edvardas gudavičius

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad pirmadienį miręs istorikas profesorius Edvardas Gudavičius bus ilgai prisimenamas savo darbais. „Jo nuopelnai Lietuvos istorijos mokslo srityje yra neįkainojami. Gaila to fakto. Aišku, amžius yra amžius, tačiau jis savo gyvenimą pateisino atliktais darbais ir bus ilgai prisimenamas tais darbais“, – BNS sakė V. Adamkus. „Jį prisimenu kaip labai šiltą ir intelektualią asmenybę.

Išrinktasis Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas sako, kad velionis profesorius Edvardas Gudavičius yra didžiausias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo laikotarpio istorikas šalyje. „Manau, kad tai yra didžiausias Lietuvos transformacijos periodo istorikas, vienareikšmiškai“, – BNS pirmadienį sakė R. Petrauskas. Pasak jo, E. Gudavičius ėmėsi pirmas Lietuvoje kalbėti apie istoriją taip, kad ją suprastų ne tik profesionalai.

Velionis istorijos profesorius Edvardas Gudavičius įvedė Lietuvos istoriją į europinį kontekstą, sako jo mokinys, kolega ir bičiulis Alfredas Bumblauskas.

Buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad istorikas profesorius Edvardas Gudavičius rūpinosi, jog Lietuva geriau suvoktų save, o jo žinios ir idėjos buvo labai vertingos atkuriant nepriklausomybę. „Aš atsimenu žmogų, atsimenu pokalbius su juo, jo įžvalgas, kurios buvo to turinio, kad Lietuva save suvoktų geriau, teisingiau, ieškotų geresnių kelių sau ir savo žmonėms. Tas jam tikrai rūpėjo“, – BNS pirmadienį sakė V. Landsbergis. „Baisiai gaila.

Istorikai dar suvaidins savo vaidmenį tikslindami, aiškindami ir interpretuodami 1991 metų sausio 13-osios naktį sovietų vykdytos agresijos niuansus, tačiau jos vykdytojai vienareikšmiškai yra priešai. Taip mano istorikai Tomas Baranauskas ir Imantas Melianas. Istorikų vaidmuo Socialiniame tinkle Facebook.com mėginome išsiaiškinti, ką jaunimas žino ir ką norėtų plačiau žinoti apie minėtus įvykius. Rezultatai šiek tiek nustebino. Jaunimas nevengia ir pašmaikštauti šia tema.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Studentų atstovybės organizuojamo apdovanojimo "Konstitucijos taurė" - vardinė Konstitucija - šiemet skirta kadenciją baigusiam Prezidentui Valdui Adamkui. Prezidentą studentai pagerbė už konstitucinių vertybių puoselėjimą.

Prieš pusę amžiaus Europos tuometinės valstybės lyderės ėmėsi svarbios misijos – vienyti Europą ir 1957 metais įkūrė Europos ekonominę bendriją (EEB), kuri 1992 metais tapo Europos sąjunga (ES). ES narės siekia ekonominės, politinės ir valiutinės sąjungos su bendra pilietybe, užsienio ir gynybos politika. Taigi EEB tapo Europos sąjunga, kuri jau buvo politinis, o ne ekonominis susivienijimas.

Garsios pavardės ir kultūros sostinės vėliava iš valstybės tarnautojų padeda nesunkiai gauti tiek pinigų, kiek pats užsiprašai – biudžeto lėšos dalijamos vadovaujantis „proto ribų“ kriterijumi. Po nacionalinės programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) iškaba praėjusiais metais prisiglaudę keli istorikai ir neaiški viešoji įstaiga turėtų gauti beveik 600 tūkst.

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui mūsų žemėje šiemet ketinama pastatyti bent 30 paminklų, tuo metu prie kryžiaus šv. Brunonui Lenkijoje nėra net mažos lentelės, jog su šio šventojo mirtimi siejamas Lietuvos vardo paminėjimas. Vasario 14-ąją vėl visuotinai širdingai švęsime Šv. Valentino dieną.

Lietuvos valdžią ir visą visuomenę keistis privers tik jau netrukus sutapsiančios bent keletas krizių: maisto kainų, energetikos, klimato kaitos, vandens ir demografinė. Lietuva serga. Tokia išvada baigėsi Valstybės dienos išvakarėse „Veido" pernai surengta ir jau tradicine tapusi apskritojo stalo diskusija.

