Anot S. Vingelienės, nepasitenkinimas, kad mokiniai per ilgai laukia egzaminų rezultatų, yra nepagrįstas. „Pirmiausia, laiko beveik 18 tūkst. mokinių. Vienas darbas vertinamas du kartus. Darbai vertinami tik tuomet, kai NEC juos nuskenuoja. Kiekvienas nuskenuotas darbas įkeliamas į duomenų bazę, kad mokinys, prisijungęs prie savo rezultatų, matytų, ar tai tikrai jo darbas ir ką jis atliko“, – aiškina NEC direktorė.
Vieni ruošiasi egzaminams, kiti rašinėja internete
Abiturientai šiuo metu laiko brandos egzaminus ir kiekvienais metais kyla pasipiktinimo banga dėl užduočių ir laikymo tvarkos. Viename interneto portale abiturientė sako, kad po netikėtai sunkaus anglų kalbos egzamino baigiamieji egzaminai jai tapo neapsakomu siaubu. „Susirūpinti verčia faktas, kai chemijos ar lietuvių kalbos mokytoja pripažįsta „aš ir pati šio egzamino šimtukui niekaip neišlaikyčiau“. Kiekvienais metais egzaminai vis sunkesni, vis labiau suvelti, neaišku, nei ką mokytis, nei ko tikėtis. Girdėti vis daugiau skundų. [...] Susidaro įspūdis, kad jie [užduočių sudarytojai] rungtyniauja, kuris sukurs sukčiausią užduotį“, – rašo mergina.
NEC direktorė S. Vingelienė tikina, kad tikrai nėra taip, kaip rašo abiturientė: niekas nesistengia užduočių padaryti suktų, nes yra parengtos Brandos egzaminų programos, o užduotys rengiamos būtent pagal jas. „Dabar reikalavimai užduotims labai dideli. Turi būti ir lengvų užduočių, kurios atitinka B1 lygį (šiuo atveju – anglų kalbos). Tačiau lengvų užduočių procentas nėra didelis“, – sako S. Vingelienė.
Jos teigimu, egzaminą moksleivis išlaiko, jei surenka 16 proc. taškų. Egzamino užduotyje 40 proc. užduoties taškų atitinka B1 kursą, 60 proc. – B2 kursą. B2 lygis, primena NEC direktorė, jau reikalauja kalbą mokėti labai gerai ir galbūt tai neatitiko mokinės lūkesčių. „Bet dažniausiai tie, kurie egzaminą laikė nesunkiai, neturi laiko sėdėti ir rašinėti internete – jie ruošiasi kitam egzaminui, – mano S. Vingelienė. – O jei žmogus sėdi „Facebooke“, rašinėja, sako, kad aplinka kalta, visi kalti, egzaminas blogas, užduotis bloga...“
Pasipiktinimų sukėlė ir anglų kalbos egzamino klausymo dalis – esą pačios mokytojos nesuprato, kas buvo kalbama. Tačiau NEC direktorė pabrėžia, kad pagal kriterinio vertinimo aprašą turi būti užduočių, skirtų pagrindiniam (B2) ir aukštesniam (iš esmės tai jau klausimai šimtukui) pasiekimų lygiui patikrinti. „Pagal reikalavimus mokiniai turi suprasti per radiją, televiziją girdimą tekstą temomis, su kuriomis paprastai susiduria asmeniniame ar visuomeniniame gyvenime“, – teigia S. Vingelienė.
Iškalti taisyklių neužtenka
Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė mano, kad šių metų egzaminų tvarka ir modelis geresnis nei pernykštis: „Pernai buvo šiek tiek jaukties dėl politinių sprendimų – dėl to vieno egzamino ir lietuviškoms, ir kitakalbių mokykloms. Bet dabar situacija jau visai kita.“ Lituanistės teigimu, panašūs laiškai, komentarai ir diskusijos internete rodo ne savarankišką mąstymą, o brandos stoką. „Egzaminų struktūra, vertinimo kriterijai arba vertinimo normos žinomos iš anksto. Be to, jos paskelbtos viešai [www.nec.lt – LRT.lt past.] ir prieinamos bet kuriam mokytojui ar mokiniui. Galvoju, kad kaltinimai, jog egzaminai vis sunkesni arba sujauktesni, yra be pagrindo“, – sako D. Eigminienė.
