Bene kiekvienas naujai Švietimo ir mokslo ministerijai pradėjęs vadovauti politikas siekia didinti švietimui skirtą nacionalinio biudžeto dalį. Vis dėlto korepetitorių paslaugoms abiturientų tėvų išleidžiamos lėšos kasmet didėja.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos moksleivių parlamento atliktos apklausos duomenimis, kiekvienas abiturientas valstybiniams brandos egzaminams vidutiniškai ruošiasi 1 164,5 valandos. Šis laikas praleidžiamas ne tik pamokose ar ruošiant namų darbus, bet ir rengiantis egzaminams papildomai, dažnai – naudojantis korepetitoriaus paslaugomis.
Savaitraštis „Ekonomika.lt“ pakalbino 5 pas bent vieną korepetitorių besilankančius vienuoliktokus bei dvyliktokus. Paaiškėjo, kad jaunuoliai papildomo mokymosi ne pamokų metu paslaugoms išleidžia vidutiniškai nuo 140 iki 400 litų per mėnesį.
Kodėl jaunimas dabar labiau linkęs pasitikėti privačiais mokytojais nei mokykloje suteikiamu išsilavinimu? Priežastys įvairios – nuo noro būti idealiai pasiruošus pirmai rimtai egzaminų sesijai ir nepasitikėjimo savo gebėjimais padaryti tai savarankiškai iki atviro prisipažinimo ilgus metus tinginiavus mokykloje, todėl paskutiniais metais atsiradusio poreikio pildyti senas spragas.
„Savo istorijos mokytoją laikau autoritetu, mano ryšys su juo kur kas asmeniškesnis, jaučiu, kad mokytojas ruošia mane ne tik egzaminui, o kur kas plačiau“, – pasakojo dvyliktokas Kornelijus.
Yra ir kitaip manančių abiturientų – nesinaudojantieji korepetitorių paslaugomis atvirai nevengia to pavadinti pinigų ir laiko švaistymu arba mados dalyku. „Esu tikra, kad mokytojai suteikia visas reikiamas žinias. Jei žmogus mokosi ir stengiasi, jam nereikia jokių korepetitorių, – savaitraščiui teigė dvyliktokė Rūta. – Nepasakyčiau, kad esu visiškai rami, tiesą sakant, nesu sutikusi nė vieno žmogaus, kuris prieš egzaminus jaustųsi visiškai ramiai, tačiau esu linkusi tikėti, kad viskas bus gerai, ir prieš egzaminus stengiuosi per daug nepanikuoti.“
Mokytojai vertina dvejopai
Lietuvių kalbos mokytoja Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje dirbanti Drąsutė Rajunčienė savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė, kad nėra linkusi neigiamai vertinti ryškėjančios tendencijos paskutinėse klasėse abitūros egzaminams ruoštis su korepetitoriumi.
„Moksleivių poreikiai yra skirtingi, kartais individualus darbas su asmeniniu pagalbininku gali padėti užpildyti kuriuo nors metu atsiradusias spragas“, – sakė mokytoja ir pridūrė, kad moksleiviai dažnai yra linkę slėpti, jog papildomai lankosi pas korepetitorių. Ji mano, kad pedagogai neturėtų dėl to įsižeisti ar imti tokius mokinius vertinti kitaip.
„Kartais moksleivis per pertrauką ateina pasikonsultuoti dėl ne mano užduotų namų darbų, tačiau tokią situaciją pavadinčiau labiau komiška, manęs tai nepiktina“, – teigė D. Rajunčienė. Pašnekovei didesnį nerimą kelia tai, kad kartais nekompetentingi arba mokykloje niekada nedirbę žmonės apsiskelbia galintys teikti korepetitoriaus paslaugas. „Mokiniai turėtų būti itin atsargūs rinkdamiesi, į ką kreiptis individualios pagalbos“, – patarė ji.
Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Rūta Krasauskienė pastaruoju metu itin paplitusią tendenciją naudotis korepetitorių paslaugomis vertina kritiškiau. Jos teigimu, papildomas mokymasis už pinigus yra labiau mados dalykas nei reali pagalba mokiniams. „Kažkodėl pas korepetitorių važiuoti šeštadienį 9 val. ryto arba sekmadienį 19 val. yra tinkamas laikas, o individualiai pasikonsultuoti su mokytoju mokykloje savaitės dienomis po pamokų, kad ir 16 val., nepatogu“, – svarstė ji. R. Krasauskienė čia įžvelgia ir mokytojų, ir tėvų kaltę – moksleiviai nėra mokomi savarankiškai spręsti problemas.
