valerijus rajevskis

Lietuvą ir Rusijos Kaliningrado sritį siejančius ekonominius ir kultūrinius ryšius, dvišalius santykius kartkartėmis aptemdo „didžiosios politikos“ šešėlis. Galios turistinės vizos Kai kuriuose Rusijos informacijos šaltiniuose buvo lyg tyčia pranešta, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) artimiausiu metu ketina sugriežtinti turistų iš Rusijos Federacijos įvažiavimą į Lietuvą.

Naujas kiaušinių ženklinimo būdas pirkėjams leis išsiaiškinti, ar jis yra ekologiškai švarus ir kokiomis sąlygomis buvo laikoma dedeklė. Šią naujovę jau kurį laiką galima pastebėti ant Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje parduodamų kiaušinių. Šeimininkės visada labiau vertino kaimiškus vištos kiaušinius, kurie turguje kainuoja brangiau. Iki šiol pirkėjams ne visada pavykdavo nustatyti kiaušinio kilmę.

Vežėjai pripažįsta, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą gerokai padaugėjo keleivių. Beje, ne tik tų, kurie vyksta uždarbiauti į Didžiąją Britaniją ir Airiją. Verslo keleivių – daugiau „Autobusais ir lėktuvais žmonės aktyviai keliauja į Vokietiją, Prancūziją, Pietų Europos ir Beniliukso šalis, - sakė neseniai Klaipėdoje atidaryto Europos bendrovės filialo vadybininkė Ramunė. - Anksčiau vyravo turistinės kelionės, o dabar klientai dažniau vyksta tarnybiniais reikalais.

Patekus į avariją ne visada pavyksta greitai išreikalauti kompensaciją už apgadintą automobilį. Vairuotojai ne visada turi reikiamų žinių. Praktika rodo, jog nepalankiausioje padėtyje atsiduria nukentėjusysis. Avarijos kaltininkai dažnai apsiriboja tuo, kad praneša nukentėjusiajam, kurioje draudimo kompanijoje pirko transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimo polisą.

Vakar daugelis draudimo bendrovių sulaukė nuo uragano nukentėjusių klientų pareiškimų. Žmonės reikalauja, kad kompanijos atlygintų žalą. Klientai gali tikėtis kompensacijų pagal „kasko“ (automobilių apgadinimai per stichiją) ir specialią pastatų (fizinių asmenų) arba įmonių turto (juridinių asmenų) draudimo sutartis. Šios sutartys numato atlyginti žalą, padarytą per stichines nelaimes.

Daugumai smulkiųjų vartotojų už pabrangusias dujas ir elektrą teks per mėnesį mokėti vidutiniškai 10 litų daugiau, todėl žmonės jau dabar ima gudrauti. Kai kurie už sausį suvartotas dujas ir elektrą sausio pabaigoje ar vasario pradžioje mokės pagal ankstesniuosius įkainius kaip už sunaudotas gruodį. Naujovės neslėpė Rudenį buvo paskelbta, kad Lietuvoje įsigalioja nauji pagrindinių energijos tiekėjų tarifai.

Verteivos iš Vakarų reketuoja Klaipėdos verslo žmones. Reklaminio katalogo leidėjai iš kelių uostamiesčio verslininkų vėl reikalauja pinigų - po 2 451 eurą. Siunčia pranešimus Reikalavimai susimokėti prasidėjo dar 2002 metų spalį, kai verslininkas Anatolijus T. gavo laišką iš Ispanijos.

Optimistiškos Lietuvos ekonomikos raidos prognozės kitais metais gali nepasitvirtinti. Kai kurie ekonomistai mano, jog 2005 metais infliacija gali didėti, todėl pradės nuvertėti indėliai bankuose, o įvedus eurą – sumažės perkamoji galia. Valdžia neturi vieningos nuomonės dėl šalies ekonomikos vystymosi. Lietuvos gyventojai stengiasi patys apsaugoti savo santaupas nuo nuvertėjimo, investuodami pinigus dažniausiai į nekilnojamąjį turtą.

