Kasdien kylančios kainos Lietuvos žmonėms virto nauju išbandymu. Nuo gegužės pradžios maisto produktai pabrango maždaug 2-10, vaistai ir medicinos priemonės - 5-18 procentų. Kai kurie ekonomistai tvirtina, kad dar negalima daryti esminių išvadų apie šalies įstojimo į bendrą Europos rinką pasekmes. Tačiau šiandien akivaizdu, kad kol kas krykštauti gali tik tie, kuriems ir iki šiol nieko netrūko, - pigo brangūs alkoholiniai gėrimai bei prestižinės markės automobiliai.
Kai kuo pasidžiaugti gali ir ne tokie turtingi - atpigo paprasta užsienietiška degtinė ir seno modelio dulkių siurbliai.
Brango cukrus, ryžiai
Pabrango Lietuvoje pagamintas cukrus - 10-15 ct kilogramas, jautiena - 50-70 ct kilogramas, pienas ir pieno produktai brango 5 proc. Pavyzdžiui, 200 g grietinės indelis pabrango nuo 1,49 iki 1,56 Lt. Klaipėdos parduotuvėse ir prekybos centruose pabrango “atvežtiniai” gaminiai - 10-25 centų duonos kepalas ir batonas. Tačiau uostamiesčio kepėjų produkcijos kainos liko tos pačios.
Įdomi situacija susiklostė su egzotiškų šalių produktais, pavyzdžiui, ryžiais, bananais, česnakais. Kai kurie šių produktų pabrango Lietuvos įstojimo į ES išvakarėse, kiti pabrangs artimiausiu metu, pasibaigus ankstesnio derliaus atsargoms. Šiuo metu žemiausios rūšies 800 g ryžių pakelis kainuoja 2,29 Lt, 400 g aukščiausios rūšies - 3,59 Lt.
Sumažėjo pirkėjų
Didelės maisto produktų parduotuvės miesto centre pardavėja Irena sakė, kad jau pajuto vyresnio amžiaus pirkėjų reakciją: “Vieni pirkėjai garsiai piktinosi padidėjusiomis kainomis, nes yra pratę planuoti savo išlaidas. Kiti kandžiai pastebėjo, kad dabar gamintojai mažins pakuotes, kad tik pirkėjai nesiliautų pirkti mėgstamų produktų. Kai kurie pirkėjai apskritai nepastebėjo pabrangimo.”
Bendrovės “Elektromarkt” vadybininkė Natalija Platonova taip pat teigė, kad sumažėjo elektros prietaisų pirkėjų, tačiau ji tai sieja su buities įrangos prekybos sezoniškumu.
Našta sunkėja
Į klausimą, ar miesto valdžia nepasiturintiems miestiečiams gali padėti sumažinti didelių kainų naštą, mero pavaduotoja Audra Daujotienė atsakė, kad šių metų biudžetas jau suformuotas, todėl apie kokią nors pagalbą bus galima kalbėti tik ateityje. “Socialinės išmokos mokamos tik įvertinus šeimos pajamas, tai yra skaičiuojame, kiek pinigų tenka vienam nariui,” - teigė vicemerė. A.Daujotienės nuomone, maisto produktų brangimas pirmiausiai atsilieps mažas pajamas gaunančioms šeimoms.
Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Janina Tulabienė sakė, kad savivaldybei pavaldžios valgyklos valgiaraštis dėl padidėjusių maisto produktų kainų kol kas nesikeis. Į klausimą, kaip kainų didėjimas paveiks labdaros valgyklos veiklą, J.Tulabienė atsakė, kad valgykla dar naudoja sukauptas atsargas, o vėliau, matyt, teks arba keisti racioną, arba rinktis pigesnius produktus.
Pigo tik siurbliai
Pokyčių įvyko ir buitinės elektrotechnikos rinkoje. Lietuvai įstojus į ES, padidėjo ne Sąjungos šalyse pagamintų prekių muito mokestis. Padidėjusius muito mokesčius apmoka pirkėjai. Didžioji dauguma buities prietaisų pagaminta Azijoje. Bendrovės “Elektromarkt” rinkodaros specialistė N.Platonova sakė, kad jų kainos po gegužės 1 dienos padidėjo 10-15 proc.
“Mūsų kainos nedidėjo - padidėjo tik prekių iš Azijos muito mokesčiai: vaizdo magnetofonų, vaizdo kamerų, fotoaparatų, televizorių. Norėdami patraukti pirkėjus, mes net sumažinome antkainį”, - sakė N.Platonova. Kalbėdama apie tai, kad, įvedus bendrą rinką, Lietuvoje turėtų sumažėti ES pagamintų buitinių elektros prietaisų kainos, N.Platonova teigė, kad 10-12 proc. atpigo gal tik senų modelių dulkių siurbliai.
