Krūvos knygų ant darbo stalo. Egzaminų datos apibrauktos kalendoriuje. Pažymių ir tėvų lūkesčių svarbos suvokimas. Kompiuteryje atvertas baltas naujo dokumento lapas. Su kiekviena diena auganti įtampa. Kai kuriems šio straipsnio skaitytojams tai jau praeitis, kai kuriems – nerimo pilna dabartis.
Pats žodis „egzaminas“ yra beveik streso sinonimas. Veikiausiai nėra žmogaus, kuris prieš egzaminą kvėpuotų ramiai, giliai ir nei kiek nesijaudintų. Jausti įtampą ir nerimą prieš egzaminą yra normalu, tačiau kartais stresas tiek išauga, kad darosi sunku ne tik ruoštis egzaminams, bet ir apskritai ištverti tokią būseną. Kaip palengvinti sau laiką prieš egzaminus, kad neišsekintumėte savęs ir pasiektumėte gerų rezultatų?
Nusistatykite aiškius, pasiekiamus tikslus ir susiplanuokite
Užsibrėžkite pagrindinį tikslą: ką ir per kiek laiko reikia išmokti, o tuomet susiplanuokite kaip jo sieksite. Tikriausiai žinote, kaip suvalgyti dramblį? Mažais gabaliukais. Tai reiškia, kad suskirstykite tikslą į smulkesnius etapus ir susiplanuokite kada turite kiekvieną iš jų įgyvendinti. Pavyzdžiui, jums reikia pasiruošti Lietuvos istorijos egzaminui. Suskirstykite visą medžiagą į dalis ir kelkite sau tikslą kiekvieną dalį išmokti numatytu laiku. Net ir dienos „porciją“ svarbu skirstyti dalimis, daryti pertraukas poilsiui, palikti laiko maloniems užsiėmimams, kurie jums padeda atsigauti.
Jei matote, kad laiko yra mažai, o darbų daug, susidėliokite prioritetus. Užsirašykite visus darbus, kuriuos turite padaryti ir pasižymėkite svarbiausius darbus. Parinkite svarbiausiems ir sunkiausiems darbams tą dienos laiką, kai jūsų dėmesys ir mąstymas veikia geriausiai. Jei sunku atskirti kas mokymosi medžiagoje yra svarbu, pasitarkite su mokytoju ar išmanančiu žmogumi, kuris padėtų jums išskirti svarbiausius dalykus.
Dirbant laikykitės darbo-poilsio ritmo
Nusistatykite kiek laiko dirbsite ir kiek laiko ilsėsitės. Subalansuokite laiko tarpus mokymuisi ir pertraukomis, kad spėtumėte įgyvendinti planą ir neperspaustumėte savęs. Tarkime, valandą laiko mokysitės ir darysite 15 min pertrauką. Pasakykite sau, kad mokymosi laiku neatsitrauksite ir įveiksite pagundas žvilgterėti į FB, el.paštą ar telefoną, atsinešti šokolado ar atrinkti neberašančius tušinukus iš savo stalčiaus.
Tačiau atėjus pertraukai visiškai atsitrauksite nuo mokymosi, leisite sau tuo metu veikti ką norite – žiūrėkite į rekomendacijas ankstesniame punkte, atsižvelgiant į pertraukėlės ilgį. Grįžkite iš pertraukos laiku.
Pasikalbėkite su kuo nors
Net persimetus keliomis frazėmis jūs galite pasijusti labiau atsipalaidavę, pakils jūsų nuotaika, pajusite impulsą vėl griebtis knygų. Geriau, jei kalbėtumėtės akis į akį. Žinoma, galima persimesti keliomis frazėmis ir telefonu ar internetu, tik stebėkite save, kad toks pokalbis netaptų „šalutine linija“ greta mokymosi proceso, nes bus sunku susikaupti ir mokymasis nebus toks efektyvus.
Jei jaučiate itin didelį stresą, pasidalinkite savo jausmais su žmogumi, kuris jus supras ir palaikys. Gali būti, kad egzaminų laiku atsiranda ir asmeninių problemų: pavyzdžiui, susergate arba sunkiai suserga šeimos narys, netenkate jums artimo žmogaus, išsiskiriate su savo partneriu, iškyla problemų dėl būsto, reikia labiau stengtis išlaikyti darbą, kenčiate nuo patyčių ar pablogėja santykiai su draugais. Jei jaučiate, kad vienam sunku tokius dalykus išgyventi, vertėtų kreiptis profesionalios pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą. Sprendimas kreiptis pagalbos rodo jūsų stiprybę, ne silpnumą.
Judėkite, pabūkite gamtoje
Svarbu, kad poilsio metu atsitrauktumėte nuo knygų, kompiuterio, pakeistumėte aplinką. Nenaršykite Facebook‘e, per trumpą pertraukėlę galite bent pereiti kelis kartus per kambarį, atsistojus lengvai papurtyti visą kūną, įsijungti mėgstamą dainą ir jai skambant pašokti, apeiti aplink pastatą, pasidaryti puodelį arbatos, atlikti kelis prisitraukimus, jei turite namie skersinį. Tai bus naudinga ir jūsų nuotaikai ir jūsų kūnui. Gal net pasitvarkykite namuose – būna, kad prieš egzaminus kyla noras tą daryti, nors kitu metu namų ruoša yra nemaloni pareiga. Gali būti, kad pastebėsite, jog jūsų smegenys apdoroja mokymosi informaciją net tada, kai nežiūrite į knygą ar kompiuterį.
