es lietuva

Lietuva solidariai prisidės sprendžiant pabėgėlių krizę, bet pasisako prieš kvotas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat pabrėžia - būtina užkirsti kelią reiškinio priežastimis, nes šiuo metu tik kovojama su pasekmėmis, ir nelabai sėkmingai. “Situacija tokia, kad dar padaugėjo stovyklose susikaupusių pabėgėlių, ir Lietuva bus solidari ir pasiryžusi dalintis, savanoriškais pagrindais, pabrėžiu, tą naštą.

Lietuvos gyventojams turi būti aiškiai pasakyta, koks iš tiesų yra iniciatyvos dėl žemės referendumo tikslas, sako šalies prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais. Pasak Mindaugo Lingės, galima įtarti, kad šios iniciatyvos tikslas yra išstojimas iš Europos Sąjungos. "Visais atvejais visuomenė turi žinoti, koks yra galutinis referendumo tikslas. Šiuo atveju tikrai galima įtarti, kad galutinis iniciatyvos dėl žemės referendumo tikslas gali būti išstojimas iš Europos Sąjungos.

Maždaug 300 tūkst. Lietuvos gyventojų išreiškė norą surengti referendumą, kuriame piliečiai turėtų apsispręsti, ar užsieniečiai gali įsigyti žemės Lietuvoje. Šie asmenys pasirašė ne tik už tai, kad vyktų referendumas, jie jau išsakė ir savo nuomonę – Lietuvos geografinėje teritorijoje žemės neturėtų įsigyti ir valdyti Lietuvos pilietybės neturintys asmenys. Akivaizdu, kad nenorintys savo žemės parduoti užsieniečiams tai gali padaryti jau dabar – tam Konstitucijos keisti nereikia.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas žada prašyti, kad kitų metų valstybės biudžete būtų išskirta atskira eilutė lėšoms rengtis pirmininkauti Europos Sąjungai (ES) 2013 metais. "Prašysiu kolegų Vyriausybėje ir Seimo ruošiant kitų metų biudžetą išskirti atskirą biudžeto eilutę pasiruošimui pirmininkauti ES", - BNS sakė V.Ušackas.

Vienintelis priklausomybių ligomis sergantiems nepilnamečiams skiriamas vaistas yra bupremorfinas - ne metadonas, pranešė Narkotikų kontrolės departamentas (NKD). NKD vadovė Audronė Astrauskienė BNS sakė, kad tai numatyta ir 2008 metų pabaigoje sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko, ir ankstesnio ministro Rimvydo Turčinsko pasirašytuose įsakyme.

Nori nenori, tačiau mažametę Luisą Rinau teks kuo greičiau grąžinti į Vokietiją jos tėvui Michaeliui. O vien už tai, kad to nebuvo padaryta anksčiau, Lietuvai gresia didžiulės baudos, kurios gultų ant mokesčių mokėtojų pečių, rašo „Respublika“. Tokios išvados, pasak M.Rinau advokatės Dalios Foigt, peršasi po Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimo.

Seimo valstiečiai liaudininkai siūlo Lisabonos sutarties, kurioje akcentuojamas energijos tiekimo saugumas, ratifikavimą sieti su Ignalinos atominės elektrinės antrojo reaktoriaus stabdymo scenarijaus koregavimu. „Pritarimas Lisabonos sutarčiai turėtų būti motyvuotas ir susietas su aktualiausiais Lietuvos energetikos interesais, kurių sprendimo „raktas“ yra Europos Sąjungos (ES) institucijose“, - teigiama frakcijos vadovybės išplatintame pranešime.

