus vykdo LFF techninis centras. Kursuose daugiau nei pusantrų metų dalyvavo 17 futbolo trenerių.

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos abiturientas Edgaras Liberis, kuris už brandos egzaminus gavo keturis aukščiausius įvertinimus, nuspendė studijuoti Anglijoje, kompiuterių mokslą. „Įvertinęs studijų galimybes čia ir svetur, supratau, kad Lietuvos universitetai atkrenta“, – teigia E. Liberis. – Kokie dalykai mokykloje sekėsi geriausiai, o kurių šiek tiek privengdavai? – balsas.lt paklausė E. Liberio.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė pripažino, kad šiemet pasikeitusi egzaminų vertinimo sistema veikė ne visai sklandžiai. Vis dėlto Prezidentės patarėja teigė, kad egzaminų rezultatai nebuvo netikėti. „Egzaminų rezultatai per daug nenustebino. Išsiskyrė du ar trys egzaminai, kurių daugiausiai abiturientų neišlaikė: lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, kurio neišlaikė apie 10 proc.

Šių metų brandos egzaminų sesija pasižymėjo dvigubai išaugusiu šimtukų skaičiumi, teigia sesijos rezultatus apibendrinęs Nacionalinis egzaminų centras. Nuo ankstesnių metų sesijų pastaroji skyrėsi dviem reikšmingomis naujovėmis: pirmą kartą surengtu bendru lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminu visų mokyklų abiturientams nepriklausomai nuo mokomosios kalbos ir kriteriniu egzaminų vertinimu.

Panevėžiui – džiugi žinia. Juozo Balčikonio gimnazijos auklėtinė Karolina Koženiauskaitė pirmoji miesto istorijoje gavo maksimalius įvertinimus iš penkių egzaminų. Mergina ir kiti šimtukininkai džiaugiasi baigę mokyklą ir žengia žingsnį į naują gyvenimą. Abiturientus, kurie už brandos egzaminus surinko du ar daugiau šimtukų, pasveikino miesto meras Vitalijus Satkevičius.

Nors buvo planuota, kad užsienio kalbos (anglų) ir užsienio kalbos (prancūzų) valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti birželio 26 dieną, abiturientai jau šiadien gali sužinoti šių brandos egzaminų rezultatus. Kaip praneša Nacionalinis egzaminų centras (NEC) anglų kalbos egzamino neišlaikė 1,36 proc. kandidatų, kad egzaminas būtų išlaikytas reikėjo surinkti 16 taškų iš 100 galimų.

Londono aukso medalio laimėtoja ir pasaulio rekordų laužytoja, plaukikė Rūta Meilutytė talentinga ne tik sporte, bet ir moksluose. Sportininkė džiaugiasi, pagaliau, išlaikytais egzaminais. „Pagaliau išlaikiau savo baigiamuosius egzaminus šiais metais. Ačiū, kad buvote man tokie supratingi“, - socialiniame tinkle „Twitter“ rašė R. Meilutytė.

Krūvos knygų ant darbo stalo. Egzaminų datos apibrauktos kalendoriuje. Pažymių ir tėvų lūkesčių svarbos suvokimas. Kompiuteryje atvertas baltas naujo dokumento lapas. Su kiekviena diena auganti įtampa. Kai kuriems šio straipsnio skaitytojams tai jau praeitis, kai kuriems – nerimo pilna dabartis. Pats žodis „egzaminas“ yra beveik streso sinonimas. Veikiausiai nėra žmogaus, kuris prieš egzaminą kvėpuotų ramiai, giliai ir nei kiek nesijaudintų.

Lietuvos moksleiviai teigia, kad žinių patikrinimas 8 klasėje reikalingas, tačiau privalomo matematikos egzamino abiturientams nereikia. Tai Lietuvos mokinių parlamento (LMP) atstovai sakė pirmadienį trečiojo Seimo stimuliatoriaus proga surengtoje spaudos konferencijoje. Matematika ne kiekvienam įkandama Pasak LMP pirmininko pavaduotojo Roko Morkūno, moksleiviai pritaria, kad privalomas būtų užsienio kalbos egzaminas, nes užsienio kalbų žinios vis reikalingesnės.

Dažnai studijas aukštojoje mokykloje abiturientai pasirenka patys dar nežinodami, ką norės veikti ateityje, kokį darbą dirbti ir kokioje srityje galės save geriausiai realizuoti. Tačiau kiekvienas tikisi, kad studijų metu įgyta patirtis bei kompetencijos padės siekti karjeros aukštumų.

Artėjant brandos egzaminams abiturientai susiduria su aibe išbandymų: įsiminti daug informacijos, pateisinti tėvų ir mokytojų lūkesčius, susitaikyti su nuolatiniu laiko stygiumi, suvaldyti kylančią baimę ir neigiamas emocijas. Iššūkių puokštę papildo ir egzaminų metu kylantis stresas. Nenuostabu, kad gerai išlaikyti egzaminus abiturientams kartais atrodo „misija neįmanoma“. Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vyr.

Pavasariu, ko gero, mažiausiai džiaugiasi abiturientai, mat jiems tai – rimtų išbandymų metas. Skaičių kalba Kuo šiemet abiturientus nustebins egzaminų rengėjai ir kokios naujovės jų laukia, kalbamės su Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktoriaus pavaduotoja Terese Blaževičiene. – Ar jau žinoma, kiek abiturientų šiemet turėtų laikyti brandos egzaminus? – 2013 metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 39 976 kandidatai.

Miego stygius – problema, ypač aktuali jauno amžiaus žmonių grupei. Įprasta, kad moksleiviai ir studentai atsiskaitymams ruošiasi miego sąskaita. Ar šis iš poilsio pavogtas laikas prie knygų atneša daugiau naudos ar žalos? Galbūt jį skyrę kokybiškam miegui jaunuoliai akademiškai pasirodytų geriau? Psychologytoday.com atkreipia dėmesį į 2013 metų sausio mėn. žurnalo „Vaiko vystymasis“ numeryje pasirodžiusį mokslinį straipsnį, nagrinėjantį šį klausimą.

Dažniausiai bijome to, kas mums nepažįstama. Tai mus neramina ir verčia jaustis nejaukiai. Brandos egzaminai vienas svarbiausių įvykių, kuris sukelia nerimą ir stresą ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams. Tačiau žinojimas, ko tikėtis, kaip pasiruošti ir įveikti stresą turėtų palengvinti šio nelengvo barjero įveikimą. “Šiemet egzaminuose abiturientų žinias bus bandoma atskleisti per gebėjimą spręsti problemas. Juk tai, ką mokinys išmoko mokykloje jam reikės taikyti skirtingose naujose situacijose.

Balandžio 17 dieną Lietuvos mokinių parlamentas (LMP) viešu laišku kreipėsi į visus aukščiausius šalies pareigūnus ir visus Lietuvos žmones. Laiške reiškiamas susirūpinimas dėl Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio pasirašyto įsakymo, kuriuo neribotam laikui nustatomos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino vertinimų lengvatos tautinių mažumų mokyklų moksleiviams.