Po dienos darbų atsipalaiduokite kaip jums įprasta ir patinka: eikite pasivaikščioti, pabėgioti, sportuoti, pabūkite gamtoje, susitikite su draugais, veikite tai, kas jums malonu. Skaitymas ar filmų žiūrėjimas taip pat yra atsipalaidavimo būdai, bet šiuo metu jūs ir taip daug laiko praleidžiate prie knygų ar prie kompiuterio, todėl jums daugiau naudos atneštų kitokie laisvalaikio praleidimo būdai.
Keisti metodai atsipalaidavimui
Išsirėkite. Žinoma, ne namuose daugiabutyje, nes kaimynai gali iškviesti policiją. Tačiau miške ar kokioje nors vietoje kur nėra žmonių rėkite iš visų plaučių. Toks pratimas padeda „nuleisti garą“. Miške pamėtykite kankorėžius ar akmenėlius į upę sviesdami juos iš visų jėgų, galite pridėti ir laukinių žmonių ar indėnų karo šūksnius.
Šokinėkite. Pritūpkite, gerai atsispirkite ir stenkitės pašokti kuo aukščiau. Šokinėkite tol, kol pajusite, kad jau nebeliko jėgų net pritūpti šuoliui. Garantuoju, kad tuo metu tik gaudysite orą ir nebegalvosite apie egzaminus ar stresą. Žinoma, darykite visus šiuos keistus dalykus įvertinę savo sveikatą ir aplinkybes.
Po mokslams skirtos dienos eikite į sąmoningą pasivaikščiojimą. Tai reiškia, eikite stebėdami viską kas yra jūsų kelyje ir aplink jus – kaip stebi vaikai. Atkreipkite dėmesį, kokia yra diena, kas šiuo metu yra gamtoje, ką matote: augalus, gyvūnus, negyvąją gamtą. Tai padeda sugrįžti į dabarties momentą ir nusiraminti.
Ko nedaryti?
Ignoruokite egzaminą
Dalis mokinių ar studentų bando nekreipti dėmesio į artėjantį egzaminą ir toliau gyvena tarsi egzamino nebūtų. „Nusišvilpt man“, „Nueisiu ir išlaikysiu“, „Nesiparinu“ – tokie ar panašūs žodžiai rodo atsainų nerūpestingumą, kuris gali labai palengvinti gyvenimą: jokio nerimo, ilgų vakarų prie knygų, jokio mokymosi ar medžiagos kartojimo. Tačiau ateina egzamino diena ir iškyla realybė: jūs visiškai nepasiruošęs. Ar pastebite tokią savo strategiją? Jei taip, jau labai gerai – jūs galite ją keisti.
Nusistatykite kuo aukštesnius tikslus ir plakite save
Tai kitas lazdos galas – kai nuolat sau kartojate: „Aš nepakankamai mokausi, aš nepakankamai stengiuosi, aš niekada neišlaikysiu dešimtukui,...“. Kažkur girdėta? Galiu lažintis kad taip. Mes visi kartais taip save „paplakam“. Savęs paraginimas gali būti naudingas, nes taip mes save disciplinuojame. Tačiau negatyvus ar pernelyg stiprus savęs peikimas gali apskritai atimti jėgas ir norą mokytis, nes galima pasijusti bejėgiu pasiekti itin aukštai užsikeltus tikslus. Nusistatykite realesnius tikslus ir užuot save peikę, pagirkite už atliktus darbus.
Išbraukite iš dienotvarkės visus malonumus
Kai kurie ruošdamiesi egzaminui užsidaro darbo kambaryje savaitei ir išeina tik pavalgyti. Visą laiką ir energiją toks žmogus skiria tik mokymuisi neatsitraukiant nuo knygų. Toks pasirinkimas turi pagrindo – normalu, kad prieš svarbų egzaminą visas jėgas ir laiką skiriame ruošimuisi.
Tačiau taip galima nesunkiai perlenkti lazdą. Svarbu daryti pertraukėles, leisti sau pailsėti, užsiimti malonia veikla. Smegenys turi turėti laiko poilsiui ir informacijos įsisavinimui, o jums reikia laiko atstatyti išnaudotą energiją.
Energetinių gėrimų perdozavimas
Natūralu, kad norėdami pakelti savo tonusą, geriame kavos, kolos ar kitų energetinių gėrimų. Tikimės kad kava pakels energijos lygį ir suteiks įkvėpimo. Kava pažadina mus pusvalandžiui ar pusdieniui, tačiau ilgu laikotarpiu daro žalą organizmui.
Įtemptu laikotarpiu kaip tik reikėtų skirti didesnį dėmesį sveikai gyvensenai. Rinkitės „lėtą maistą“, ilgiau skaidomus angliavandenius (kruopas, „pilno grūdo“ miltų gaminius, daržoves ir vaisius), gerkite daug vandens, kad smegenims nepritrūktų drėgmės ir stenkitės pakankamai išsimiegoti.