Šiaulių Didždvario gimnazijos chemijos mokytoja ekspertė Virginija Savickaitė taip pat mano, kad brandos egzaminų programa yra šiek tiek siauresnė negu vidurinio ugdymo. Be to, mokiniai mokykloje supažindami su viskuo, kas priklauso egzaminui. „Mokydamiesi jie ruošiasi ne tik egzaminams, bet ir studijoms. Tad, jei kalbame apie pasiruošimą, vaikui reikia gero loginio mąstymo – ne tik žinių“, – pastebi chemikė.
Mokinių skundus, kad nežinoma, kaip egzaminai vertinami, lietuvių kalbos mokytoja D. Eigminienė taip pat atmeta. To nežinoti moksleiviai negali, nes mokytojai vertinimo tvarką ir visas egzaminų vykdymo instrukcijas paaiškina pasirašytinai. „Iš tikrųjų tam skiriama net po keletą valandų per visą mokymosi laiką, o vertinimo kriterijai būna aiškūs iš anksto. [...] negalėtume sakyti, kad mokytojas arba mokinys ko nors iš anksto nežino“, – teigia ji.
D. Eigminienė primena, kad per lietuvių kalbos egzaminą mokiniai turi galimybę pasirinkti rašinio tipą, temą, autorių, kūrinius. Be to, jie gali rinktis arba mokyklinį, arba valstybinį egzaminą, o neišlaikius sudaromos galimybės perlaikyti per pakartotinę sesiją arba po metų. „Iš visų, dirbančių šioje sistemoje, griežtai reikalaujama [programą] patiems žinoti ir supažindinti mokinius. Šiuolaikinė mokykla tapo brandesnė, atsakingesnė, dalykiškesnė. To paties reikalaujama ir iš mokinio, ir iš mokytojo, – kalba lituanistė. – Daugiau atsakomybės ar daugiau reiklumo sau palinkėčiau visiems, kurie užsiima tokia savigaila.“
Kiekvienas darbas vertinamas po kelis kartus
NEC direktorė S. Vingelienė primena, kad pasikeitė vertinimo nuostatai ir nuo praėjusių metų taikomas kriterinis vertinimas: mokinio įvertinimas priklausys nuo pasiekto lygio: „Pagal tai, kokie yra egzaminų rezultatai, nustatomos kriterinės ribos. Jei egzamino sunkumas atitinka iš anksto numatytąjį, kriterinės ribos yra tokios, kokios pateiktos kriterinio vertinimo apraše. Tada mokiniai iš karto gali žinoti, kokį lygį pasieks surinkę tam tikrą taškų skaičių.“
Nors daug kam nepasitenkinimą kelia faktas, kad egzaminų rezultatai bus paskelbti po trijų savaičių, S. Vingelienė sako, kad kitaip ir negali būti. „Pirmiausia, laiko beveik 18 tūkst. mokinių. Vienas darbas vertinamas du kartus. Darbai vertinami tik tuomet, kai NEC juos nuskenuoja. Kiekvienas nuskenuotas darbas įkeliamas į duomenų bazę, kad mokinys, prisijungęs prie savo rezultatų, matytų, ar tai tikrai jo darbas ir ką jis atliko. Matydamas savo darbą, jis gali pasitikrinti, ar tikrai įvertinimas toks, kokį gavo“, – vardija direktorė. Pasak jos, vertintojai gauna nuskenuotus darbus. Paprastai būna pagrindinė vertinimo savaitė ir per tą laiką darbai įvertinami du ar tris kartus: „Du kartus vertinama, kai abiejų vertintojų įvertinimai sutampa. Jei nesutampa, trečią kartą vertina vyresnysis vertintojas, kuris, sakykim, yra pats kompetentingiausias.“
S. Vingelienė pabrėžia, kad svarbiausia yra gebėti mąstyti – programos ir buvo atnaujintos stengiantis, kad jose atsirastų daugiau mąstymą tikrinančių užduočių. Be to, kriterinio vertinimo aprašai sudaromi griežtai pagal programą, o kad nukrypimų būtų kiek galima mažiau, jie dar labiau detalizuojami, tikslinami. „Tarkim, yra pasakyta „taiko antrą Niutono dėsnį“. Žodis „taiko“ gali būti suprantamas labai plačiai. Todėl yra detaliai aprašoma, kokio lygio klausime, kokio sunkumo užduotyje mokinys jį turėtų taikyti“, – aiškina S. Vingelienė.