Ketvirtadienį, spalio 25-ąją, Konstitucijos dieną, Vilniaus universiteto Teisės fakultete trečius metus iš eilės įteikta Teisės fakulteto Alumni draugijos įsteigta Konstitucijos Taurė už indėlį į LR Konstitucijos taikymo plėtrą. Teisės fakulteto Studentų atstovybės organizuojamo Konstitucijos dienos minėjimo metu Konstitucijos taure – vardine Konstitucija apdovanoti du mokslininkai profesoriai: Viktorija Daujotytė – Pakerienė ir Edvardas Gudavičius, sakoma pranešime spaudai.

Nuo 1990 metų liepos 6-osios švenčiama kaip Mindaugo karūnavimo diena. Tačiau istorijos šaltiniuose nėra tiesioginių duomenų apie tikslią Mindaugo karūnavimo datą. Liepos 6-ąją geriausiu atveju būtų galima laikyti hipotetine data, bet įsigilinus į šaltinius aiškėja, kad tai – iš esmės nepatikima hipotezė. Jeigu ir galima būtų kalbėti apie tikėtiną Mindaugo karūnavimo datą, ją galima būtų sieti su birželio 29-ąja – Petrinėmis.

Pernai buvo galutinai baigti 16 metų trukę Šeimyniškėlių piliakalnio prie Anykščių tyrinėjimai. Atsižvelgiant į sukauptus archeologinius duomenis ir pasinaudojus Europos Sąjungos parama, parengtas medinės pilies statybos ir pritaikymo turizmo reikmėms projektas. Atėjo metas pradėti realiai įgyvendinti devynerius metus brandintą idėją – vienintelių Lietuvoje iki galo atliktų medinės pilies tyrinėjimų duomenis įkūnyti pilies rekonstrukcijoje.

Lapkričio 27 diena. Pirmadienis. Rytas Premjeras Algirdas Brazauskas perskaitė savo horoskopą ir nenoromis užvertė paskutinį „Lietuvos ryto“ puslapį. Pirmadienis buvo nemaloni diena. Rytą – Valatka, prieš pietus Kubilius. Kyštelėjęs galvą į Vyriausybės rūmų koridorių, jis pakvietė užeiti už durų stovintį savo patarėją Juozą Bernatonį. – Skaitei šiandien Valatką?– Aha, – atsakė Bernatonis.– Jis rašo...Brazauskas paėmė laikraštį ir rado straipsnį:– „...ir vis dėlto.

Dabartinis valdžios atotrūkis nuo visuomenės - beveik kaip 1940-ųjų okupacijos išvakarėse, kai žmonės neturėjo informacijos apie tai, kas vyksta valdžios viršūnėse. Taip Eltai tvirtino Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys, lygindamas valstybės institucijas su lėktuvų "juodosiomis dėžėmis", iš kurių visuomenė neišgauna informacijos apie rūpimas problemas, skandalingus reiškinius.

Neseniai šalies knygynuose pasirodė nauja Alfredo Bumblausko knyga „Senoji Lietuvos istorija (1009-1795)“. Raimondo Paknio leidyklos išleista beveik 500 puslapių didelio formato knyga panašesnė į enciklopediją nei į analitinį istorinį veikalą: čia daug iliustracijų, kai kur labai trumpi komentarai, viena tema praktiškai telpa į du atverstus puslapius.

Teisingumo ministerija kaltinama vieno svarbiausių valstybės teisinių ir istorinių dokumentų - pirmojo Lietuvos Statuto - lietuvių, anglų, lotynų kalbomis leidimo neteisėtu pasisavinimu. Su ministerija bylinėtis ketina buvęs Atkuriamojo Seimo narys rašytojas ir žurnalistas Stasys Kašauskas. Apie tai rašo dienraštis "Lietuvos rytas". Stasys Kašauskas, dabar vadovaujantis Lietuvos Statutą anglų kalba išleidusiai leidyklai, tvirtina, jog valdininkai neteisėtai pasisavino šio leidimo autorystę.

Jau įgyvendinome prieš keliolika metų turėtus aiškius nacionalinius siekius: atkurti savo demokratinę valstybę ir tapti Vakarų erdvės dalimi - įstoti į NATO ir Europos Sąjungą. Tačiau ar dabar mes turime savo nacionalinių interesų? Ar sugebame ir ar sugebėsime juos ginti? O gal lieka tik bendri ES interesai, prie kurių turime taikytis? Apie tai Lietuvos radijo (www.lrt.

