Jau įgyvendinome prieš keliolika metų turėtus aiškius nacionalinius siekius: atkurti savo demokratinę valstybę ir tapti Vakarų erdvės dalimi - įstoti į NATO ir Europos Sąjungą. Tačiau ar dabar mes turime savo nacionalinių interesų? Ar sugebame ir ar sugebėsime juos ginti? O gal lieka tik bendri ES interesai, prie kurių turime taikytis?
Apie tai Lietuvos radijo (www.lrt.lt) laidoje “Tarp Rytų ir Vakarų” Dariaus Kuolio kalbinami diskutavo Seimo narys, Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius ir socialdemokratų partijos tarptautinis sekretorius Algirdas Paleckis.
Pasiturinti Lietuva tvirtoje ir stiprioje Europos Sąjungoje
A. Paleckio nuomone, nepriklausomai nuo Europos Sąjungos (ES) Lietuvos interesas buvo, yra ir bus: pirma, saugus Lietuvos pilietis; antra, pasiturintis Lietuvos pilietis; trečia, saugi ir pasiturinti Lietuva. ES ir NATO tėra priemonės tiems tikslams pasiekti.
Šios organizacijos svarbios, bet užsienio politiką reikėtų vykdyti atsispyrus nuo vidaus politikos, nes Lietuvos piliečio saugumas ir gerovė rūpi tik Lietuvai. Be abejo, vienas pagrindinių interesų yra išlaikyti stiprią ir veiksmingą Europos Sąjungą, nes, jeigu jos nebūtų, Lietuva atsidurtų vėjų pagairėje. O veiksminga ES yra tada, kai veikia suderintai ir turi stiprų centrą.
A. Kubilius sakė, kad, kitaip nei praeitame etape, dabar nacionaliniai interesai bus gerokai svarbesni vidaus negu užsienio politikoje. Lietuva įstos į ES būdama pagal visus ekonominius ir socialinius rodiklius viena labiausiai atsilikusių ES šalių. Tad labai aiškus interesas būtų kurti sėkmės Lietuvą: veržtis ten, kur galima veržtis. Taigi ekonominės plėtros siekis yra vienas svarbesnių strateginių siekių.
Kalbant apie užsienio politiką, Lietuvos saugumas išlieka vienas iš prioritetų. Lietuvai turėtų rūpėti, kad į Rytų kaimynines šalis ateitų europinė patirtis. Be to, Lietuvos siekis turėtų būti - neleisti Europai pasiduoti Rusijos pagundoms ir stengtis, kad Europoje išliktų transatlantinis interesas, JAV įtaka. Mes turėtume labai aiškiai suvokti, kokia Europa atitiktų Lietuvos nacionalinį interesą. Lietuvai būtų lengviau apginti savo interesus vieningoje ir efektyvioje ES. Jei ES nebus vieninga, stiprėjanti Rusija gali bandyti susigrąžinti galią Europoje per savo įtaką atskiroms ES sostinėms.
Skandinaviškas ar airiškas visuomenės modelis?
A. Paleckis, konkrečiau apibrėždamas socialdemokratų siūlomus nacionalinius siekius, teigė, kad reikėtų orientuotis į skandinaviško modelio visuomenę: solidarią, pasiturinčią bei saugią - tokią pilietinę visuomenę, kokia yra Danijoje, Švedijoje ar Suomijoje.
Eilinis Lietuvos pilietis turėtų gyventi taip pat, kaip ir šių šalių piliečiai: pagrindiniai jo poreikiai būtų patenkinti ir jis turėtų galimybę lavėti. Vienas svarbiausių dabarties siekių - kova su skurdu. Reikia kuo greičiau ištraukti iš skurdo duobės tą visuomenės dalį, kuri joje atsidūrė.
A. Kubiliaus nuomone, jeigu įstojusi į ES Lietuva pasirinks skandinavišką modelį ir pagrindiniu prioritetu laikys kovą su skurdu, sumažės jos galimybės ugdyti sėkmės Lietuvą. Lietuvos politikai, anot jo, per mažai galvoja, kaip išnaudoti atsiveriančias galimybes veržtis į priekį, investuoti į ateitį. Jie turėtų protingai rinktis pusiausvyrą tarp skandinaviško ir airiško modelio. Reikia, kad universitetai, studentai pasiektų europinį lygį, kad kurtųsi kompanijos bei koncernai, galintys konkuruoti europiniu mastu.
A. Paleckis pažymėjo, kad Airija savo sėkmę įgyvendino kitoje istorinėje bei kalbinėje aplinkoje: vien dėl to, kad nebuvo kalbos barjero, sulaukė didžiulių Amerikos investicijų. O skandinaviškas modelis - tai ne tigro šuolis, o siekis įgyvendinti gerovę žingsnis po žingsnio. Nereikėtų mums ir patiems savęs sumenkinti: Lietuvos vidaus produkto procentas nuo ES vidurkio jau susilygino su Estijos ir Lenkijos procentu. Taigi, nors jis ir mažas, bet jau esame paėję į priekį.
A. Kubiliaus manymu, skandinaviškas modelis šiuo metu Lietuvai būtų utopiškas. Juk jo principas: dideli mokesčiai ir didelės socialinės išlaidos. Jeigu mūsų ekonomikai bus užkrauti dideli mokesčiai, ji nepajėgs sparčiai plėtotis, nebus konkurencinga. Taigi nebus pagrindo ir Lietuvos žmonių gerovei augti.