Premjeras Gediminas Kirkilas, trečiadienį kalbėdamas su Europos Sąjungai pirmininkaujančios Slovėnijos kolega Janezu Janša, priminė, kad Bendrijai svarbu vystyti vieningą išorinę energetikos politiką bei vidines energetines jungtis.G.Kirkilas pažymėjo, kad šiuos klausimus būtina įtraukti įtraukti į kitą savaitę Briuselyje vyksiančios ES viršūnių tarybos išvadas, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Premjeras Gediminas Kirkilas, trečiadienį kalbėdamas su Europos Sąjungai pirmininkaujančios Slovėnijos kolega Janezu Janša, priminė, kad Bendrijai svarbu vystyti vieningą išorinę energetikos politiką bei vidines energetines jungtis.G.Kirkilas pažymėjo, kad šiuos klausimus būtina įtraukti įtraukti į kitą savaitę Briuselyje vyksiančios ES viršūnių tarybos išvadas, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Nuo 2005 m. birželio bene dvejus metus Seimas tobulino ir dailino Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymą, kol galiausiai jį atmetė. Vietoj jo pasirodė Atominės elektrinės įstatymas, kuris skubiai ir beveik vienbalsiai buvo priimtas. Taip Seimas palaimino naujos atominės elektrinės statybą.Specialistai pastebi, kad patvirtintas projektas nepagrįstas jokiais skaičiavimais, analize, prognozėmis.

Premjeras Gediminas Kirkilas prieš kurį laiką pareiškė esąs nusiteikęs optimistiškai, kad pavyks pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą: tereikia parengti pasekmių Lietuvos energetiniam saugumui uždarius antrąjį Ignalinos atominės elektrinės (IAE) bloką studiją. Jis net nurodė, kad tai rimta priežastis, dėl kurios negalima versti dabartinės vyriausybės: mat sutriktų derybos su Europos Komisija dėl šios rimtos problemos. Tačiau daugelis politikų kaltina Vyriausybę neveiklumu.

Speciali Seimo darbo grupė gruodžio pradžioje turėjo pateikti Teisinės sistemos reformos metmenų projektą, tačiau to nepadarė. Darbo grupės pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtina, jog reformą iš esmės galima laikyti baigta, nes trūksta naujų konceptualių pasiūlymų. Oponentai abejoja reformos kokybe, pirmadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“."Teisinė mūsų sistema, jos reforma jau yra įvykdyta ir nieko kardinaliai ar konceptualiai keisti nebereikia, - sakė J. Sabatauskas.

Lietuva planuoja siekti 34 proc. akcijų paketo įmonėje, kuri valdys šalyje planuojamą statyti naują atominę elektrinę.Televizijos LNK šaltinių Vyriausybėje teigimu, likusios projekto narės Latvija, Estija ir Lenkija tokiu atveju turėtų po 22 proc. akcijų paketą. Premjeras Gediminas Kirkilas antradienį žurnalistams pripažino, kad Lietuva sieks didžiausios naujos atominės jėgainės akcijų dalies, kadangi elektrinė bus statoma šalies teritorijoje.

Viena didžiausių Šiaurės Europos finansų grupių Švedijos SEB domisi galimybe finansuoti naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybos projektą."Mes būtinai norėsime dalyvauti šio projekto finansavime, nes manome, kad jis tikrai turi būti sėkmingas. Esame pasiruošę prisidėti prie jo, kiek tik galėsime. Dar nėra aišku, kokio dydžio projektas bus, bet jeigu kalbama apie 3-4 mlrd.

Norą dalyvauti naujų branduolinių reaktorių statyboje Lietuvoje pareiškusi Lenkija artimiausiu metu žada pasirašyti ir politinį susitarimą su Baltijos šalimis.Tai antradienį pareiškė Vilniuje su oficialiu vizitu viešinti Lenkijos užsienio reikalų ministrė Anna Fotyga (Ana Fotyga)."Lenkija labai suinteresuota dalyvavimu realizuojant šį projektą ir reiškia aiškią poziciją šiuo klausimu.

Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą (ES) buvo neišvengiamas, nes kitaip būtų tekę rinktis kelią atgal į diktatūrą, ketvirtadienį Seime minint mūsų šalies įstojimo į Bendriją metines pareiškė Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. "Lietuvos stojimas į ES buvo neišvengiamas.