Liepos 6-ąją Lietuva švęs Valstybės dieną ir vienintelio karaliaus Mindaugo 750-ąsias karūnavimo metines, tačiau ši data galėjo būti ir kita. Mindaugo karūnavimo datą nustatęs Vilniaus universiteto profesorius Edvardas Gudavičius interviu dienraščiui "Respublika" prisipažįsta iki šiol pats nesąs įsitikinęs dėl liepos 6-osios.

Išskirtinės reikšmės dokumentas - Lietuvos karaliaus Mindaugo 1255 metų dovanojimo raštas su vieninteliu išlikusiu karaliaus antspaudu - bus eksponuojamas Vilniuje, atnaujintoje parodoje "Krikščionybė Lietuvos mene". Dokumento originalas saugomas Berlyne, Prūsijos valstybės kultūrinio palikimo archyve, ir jo direktorius maloniai sutiko paskolinti šį dokumentą trims savaitėms.

Einame į Europą, tačiau ką ten darysime, nežino nei ministrai, nei prezidentai, nei seimūnai, kurie, jei galėtų, tai ir su bizūnu nuvarytų mus iki Briuselio. O jei ir žino, tai niekam nesako. Tačiau gerai, kad Lietuvoje yra bent vienas žmogus, kuris ne tik žino, ką mes ten veiksime, bet viešai tai ir išdėstė. Tai - Gintaras Beresnevičius. Jo naujoji knyga “Imperijos darymas. Lietuviškos ideologijos metmenys” - paradoksali. Tiek turiniu, tiek kontekstinėmis aplinkybėmis.

Ketvirtadienį, gegužės 1 d., Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) mini savo veiklos dešimtmetį. Šiai sukakčiai skirta Vilniaus mokytojų namuose vyksianti šventinė konferencija. Joje pranešimus skaitys Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) pirmininkas Vytautas Landsbergis, pirmasis partijos pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius, kiti partijos vadovybės nariai, taip pat istorikas Edvardas Gudavičius, rašytojas Kazys Saja.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Viktoras Uspaskichas prisijungė prie visuomenininkų grupės, aktyviai agituojančios už Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą (ES) ir informuojančios šalies gyventojus apie narystės ES naudą. Ketvirtadienį (03.13) Vilniuje V. Uspaskichas pasirašė visuomeninės koalicijos "Už Europą" deklaraciją, kurią savo parašais anksčiau parėmė visuomenei žinomi žurnalistai, verslininkai, politikai ir daugelio kitų sričių atstovai.

Visuomenei žinomi žurnalistai, verslininkai, politikai bei daugelio kitų sričių atstovai paprastais žodžiais pasakos žmonėms apie Lietuvos perspektyvas Europos Sąjungoje. Antradienį (02.25) pristatytas Lietuvos narystę ES remiantis informacinis centras "Už Europą!" buria visuomenės nuomonės formuotojus ir lyderius, kurių aiški pozicija eurointegracijos klausimais yra ypač svarbi būsimiems gegužės mėnesį įvyksiančio referendumo dėl narystės ES dalyviams.

Minint 85-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines Prezidentūroje sekmadienį prezidentas Valdas Adamkus už nuopelnus Lietuvai šalies politikams, kultūros, meno, visuomenės veikėjams, verslininkams teikė valstybinius ordinus ir medalius. Sveikindamas visus Prezidentūros Baltojoje salėje susirinkusius žmones V.Adamkus sakė, kad praėjusiais metais Lietuva žengė istorinius žingsnius, įsijungdama į Vakarų demokratijos erdvę, baigdama tam tikrą savo raidos etapą.

Grupė kultūros ir akademinės minties veikėjų paragino "Lietuvos ateičiai neabejingus žmones" burtis bendram darbui, informuojant visuomenę apie narystės Europos Sąjungoje privalumus ir siekiant, kad Lietuvos rinkėjai per referendumą pritartų šalies stojimui į ES.

Užvakar buvo ta diena, kai buvo nuvainikuotos eglės, karaliai, įsitikinimai pažiūros. Kai galiausiai baigėsi isterijos - šventinės, prekybinės, rinkiminės. Galime atsikvėpti ir pažvelgę atgal konstatuoti, kad per tą beveik mėnesio laikotarpį mažiausiai būta kultūros. Arba ji buvo fejerverkinė, užstalinė, televizinė ir net kartais - elitinė. Bet ar tikrai elitinė? Ir koks kultūros elitas mums pasirodė per šį laiką? Politiškas, be abejo.