N.Platonova taip pat sakė, kad nemaža dalis aukštos technologijos gaminių, pavyzdžiui, plazminiai televizoriai ar naujos kartos šaldytuvai, nepigs, nes jie gaminami daugiausiai Azijos šalyse. “Garsiausių Azijos buities technikos gamintojų gamyklos Lenkijoje ar Vengrijoje aukštos technologijos gaminių negamina”, - teigė N.Platonova.
Pabrango ir vaistai
Vieni 10 litų palieka arbatpinigių, kiti už tą sumą maitina šeimą. Todėl gegužės 1 dieną lyg ir nepastebėtas importinių vaistų pabrangimas net 5 procentais vertintinas kitaip nei vaizdo magnetofonų kainų kilimas. Įstojusi į ES, Lietuva buvo priversta ir sveikatos apsaugos srityje laikytis europietiškos muitų politikos. Todėl importiniai vaistai pabrango 5 proc., o medicininės priemonės (tvarsliava, medicinos technika - kraujospūdžio matavimo prietaisai) - 18 proc. Pasak “Eurovaistinės” tinklo centrinės vaistinės darbuotojų, jie nepajuto audringos neigiamos pirkėjų reakcijos, pykčio, nors pensininkai pastebėjo, kad vaistai pabrango.
Turčiams bus gerai
Susiklosčiusioje situacijoje galima rasti ir teigiamų momentų. Pinga kai kurie brangūs alkoholiniai gėrimai ir kai kurių modelių automobiliai. Parduotuvėse jau galima 0,5 l degtinės “Finlandia” nusipirkti už 26 Lt (anksčiau ji kainavo apie 40 Lt) ar 0,75 l viskio “Grand” - už 55 Lt (anksčiau butelis šio gėrimo kainavo apie 70 Lt). Gerokai atpigo vienos garsios Europos gamyklos prabangūs automobiliai: nuo 245 iki 214 tūkst. Lt. Sumažėjo Europoje gaminamų amerikietiškų automobilių kainos. Pardavėjams tai suteikia galimybę apmokėti didžiąją lizingo procento dalį (klientai dabar moka tik 1,5 proc. palūkanų).
Paprasta degtinė nėra prabanga, tačiau prekyboje jau pasirodė pigios importinės degtinės, kurios 0,5 l kainuoja per 9 Lt. Kai kuriuose prekybos centruose parduodama daugiau pigių maisto produktų iš Lenkijos, prekybos tinklo “Lider price”.
Pasinaudojo baime
Kodėl pabrango maisto produktai, buitinė elektrotechnika, vaistai, benzinas ir dyzelinas? Ekonomistai nurodo keletą priežasčių. Pirmiausiai - didesni prekių ir žaliavos ne iš ES šalių importo mokesčiai. Lietuva, kaip Sąjungos šalis, nebeturi galimybės pigiai įsigyti prekių ir žaliavų iš trečiojo pasaulio šalių, pavyzdžiui, bananų iš Lotynų Amerikos, ryžių ir elektrotechnikos iš Azijos, metalo iš Rusijos. Taip Europa gina savo gamintojus.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresniojo eksperto Ramūno Vilpišausko nuomone, dar anksti vertinti įstojimo į Sąjungą pasekmes, nes nėra išsamių ekonominių duomenų.
“Be to, nežinia, ar prekybos centrai pasinaudojo žmonių baime, padidino kainas ir užsitikrino didesnes prekybos apimtis, ar įvyko kai kas kita. Pavyzdžiui, maisto produktai pabrango netiesiogiai, nes pasaulyje brango nafta”, - “Klaipėdai” sakė R.Vilpišauskas.
Ar Lietuvos Vyriausybė, įstatymų leidėjai gali sumažinti kainų didėjimą? R.Vilpišausko nuomone, valdžia neturi kištis į kainodarą, tačiau privalo derėtis su ES ir reikalauti pakeisti prekybos su trečiosiomis šalimis muito mokesčius. R.Vilpišauskas mano, kad Lietuva - pasienio, tranzitinė valstybė, kurios gerovė priklauso nuo prekybos ne su ES šalimis. “Todėl derybose su ES Lietuva turi kurti koaliciją su panašiomis pasienio valstybėmis, kurioms taip pat aktualu sumažinti eksporto mokesčius”, - sakė ekspertas.
Siekdama stabilizuoti padėtį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo įstatymo projektą, kuris jau pateiktas Vyriausybei. Tačiau tikėtis, kad kainų šuolis bus pristabdytas, kol kas dar negalima.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