Neregėtas naftos ir jos produktų brangimas pasaulyje jau atsiliepia ir Lietuvos ekonomikai. Ekonomistai konstatuoja, kad tik žiauri konkurencija bendrovėms neleidžia smarkiai didinti produktų ir paslaugų kainų. Visų ūkio šakų įmonės gyvena tik iš vidaus rezervų, kurie tirpsta kiekvienąkart padidinus degalų kainas. Ekonomistai nurodo tik skirtingus „didžiojo kainų sprogimo“ terminus - vienų nuomone, visuotinis brangimas prasidės po 4-5 mėnesių, kitų skaičiavimu - po kelių savaičių.

Lietuvos vairuotojai pajuto, jog kažkas negerai su degalų kainomis. Gerokai pabrangęs visų rūšių automobilių kuras byloja ir apie tai, kad ne patys geriausi laikai ateina šalies ūkiui. Lietuvoje ryškėja ne tik pasaulio ekonomiką stingdanti degalų krizė, bet ir naftos produktų mažmeninės rinkos keistenybės. Nors turime naftos perdirbimo įmonę, mūsų degalų kainos - didžiausios Baltijos šalyse. Pas mus didžiausi ir dyzelino akcizai bei mažiausias pigių naftos produktų importas iš Rusijos.

Kare, kuris daugelį metų vyksta tarp prekiautojų ir vartotojų, įvyko lūžis. Lietuvai įstojus į ES, pardavėjų atžvilgiu įstatymai tapo griežtesni, pirkėjų - švelnesni. Lietuvos gyventojai turi teisę būti ginami nuo brokdarių taip pat, kaip ir Vakarų šalių piliečiai. Tačiau dauguma mūsų žmonių vis dar menkai nutuokia apie savo teises, o tuo dažnai naudojasi nesąžiningi prekybininkai.

Neretai kai kurių pavardžių rašymas Lietuvos piliečių pasuose jų savininkams užsienyje sukelia nepatogumų. Užsieniečiai negali perskaityti dokumentų originalo kalba. Jie nesupranta „č“, „š“ ir kitų „nepatogių“ raidžių, kurių anglų kalboje nėra. Pavardės iškraipomos įforminant vizas, lėktuvų bilietus, registruojantis viešbučiuose, turizmo firmose, taip pat bendraujant. Kartais kyla nesusipratimų.

Dauguma pirkėjų, nusipirkusių blogos kokybės maisto produktų, jų nekeičia ir į valstybines kontrolės organizacijas nesikreipia. Apgauti pirkėjai prekybininkus dažniausiai baudžia pereidami pas konkurentus. Ar galima pakeisti sugedusį maisto produktą, kas galėtų apginti mūsų teises? Vienintelė organizacija, ginanti maisto produktų pirkėjų teises, yra Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Užsienyje sunkiai uždirbę nemažus pinigus Lietuvos piliečiai, grįžę namo, investuoja į nekilnojamąjį turtą ir brangius daiktus. Kadangi šis reiškinys labai paplito, galima kalbėti apie naują importo rūšį, maitinančią šalį. Į ką investuojami pinigai? Išvyko tūkstančiai Neoficialiais duomenimis, per pastaruosius 10 metų iš Lietuvos į užsienį uždarbiauti išvyko maždaug 0,6 mln. žmonių. Apie 70 proc.

Kai kurie klaipėdiečiai pradėjo naudoti žalsvai mėlyną dyzeliną, kurį teisę pirkti turi tik savo žemę deklaravę ūkininkai. Kodėl ir miestiečiai naudoja šiuos degalus?Perka su nuolaida Atsakymas paprastas. Ūkininkai už litrą dyzelino moka 1,24-1,26 Lt. Miestiečiams apsimoka degalus pirkti iš jų, nes tai pigiau nei degalinėse. Nuo šių metų žemdirbiams už dyzeliną taikoma beveik 50 proc. nuolaida. „Nuo šių metų nustatyta dyzelino pardavimo žemdirbiams norma.

Sienų su Europos Sąjungos šalimis atidarymas smogė šalies darbo rinkai. Klaipėdoje jau dabar Statybos bei kai kurios pramonės įmonės pristigo kvalifikuotų darbininkų. Jauni ir gabūs žmonės ieškoti darbo patraukė į užsienį.