Šiandien svarbiausia - gesinti politinį gaisrą
Nuomonei, kad svarbiausia šiuo metu įveikti skurdą, pritarė ir telefonu kalbintas prof. Edvardas Gudavičius. Politikų svarstomos strategijos yra ateities dalykas, o šiandien reikia, pasak profesoriaus, gesinti gaisrą - skurdą. Su tuo susijęs pagrindinis šios dienos interesas - apginti demokratiją. Skurstančiais žmonėmis manipuliuoja demokratiją pašalinti siekiančios jėgos. Pašalinusios demokratiją, jos išlaikys visuomenę tokiame pačiame skurde, bet pačios galės pelnytis. Tokios antidemokratinės jėgos - tai apsišaukę gelbėtojai, mesijai Rolandas Paksas ir Viktoras Uspaskichas. Jų elektoratas lieka tas pats ir toks pat skurdus, tik renkasi vis kitą mesiją. “Jų rėmėjai turi raumenų, kad įsiveržtų į Seimą pro langus, bet neturi smegenų, kad žinotų, ką jie ten įsiveržę toliau darys”, - sakė E. Gudavičius.
Tad šiuo metu žmones, norinčius išbristi iš skurdo, reikia raginti labiau pasikliauti socialdemokratais. Jie turi būti tais gaisrininkais, kurių uždavinys - užgesinti demokratijai pavojingą politinį gaisrą, duoti realią atsvarą tuštiems pažadams.
A. Paleckis, prisiėmęs įsipareigojimą gesinti gaisrus, pabrėžė, kad vis dėlto apginti demokratiją galima tik sutelkus bendras partijų - socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos - jėgas. O apie skurdą lengva rėkti, sunku - pasiūlyti racionalius sprendimus.
Socialdemokratai po truputį jį mažina: šiais metais kils atlyginimai biudžetininkams, pensijos, ateina ir ES finansavimas, - pamažu judama į priekį.
A. Kubiliaus manymu, socialdemokratai pristigo stiprios politinės valios ir nesugebėjo įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų. Todėl ir skurdo lygis Lietuvoje nelabai sumažėjo. Neatmestina galimybė, kad Lietuvoje gali pasikartoti šimtmečio senumo Europos patirtis, kai modernią socialinę politiką tenka įgyvendinti didiesiems konservatoriams.
Pamiršti intelektualų uždaviniai
Prof. Donato Saukos nuomone, net ir skurdo sunaikinti neįmanoma vien materialinėmis priemonėmis. Šiandien itin svarbus vidinės atsparos klausimas. Šį klausimą aktyviau turėtų formuluoti rašto žmonės. Deja, mus iš Vakarų anksti užplūdo nihilizmo banga.
Mūsų intelektualai taip pat buvo paskelbę, kad inteligentija visuomet turėtų būti opozicija valdžiai. Ši mintis atrodė gana keista: kai visuomenė jaučia būtinybę reformuotis, inteligentas neturi vaikščioti susikišęs rankas į kišenes ir šaipytis. Reformatoriams, kurie turėjo veikti prieš inerciją ir įveikti stereotipus, reikėjo ir intelektualų pagalbos. Tokia nihilistinė pozicija neigiamai paveikė mūsų visuomenės raidą.
Šiandien reikia tautos orumo, pagrįsto patriotizmu. Orumo prielaidos: atsakomybė už savo barą, kasdienių pareigų atlikimas, pagarba oponentui. Orumo vedami, mes ne tik duonos kąsniu pasirūpinsime, bet ir džiaugsimės sodybos grožiu, gerai išmokytais vaikais ir iš paukščio skrydžio parodyta Lietuva.
Moralinio visuomenės audinio atkūrimas
Visi pašnekovai sutiko, kad laisvei ir gerovei užtikrinti reikalingas tvirtas moralinis visuomenės stuburas. Po sovietinės valstybės visagalybės dešimtmečių būtina atkurti stabilią pilietinę tvarką, moralinį visuomenės audinį. A. Kubiliaus teigimu, visuomenės moralinio tvirtumo siekis - neatimama intereso kurti sėkmės Lietuvą dalis. Laisvė nėra besąlygiška vertybė. Šiandien, pagal atliktus tyrimus, svarbiausios vertybės yra ne laisvė ir valstybingumas, o šeima ir bendruomeniškumas. Esama ir kultūrinių pavyzdžių: pilnutėlės kino salės per filmo “Vienui vieni” peržiūrą rodo, kad ne viskas ateina iš Vakarų - turime ir savų vertybių, kurias turime puoselėti ir kurios gali sudaryti mūsų stiprybės pamatą. Konkretus tautinio orumo tikslas, anot A. Kubiliaus, - tautinės ambicijos formulavimas: nebūti paskutiniams Europoje, rasti joje deramą vietą sau ir savo kultūrai.
A. Paleckis pripažino, kad ir šiandien tebėra aktualūs pirmajame raidos etape deklaruoti tikslai: turėti stiprią demokratiją, laisvą visuomenę. Prie jų tenka grįžti ir stengtis juos įveikti iš naujo. Politikai ilgokai buvo per toli nuo žmonių: dalis buvo labai užsiėmę mūsų integravimu į NATO ir ES; dalis - buvo pamiršę, kad jų priedermė yra bendrauti su žmonėmis tiesiogiai, ne per žiniasklaidą. Tik tiesiogiai bendraujant su žmonėmis galima padėti visuomenei atsistoti ant kojų.
