Ramunė Dambrauskaitė
Šiuo metu Lietuvos moksleiviai tikriausiai išgyvena vieną iš sudėtingiausių laikotarpių savo gyvenime – tolimesnį jų gyvenimo ir karjeros kelią nulems ar pakoreguos egzaminų rezultatai. Savotiškai egzaminus laikė Lietuvos aukštosios mokyklos, kolegijos ir gimnazijos – jas kuo objektyviausiai bandė įvertinti vienas šalies žurnalas reitingais. Šiaulių universitetas ir Šiaulių kolegija savo egzaminus išlaikė gerai, gimnazijos išliko šimtuke. Tačiau to nepakanka: reitingai įgauna epideminį pobūdį – švietimo įstaigų bendruomenės, atsidūrusios žemai ar išvis nereitinguotos, tikino, kad neatsižvelgta į daugelį kitų neva tiesą lydinčių dalykų. Negana to, po reitingų žiniasklaidoje iš paskos sekė kito žurnalo reitingai ir dar humoristiškai pavadinti. Tad kokia praktinė reitingų reikšmė, išskyrus po jų lydinčią nuomonių suirutę.
Reitinguose ne visa tiesa
Ne viskas auksas, kas auksu žiba – jeigu universitetas reitinguose pasičiupo pirmąją vietą, toli gražu nereiškia, kad studijos ten atneš laimę. Vienareikšmiškai, pasak psichologo Vytauto Bartkevičiaus, universitetas mieste reiškia ir brandesnę bei turtingesnę visuomenę.
„Lietuvos didžiausi miestai pasipuošia universitetais – ten yra akademinė bendruomenė, kuri ne kiekviename mieste yra. Universitetas, kuriame studijavau, turėjo savo vidinį gyvenimą ir savo tradicijas. Dabar tie reitingavimai yra visur, mano laikais nebuvo jokių, tik tarp fakultetų vykdavo tam tikri dalykai. Reklama vis dėl to yra stipresnė negu reitingai“, - sako V. Bartkevičius.
Pasak jo, po reitingų pasidaro aiškiau, kur reikia pasistengti bendruomenei, bet ne visada galima padaryti tai, ko reikalaujama.
„Manyčiau, kad Lietuvoje tikriausiai per daug universitetų ir daug ką reiškia pati vidinė universitetinė dvasia. Be reitingo dalykų, universitetas turi savo vidinį gyvenimą, kuriame kiekvienas gali pasireikšti kaip asmenybė, atrasti save“, - tikina psichologas.
Rimtai planuojantiems savo studijas reitingai nieko nereiškia, o kai kurie vis dėlto pasiduoda reitinginei mašinai. „Jeigu nepavyko įgyvendinti kai kurių planų, universitetas nukrito, tai žmonės tada sako: jau žiūrėk, kad tas universitetas nieko gero. Iš tikrųjų daug kas priklauso nuo to, kur ir ko tu nori mokytis. Į tai ir reikėtų atsakingai žiūrėti“, - sako V. Bartkevičius.
Tai primena savotišką žaidimą
Pasak psichologo, reitingai primena savotišką žaidimą, nes kas kartą ta pati švietimo įstaiga pasiekia kitokius rezultatus - kartais geresnius, kartais blogesnius. „Čia yra lygiai taip pat, kaip ir su mūsų krepšininkais. Krepšininkai norėjo aukso, parsivežė sidabrą. Jeigu viskas gerai – tai visi nešioja ant rankų, jeigu ne, tarkime, ketvirta vieta – tai jau blogai. Taip ir čia, visa tai panašu į sportą. Juk ir dėstytojams ir studentams yra nepatogu, kad tuos reitingus kažkas nustatinėja, paskui jie atrodo neva prastesni kitų akyse“, - kalba V. Bartkevičius.
Tiesa turi slypėti pačiuose studentuose – kaip jie žiūri į savo mokslo įstaigą, į dėstytojus, profesūrą. „Jeigu visi myli savo universitetą, tai jokių reitingų nereikia. Čia gera – čia jie mokosi ar dėsto, čia jie yra savi. Bet svarbiausia, kad būtum savas. Yra toks paprastas dalykas – rinkis darbą arčiau namų. Jeigu noriu, ekonomiką studijuoju Šiauliuose. Noriu tęsti studijas, galiu studijuoti toliau“, - sako V. Bartkevičius. Anot psichologo, gal universitetas gimtajame mieste yra galimybė sutaupyti.