„Mokiniams per retai aiškiname, kad susidūrus su problemomis reikia ne ieškoti, kas jas išspręstų už tave, o pirmiausia stengtis tai padaryti pačiam, nebijoti suklysti ir tik tada aiškintis, ką darei ne taip, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė direktorė. – Kartais matau, kad moksleiviai per anksti nuleidžia rankas ir nebesistengia ko nors suprasti ar išsiaiškinti patys. Tai, žinoma, liūdina, bet priežastys yra kompleksinės.“
Alternatyvūs projektai
Brangioms korepetitorių paslaugoms Lietuvoje randasi alternatyvų. Jomis galima laikyti du naujus šiais metais pasirodžiusius projektus – egzaminatorius.lt bei vaizdopamokos.lt.
Praėjusią savaitę veikti pradėjusi interneto svetainė egzaminatorius.lt padės mokytis keturių dalykų – lietuvių kalbos, matematikos, istorijos bei biologijos. Išsipirkę 30, 60 dienų arba iki birželio 30-osios galiosiančią narystę abiturientai galės patogiai ir šiuolaikiškai ruoštis baigiamųjų egzaminų sesijai. Svetainėje bus galima rasti mokytojų ekspertų sudarytas užduotis, naudotis iškart šalia sudėtomis nuorodomis į įvairius alternatyvius mokymosi šaltinius, „YouTube“ filmukus ir pan.
Kitas naujas projektas vaizdopamokos.lt siūlo žiūrėti pačių mokytojų nufilmuotas pamokas.
„Projekto vaizdopamokos.lt idėja gimė mums su bičiuliu mokytoju Mindaugu Breiva. Jis, pradėjęs dėstyti mokykloje, pastebėjo, kad tokie dalykai kaip įvairiausio pobūdžio vaizdinė medžiaga itin sudomina moksleivius, todėl su savo mokiniais ėmė naudoti įvairias amerikietiškas vaizdo pamokų svetaines. Tuomet kilo mintis pabandyti sukurti savo projektą. Tokios teigiamos reakcijos į jį net nesitikėjome, – leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakojo vienas iš idėjos autorių Gintaras Lukoševičius. – Žinia apie ne pelno siekiančią organizaciją vaizdopamokos.lt iš lūpų į lūpas tarp mokytojų sklinda taip greitai, kad nebespėjame visų norinčiųjų filmuoti.“
Paklaustas, koks yra pagrindinis projekto tikslas, idėjos autorius teigė, kad yra keli svarbiausi siekiai. „Pirmiausia, norisi, kad į naujoves linkusių mokytojų pamokos būtų prieinamos kuo didesniam moksleivių skaičiui visoje Lietuvoje, kad provincijos mokiniai galėtų išvysti Vilniaus mokytojų pamokų ir atvirkščiai“, – sakė idėjos autorius.
Tai suteikia patogumo ir mokiniams, ir mokytojams. „Mokytojas namų darbams gali užduoti pažiūrėti trumpą pamoką, tada mokiniai jau ateina pasiruošę, o pamokos laikas išnaudojamas kokybiškiau“, – pasakojo G. Lukoševičius.
Šiuo metu jau yra nufilmuotos 206 pamokos, jas įrašė 24 mokytojai, o vidutinis peržiūrų skaičius siekia net 3 000 kartų. Nė vienoje iš minimų mokymosi sistemų nėra sudaryta sąlygų nusirašinėti arba apgauti sistemą, tad moksleiviai gali ne tik savarankiškai mokytis, bet ir įvertinti realų savo žinių lygį.
FAKTAI: Švietimas
Per pastarąjį dešimtmetį didžiausia suma švietimui iš nacionalinio biudžeto buvo pasiekta 2009 metais ir sudarė 7,3 mlrd. litų Paskutiniais duomenimis, korepetitoriams visoje šalyje išleidžiama nuo 20 iki 25 mln. litų
Korepetitorių paslaugas teikiančių mokytojų skaičius didžiausiuose Lietuvos miestuose svyruoja nuo 1 000 iki 3 000 2014 metais nacionaliniame biudžete švietimui numatyta dalis sudaro 14,7 proc., apytiksliai tai siekia 5,4 mlrd. litų.
Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