Artėjant rinkimams valdžia rinkėjus apipylė dovanomis: padidino pensijas, sumažino dujų kainas, pažadėjo sumokėti už sauskelnes bei nemokamai pamaitinti mokyklinukus. Tačiau rinkos ekspertai tokią valdžios malonę vadina politiniu kyšininkavimu. Pigs dujos Nors dujos atpigs tik po mėnesio, apie tai suskubta pranešti per patį rinkimų kampanijos įkarštį.

Kasdien kylančios kainos Lietuvos žmonėms virto nauju išbandymu. Nuo gegužės pradžios maisto produktai pabrango maždaug 2-10, vaistai ir medicinos priemonės - 5-18 procentų. Kai kurie ekonomistai tvirtina, kad dar negalima daryti esminių išvadų apie šalies įstojimo į bendrą Europos rinką pasekmes. Tačiau šiandien akivaizdu, kad kol kas krykštauti gali tik tie, kuriems ir iki šiol nieko netrūko, - pigo brangūs alkoholiniai gėrimai bei prestižinės markės automobiliai.

Prezidentinį skandalą ir jo atomazgą užsienio leidiniai komentavo įvairiai – vadindami R. Paksą “ekscentrišku” prezidentu, akcentuodami lietuviškos apkaltos pirmumą Europos istorijoje ar primindami, kad nušalinto prezidento karjera dar nesibaigė.

Jau įgyvendinome prieš keliolika metų turėtus aiškius nacionalinius siekius: atkurti savo demokratinę valstybę ir tapti Vakarų erdvės dalimi - įstoti į NATO ir Europos Sąjungą. Tačiau ar dabar mes turime savo nacionalinių interesų? Ar sugebame ir ar sugebėsime juos ginti? O gal lieka tik bendri ES interesai, prie kurių turime taikytis? Apie tai Lietuvos radijo (www.lrt.

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas kitą savaitę viešės Vengrijos sostinėje Budapešte, kur dalyvaus Europos Parlamento (EP) pirmininko Pato Coxo (Peto Kokso) susitikime su į Europos Sąjungą (ES) stojančių šalių parlamentų pirmininkais.

Buvęs vyriausiasis Lietuvos euroderybininkas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Europos Sąjungos (ES) reikalams Petras Auštrevičius primena, kad likus trims mėnesiams iki narystės ES Lietuva iš 88 būtinų įstatymų priėmė tik 42. Interviu dienraščiui "Lietuvos rytas" P.Auštrevičius teigė, kad per aktyvų pasirengimo narystei ES laikotarpį nuo 1998-ųjų iki šių metų priimta daugiau kaip 1000 įvairaus pobūdžio teisės aktų, susijusių su Europos teisės normų perkėlimu į mūsų šalies teisinę sistemą.

Nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos Lietuva privalės įsileisti visus valstybėse narėse pagamintus produktus, jeigu jie buvo pagaminti teisėtai ir leidžiami parduoti toje šalyje. Iki įstojimo į ES Lietuva turėjo teisę neįsileisti tam tikrų reikalavimų neatitinkančių prekių, jeigu jos, mūsų šalies institucijų nuomone, neatitiko saugos ar kitų reikalavimų.

Nuo birželio 1 dienos kai kuriems perdirbtiems žemės ūkio produktams, įvežamiems iš Europos Sąjungos, bus panaikinti importo muitai, trečiadienio (05.07) posėdyje nusprendė Vyriausybė. Produktai, kuriems Lietuva sutiko panaikinti muitus nuo birželio 1 d., šiuo metu taikomi muitai sudaro nuo 1 iki 3 proc. Didesni muitai buvo taikomi tik miltelių arba granulių pavidalo jogurtui - 9 proc. ir cigarams bei cigaretėms - 12 proc., bet ne mažiau kaip 2 JAV doleriai už 1000 vienetų.