Klaipėdos areštinės gyventojai, taip pat etapu iš Šiaulių atgabenti asmenys vakar dalyvavo Lietuvos Prezidento bei Europos Parlamento narių rinkimuose. „Iš šios kategorijos žmonių įstatymas neatima konstitucinės teisės dalyvauti rinkimuose, tačiau dėl aplinkybių tokia teise jie gali pasinaudoti tik iš anksto balsuodami paštu“, - sakė 19-osios rinkimų apylinkės komisijos pirmininkė Jolanta Limantienė.

Mažmeninės prekybos produktų brangimas per tris pastarąsias savaites lėmė pasipylusius Lietuvos valdžios ir stambiųjų prekybos tinklų vadovų vienų kitiems kaltinimus. Kaltina spekuliacija “Prekybininkų argumentai neįtikina, o objektyvių priežasčių, skatinančių brangimą, nėra daug, - tvirtino Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas. – Automobilių degalų brangimas nėra pagrindinė maisto produktų kainų didėjimo priežastis.” Pasak A. Brazausko, jis nesupranta, kodėl 18 proc.

Kasdien kylančios kainos Lietuvos žmonėms virto nauju išbandymu. Nuo gegužės pradžios maisto produktai pabrango maždaug 2-10, vaistai ir medicinos priemonės - 5-18 procentų. Kai kurie ekonomistai tvirtina, kad dar negalima daryti esminių išvadų apie šalies įstojimo į bendrą Europos rinką pasekmes. Tačiau šiandien akivaizdu, kad kol kas krykštauti gali tik tie, kuriems ir iki šiol nieko netrūko, - pigo brangūs alkoholiniai gėrimai bei prestižinės markės automobiliai.

Stojimo į ES šventę apkartino abejotini valdžios sprendimai. Jau gegužės 1-osios rytą dauguma klaipėdiečių, nutarusių šventės proga pakelti taurę, buvo nemaloniai nustebinti. Parduotuvėse buvo reikalaujama, kad alkoholinių gėrimų ir tabako pirkėjai - net ir pensininkai - pateiktų asmens pažymėjimus. Didelių prekybos centrų, turinčių ne tik kasos aparatus, bet ir kompiuterius, pardavėjai į duomenų bazę įvesdavo ir pirkėjų pasuose, pensininkų bei vairuotojų pažymėjimuose nurodytus asmens kodus.

Holivudo filmuose matytos nelegalios lenktynės greitai tapo populiarios ir Lietuvos miestuose. Kartu su lenktynėmis, dar vadinamomis “dragais”, pasirodė ir galingos mašinos, kurių jauni vairuotojai, nors ir laiko save lenktynių asais, dažnai nepajėgia suvaldyti. Pernai “Klaipėda” rašė apie Liepojos gatvėje nelegalių lenktynininkų užmuštą dragūną, vakar - apie šešias sudaužytas mašinas bei nukentėjusį vairuotoją.

Pastarąją savaitę degalai pabrango vidutiniškai 5 centais už litrą. Mėnesį prieš tai jie taip pat ne kartą brango. Atrodo, kad degalai brangsta nuolat, tačiau tikslingai, kad po gegužės 1 dienos vartotojų neištiktų smūgis.

Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras, eksploatuojantis miesto sąvartyną prie Kalotės, vakar surengė neįprastą akciją. Centro darbuotojai rinkti šiukšles sąvartyno sanitarinėje zonoje pakvietė būstų neturinčius ir sąvartyne gyvenančius žmones. Maždaug pusšimtis sąvartyno gyventojų į polietileno maišus rinko vėjo išblaškytus popierius, paketų skiautes. Pilnus maišus traktorius vežė į šiukšlių užkasimo vietą.

Tai nėra tuščias klausimas, nes naktį ir rytą dar šalta. Eismo taisyklės nedviprasmiškai nurodo, kad su dygliuotomis padangomis galima važinėti iki balandžio 10 dienos (pradedame važinėti lapkričio 1 d.), o vasarines padangas draudžiama naudoti nuo lapkričio 10 iki balandžio 1 dienos (277 ir 278 punktai). Apie žiemines nedygliuotas padangas taisyklėse neužsimenama. Tačiau, net ir vieną dieną pavėlavus “perauti” automobilio žiemines padangas į vasarines, vairuotojui gali brangiai kainuoti.