Strasbūre trečiadienį (04.09) posėdžiavę Europos Parlamento (EP) nariai pritarė Lietuvos ir kitų devynių Rytų ir Vidurio Europos valstybių prašymams tapti ES narėmis. Ši EP pozicija bus perduota Lietuvos, taip pat ES šalių narių vyriausybėms ir parlamentams, Tarybai ir Komisijai.
521 europarlamentaras pritarė Lietuvos stojimo prašymui, 22 jį atmetė, 24 susilaikė. Iš viso balsavime dalyvavo 567 parlamentarai iš 626 esančių visų EP narių.
Estijos prašymui pritarė 520, Latvijos - 522 EP nariai.
"Mes davėme aiškų ir paprastą politinį signalą - plėtros momentas atėjo ir jis yra dabar", - po balsavimo sakė EP pirmininkas Patas Coxas (Petas Koksas).
Posėdyje Europos parlamentarus sveikinęs Europos Komisijos narys, atsakingas už ES plėtrą Gunteris Verheugenas (Giunteris Ferhoigenas) sakė, kad šis parlamento balsavimas yra svarbiausias šios kadencijos parlamento sprendimas.
"Šiandien jūs pakviesti nuspręsti dėl vieno svarbiausių mūsų žemynui klausimo - ar mes 2004-ųjų gegužės 1 dieną priimsime 10 naujų narių ", - sakė G. Verheugenas.
Prašymą stoti į ES Lietuva pateikė 1995 gruodžio 8 dieną.
"Šis prašymas yra dalis istorinio proceso, kuris užbaigė Europos padalijimą ir suvienijo pastangas demokratijos įtvirtinimui visame žemyne", - sakoma Europos Parlamentui pateiktame raporte apie šalis kandidates.
Helsinkio viršūnių tarybos susitikime 1999 gruodžio 10-11 dieną Lietuva kartu su dar 5 šalimis buvo pakviestos pradėti stojimo derybas. Derybas pradėjusi 2000 vasarį, Lietuva kartu su 9 Vidurio ir Europos valstybėmis jas baigė praėjusių metų gruodį.
"Europos parlamentas tvirtai rėmė Lietuvos norą prisijungti prie Europos Sąjungos nuo pat jos prašymo pateikimo ir pažymėjo klausimus, kuriems reikėjo skirti ypatingą dėmesį. Per bendrą ES ir Lietuvos parlamentinę komisiją užsimezgė konstruktyvus dialogas su Seimu", - sakoma raporte.
Raporte pažymima, kad Lietuva smarkiai pasistūmėjo į priekį ruošdamasi prisijungimui prie ES ir toliau deda visas pastangas, siekdama prisiimti narystės įsipareigojimus.
"Iššūkiai, su kuriais ji susiduria, yra tie patys, kaip ir kitų šalių kandidačių", - sakoma raporte.
Daugiausiai šalims kandidatėms priekaištaujama dėl silpnų administracinių gebėjimų, teismų ir teisėjų nepriklausomybės trūkumo, egzistuojančios korupcijos, finansinių interesų apsaugos.
Raporte taip pat pažymima, kad pernai lapkritį ES ir Rusija pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje įtvirtinami tranzito per Lietuvą tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos principai. Lietuva numato taikyti tranzitu keliaujantiems Rusijos piliečiams supaprastintus kelionės dokumentus.
"Reikia išvengti, kad Kaliningrado klausimai neapsunkintų Šengeno erdvės funkcionavimo. Siekiant šio tikslo svarbu, kad visos šalys gerbtų prisiimtus įsipareigojimus", - sakoma raporte.
Dokumente taip pat pažymima, kad Lietuva įsipareigojo iki 2005 metų uždaryti pirmąjį Ignalinos atominės elektrinės bloką, o antrąjį - vėliausiai 2009-aisiais. ES prisidės prie elektrinės uždarymo kaštų, 2004-2006 metams skirdama 285 mln. eurų (beveik milijardą litų).
"Atsižvelgiant į ši sprendimą, turės vykti dideli pasikeitimai Lietuvos energijos gamyboje ir paskirstyme", - sakoma raporte.
Svarbiausiu per penkerių metų EP kadenciją laikomą posėdį trikdė techninio personalo streikas - trūkinėjo vertimas, salėje išsijungdavo mikrofonai.
Posėdyje EP taip pat pritarė ir kitų 9 Vidurio ir Rytų Europos valstybių prašymams prisijungti prie ES.
Atėnuose balandžio 16 dieną bus pasirašytos šalių kandidačių stojimo į ES sutartys, kurias ratifikavus ES šalių narių ir kandidačių parlamentams, naujomis narėmis, kaip tikimasi, 2004-ųjų gegužės 1 dieną taps 10 Vidurio ir Rytų Europos valstybių.
Iškart po Stojimo sutarčių pasirašymo gegužės mėnesį EP stebėtojų teisėmis priims į posėdžius 162 parlamentarus iš Kipro,Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Slovakijos ir Slovėnijos. Tai bus antrasis kartas po Ispanijos ir Portugalijos prisijungimo prie ES, kai parlamente bus tokių stebėtojų.
Stebėtojai galės dalyvauti plenarinėse sesijose, turės savo vietas posėdžių salėje, tačiau neturės teisės pasisakyti ir balsuoti.
Tačiau per parlamentinių komisijų posėdžius stebėtojai galės pasisakyti, tačiau taip pat neturės teisės balsuoti.
Lietuva EP turės 12 vietų, tačiau iki EP rinkimų 2009 metais Lietuvai yra skirta 13 vietų. Stebėtojai tikraisiais EP nariais bus pakeisti po EP rinkimų kitų metų birželį.
Europos Parlamentas paskaičiavo, kad dėl naujų narių prisijungimo prie ES parlamentui šiemet papildomai reikės 89,3 mln. eurų (312,55 mln. litų).
BNS