Nuo birželio 1 dienos kai kuriems perdirbtiems žemės ūkio produktams, įvežamiems iš Europos Sąjungos, bus panaikinti importo muitai. Produktai, kuriems Lietuva sutiko panaikinti muitus nuo birželio 1 d., šiuo metu taikomi muitai sudaro nuo 1 iki 3 proc. Didesni muitai buvo taikomi tik miltelių arba granulių pavidalo jogurtui - 9 proc. ir cigarams bei cigaretėms - 12 proc., bet ne mažiau kaip 2 JAV doleriai už 1000 vienetų.

Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutarties pasirašymas yra istorinės neteisybės ištaisymas, teigia kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Trečiadienį (04.16) Atėnuose pasirašyta Lietuvos ir kitų 9 Vidurio ir Rytų Europos valstybių stojimo į ES sutartis. "Mes penkiasdešimt metų buvome išplėšti iš Vakarų erdvės, kurioje buvome nuo Mindaugo laikų. Šiandien mes sugrįžtame į Europos šalių šeimą, ten, kur visada buvome.

Lietuva ir dar devynios pakviestos valstybės trečiadienį (04.16) Atėnuose pasirašė stojimo į ES sutartį, išplečiančią bloką iki didžiausios šiuolaikiniame pasaulyje 25 šalių sąjungos. Lietuva prašymą priimti ją į ES pareiškė 1995 metais. 1999-aisiais šalis gavo oficialų kvietimą pradėti derybas dėl narystės, kurias realiai pradėjo 2000 metų vasarį. Pernai gruodį kartu su Latvija, Estija, Čekija, Kipru, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija Lietuva sėkmingai derybas baigė.

Strasbūre trečiadienį (04.09) posėdžiavę Europos Parlamento (EP) nariai pritarė Lietuvos ir kitų devynių Rytų ir Vidurio Europos valstybių prašymams tapti ES narėmis. Ši EP pozicija bus perduota Lietuvos, taip pat ES šalių narių vyriausybėms ir parlamentams, Tarybai ir Komisijai. 521 europarlamentaras pritarė Lietuvos stojimo prašymui, 22 jį atmetė, 24 susilaikė. Iš viso balsavime dalyvavo 567 parlamentarai iš 626 esančių visų EP narių. Estijos prašymui pritarė 520, Latvijos - 522 EP nariai.

Lietuvoje pagal įgyvendinamą pieno kvotų administravimo sistemą nuo balandžio 1 dienos bus įvestos laikinosios kvotos. Šių kvotų įvedimo tikslas - surinkti kuo tikslesnius duomenis iš įmonių ir pačių gamintojų apie parduodamo pieno kiekius. Duomenis apie individualių gamintojų parduoto pieno kiekį ir vidutinį metinį riebumą pieno supirkimo įmonės pateiks Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui.

Ketvirtadienį (01.23) Seime surengtoje diskusijoje apie Europos sąjungą (ES) Vyriausybės nariai ir aukšti pareigūnai gyrė Lietuvos derybų su Briuseliu rezultatus. Derybų su ES rezultatus palankiai įvertino ir Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas. "Lietuva derybas dėl narystės pradėjo pora metų vėliau nei kitos šalys, tačiau jai pavyko išsiderėti vieną iš geriausių finansinių paketų tarp dešimties šalių kandidačių.

Europos komiteto generalinis direktorius Petras Auštrevičius trečiadienį Vilniuje grupei užsienio žurnalistų pristatys Lietuvos derybų su Europos Sąjunga (ES) rezultatus, kalbės apie pasirengimą referendumui dėl narystės ES. Šis žurnalistų vizitas - bendras Lietuvos ir Europos žurnalistikos centrų projektas, kurio tikslas - dabartinių ES šalių gyventojus supažindinti su būsimomis šalimis narėmis. Šį projektą finansuoja Europos Komisija.