„Čia yra mano gimtinė, mano namai, draugai, manęs niekas neišplėšia iš tos terpės, kur esu savas žmogus. O Vakaruose, kurie studijuoja toliau, – jie net patys nesuvokia, kodėl yra tiek daug laisvų dienų. Vilniuje būstas brangesnis nei Šiauliuose arba išvis nieko nekainuoja, jei lieki gyventi savo namuose. Gali ir daugiau papramogauti, ir į namus nulėkti pavalgyti. Reikia žiūrėti į tai, kiek tu nori ir sugebi ar tenori tik pabaigti universitetą, ir tiek“, - sako psichologas.
Išlikti kritiškiems
Pasak Šiaulių universiteto gimnazijos direktoriaus Juvito Giniočio, reitingai yra toks faktas, į kurį reikia reaguoti.
„Toks faktas kaip reitingai egzistuoja ir nežiūrėti, nereaguoti į juos būtų neprotinga. Išgyventi to nereikia, tiesiog reikia į juos reaguoti ir pasidaryti išvadas – aišku, viskas turi būti proto ribose, įvertinant iš savo pozicijų. Jeigu kažkurias vietas matai esant silpnesnes, jas reikia tobulinti“, - sako direktorius.
Vis dėlto J. Giniočiui džiugu, kad Šiauliai nėra prastesni už kitus miestus.
„Šiaulių universitetas buvo stebėtinai aukštoje pozicijoje. Juk pagal studentų pasirinkimus ir vertinimus – jis buvo antroje vietoje, o tai yra labai aukštas rodiklis. Ir apskritai universiteto reitingas yra aukštas – septinta pozicija pagal vieną iš žurnalų. Gimnazijų reitingai: labai džiugu, kad visos Šiaulių gimnazijos yra pirmajame šimtuke. Sakykime, galima kai kurias vietas kritikuoti, nes, mano galva, gimnazija turi daugiau vertinimo aspektų, ne tik akademinius rodiklius, kad antai mokinys gerai, saugiai ir patogiai jaučiasi gimnazijos metais“, - kalba J. Giniotis.
Neleidžiama laikyti valstybinių egzaminų
Tačiau, pasak J. Giniočio, ir vertinimuose yra tam tikrų neaiškumų siekiant aukšto reitingo.
„Bijau, kad dalis gimnazijų taip daro – tiesiog daliai mokinių (bijau įtarti) neleidžia laikyti valstybinių egzaminų, idant reitingai būtų aukštesni. Mokiniai yra orientuojami nelaikyti valstybinių egzaminų, nors brandos egzaminų vykdymo ir organizavimo tvarkoje yra parašyta, kad kiekvieno gimnazisto teisė yra laikyti valstybinį egzaminą. Taip kad jeigu mokykla yra demokratiška, liberali, tai neturi teisės užginčyti gimnazisto pasirinkimo dėl valstybinių egzaminų laikymo. Ši vieta man yra tokia nedemokratiška gimnazistų atžvilgiu, jeigu kai kurios gimnazijos neleidžia jiems laikyti valstybinių egzaminų“, - sako J. Giniotis.
O įkalbinėjimai gali labai pakeisti moksleivio ateitį. „Mokytojai atkalbinėja ilgai ir įkyriai, o moksleiviai vis dėl to laiko valstybinius egzaminus. Kai kuriems visai neblogai pasiseka, o tada absoliučiai pasikeičia gyvenimo kokybė, likimas. Po to jie gali eiti į aukštąsias mokyklas ir studijuoti, nors mokykloje ar gimnazijoje buvo atkalbinėjami nuo valstybinių egzaminų“, - tikina J. Giniotis.
Šiaulių universiteto gimnazijos direktoriaus nuomone, reitingai neturėtų daryti įtakos žmogaus apsisprendimui. „Nemanau, kad reitingai turi nulemti moksleivio ar tėvų pasirinkimą, kur jam mokytis ar studijuoti. Jie skirti vienam ar kitam pasigirti, kas jaučiasi galįs pasigirti. Tiesą sakant, pikti liežuviai kalba, kad Mykolo Romerio universitetas turi akcijų tame žurnale. Nors ir tai yra nepatvirtinti duomenys, vis dėl to peršasi tam tikros išvados. Nemanau, kad reitingai suteikia šimtaprocentinę informaciją – kaip ir politiniuose reitinguose, kuriuos reikia vertinti skeptiškai ir visada turėti savo nuomonę. Visa tiesa slypi pačiame žmoguje – jo vertinimuose, jo nuomonės, kritiško požiūrio turėjime, kritiniame mąstyme“, - sako J. Giniotis.
