Šiomis dienomis moksleiviams nerūpi nei pamokos, nei krūva laukiančių egzaminų. Tačiau, kai išaušta lemiama diena, žinių bagažo užtenka toli gražu ne visiems. Ne kiekvienas įveikia ir egzaminų baimę. Mokinių atstovai rėžia iš peties: kai kelios valandos lemia, kur link pakryps jaunuolio likimas, nėra normalu. Be to, egzaminai turi įvairių trūkumų.
„Visi egzaminai turi savų minusų, t. y., tos pačios įskaitos, kuomet moksleiviai yra kartais šališkai vertinami arba ne patys ruošiasi. Arba daug kelia klausimų valstybinių brandos egzaminų programos ir kaip jos tikrinamos brandos egzaminų metu“, - pasakoja Moksleivių sąjungos Jaunimo politikos koordinatorė Gintarė Vikmonaitė.
Pasak Moksleivių sąjungos atstovės, dabar savotiškai nuskriausti lieka aktyviausi jaunuoliai, užsiimantys papildoma visuomenine veikla.
„Galbūt būtų labai gerai ir labai džiugu, jeigu tos neformaliosios kompetencijos, įgytos ne pamokų metu, būtų įvertinamos ir tikrai į jas būtų atsižvelgiama. Kadangi tų veiklų metu galima išmokti tiek dalykų, su kuriais net nesusipažinsi ir apie kuriuos nepagalvosi sėdėdamas mokyklos suole“, - teigia moksleivių atstovė.
Moksleivių teigimu, visiškai atsisakyti egzaminų nereikia, tačiau alternatyva galėtų būti vadinamasis brandos darbas – segtuvas, kuriame kaupiami testų rezultatai, laimėjimai ir kiti pasiekimai. Švietimo ir mokslo ministrė tikina, kad tai – jokia naujiena. Kaupiamasis vertinimas yra vienas iš strateginių tikslų, tik einama jo link – lėtai.
Pasak Nacionalinio egzaminų centro atstovų, realybė paprasta. Egzaminas tiesiog yra pigiausias būdas patikrinti žinias. Ir nėra labai blogas. Tačiau pasauliui reikia idėjų ir sprendimų, o ne „iškaltų“ tiesų.
Tačiau yra vienas „bet“. Tam, kad naujovės suveiktų, reikia, kad vaikai nenusirašinėtų, o mokytojai sąžiningai rašytų pažymius. Prano Gudyno teigimu, tada galėtume įdiegti net ir motyvacinius laiškus.
„Tikrai civilizuota praktika – žmogus rašo laišką, parodo visą savo išradingumą, parodo savo vidinį pasaulį, ką jis yra sukaupęs ir nuveikęs. Teko skaityti tokių laiškų – tikrai jie labai puikiai parodo žmogaus vidų. Bet ar mes esam pasirengę patikėti, ką tas vaikas parodo motyvaciniam laiške?“, - abejoja P. Gudynas.
Švietimo ekspertai tikina, kad nuolat eksperimentuoja ir kitos šalys. Tačiau pavyzdžių, kur mokiniai būtų visai atleisti nuo egzaminų, nėra. Greitų permainų kol kas nesitikima ir Lietuvoje.
