Užsienyje sunkiai uždirbę nemažus pinigus Lietuvos piliečiai, grįžę namo, investuoja į nekilnojamąjį turtą ir brangius daiktus. Kadangi šis reiškinys labai paplito, galima kalbėti apie naują importo rūšį, maitinančią šalį. Į ką investuojami pinigai?
Išvyko tūkstančiai
Neoficialiais duomenimis, per pastaruosius 10 metų iš Lietuvos į užsienį uždarbiauti išvyko maždaug 0,6 mln. žmonių. Apie 70 proc. jų triūsia Europos Sąjungos šalyse (maždaug pusė - Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, apie 30 proc. - Ispanijoje ir Portugalijoje, 20 proc. - Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje). 25 proc. uždarbiauti išvyko į JAV ir Kanadą, beveik 5 proc. - į Rusiją (tiksliau, į Maskvą) ir mažiau nei procentas - į arabų šalis. Kai kurie išvykusieji į Lietuvą niekada nebegrįš.
Ir išvykusieji uždarbiauti, ir emigravusieji vienaip ar kitaip palaiko su Lietuva finansinį ryšį, siunčia sunkiai svetimoje žemėje uždirbtus pinigus. Nėra oficialių duomenų apie „pinigų importą“ arba tie duomenys neatskleidžia tikrojo vaizdo.
Tačiau patikimi šaltiniai tvirtina, kad Lietuvoje kasmet „nusėda“ apie 200 mln. dolerių. Daugelis pasaulio šalių savo skurdžią tėvynę maitina turtingųjų šalių sąskaita. Pavyzdžiui, turkai vien tik iš Vokietijos kasmet namo siunčia iki 0,7 mlrd. eurų. Šeštąjį-aštuntąjį dešimtmečius ispanai, italai, portugalai, airiai Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Vokietijoje uždirbdavo milijonus dolerių, padėdami savo šalims atsistoti ant kojų. Prieškario metais nemažai lietuvių su pinigais grįžo iš JAV ir Lotynų Amerikos. Antanas Brauklys (1871-1974 m.), laisvamanystės judėjimo Žemaitijoje pradininkas, 1919 metais iš Filadelfijos grįžo į Plungę, kur nusipirko du namus, įsteigė stalių dirbtuvę.
Perka butus
Jaunas darbų vykdytojas Aivaras su savo statybininkų brigada trims mėnesiams išvyko į Švediją. „Dirbome sunkiai - kur kas sunkiau nei Lietuvoje. Darbo diena kartais trukdavo 12 valandų. Švedui statėme užmiesčio namą. Ir aš kaip darbų vykdytojas, ir mano vyrai per valandą uždirbdavome po 80 kronų, nepriklausomai nuo darbo pobūdžio ar mano pareigų. Uždirbome po 14 500 Lt. Už tuos pinigus nusipirkau apynaują mašiną. Brigados vyrai pirko butus“, - pasakojo statybininkas. Statybininkas dirbo tik tris mėnesius. Jis ir brigados nariai neturėjo legalių darbininkų statuso (į Lietuvą grįžo dar prieš 2004 metų gegužės 1-ąją). „Planuoju rugpjūtį vėl važiuoti uždarbiauti, bet jau kaip legalus darbininkas“, - sakė Aivaras.
Jauna moteris Ina, su vyru dirbusi dažytoja, sakė bandžiusi nelegaliai dirbti Čekijoje, tačiau iš to nieko neišėjo - pinigų jie neuždirbo, prarado pasus. „Dabar užsienyje ieškosime tik legalaus darbo, net jeigu už jį mokėtų mažiau nei vietos gyventojams“, - teigė moteris, neprarandanti vilties praturtėti užsienyje.
Nekilnojamojo turto agentūros „Tureta“ vadovas Gvidas Skirutis sakė, kad pastaruoju metu daugėja nekilnojamojo turto pirkėjų, pinigų užsidirbusių užsienyje. „Tokie pirkėjai perka bet kokį nekilnojamąjį turtą - butus, žemės sklypus, sodus. Šios kategorijos pirkėjai dažniausiai perka neužstatytus sklypus, nes dauguma yra statybininkai. Dažniausiai tai žmonės iki 30 metų. Pastaruoju metu atsirado ir tokia veikla - jie perka po 2-3 butus ir juos vėliau nuomoja, išvažiuodami vėl į užsienį, palieka prižiūrėti mums“, - sakė G. Skirutis.
Nekilnojamojo turto agentūros „Vestus“ vadybininkas Raimondas Pupšys patvirtino, kad tokie klientai dažnai butus perka nuomojimui, o patys vėl važiuoja uždarbiauti. „Brangius butus jie perka per banką, nes trūkstamai sumos daliai ima kreditą. Jie sudaro kontraktus, paskolas dažniausiai grąžina iš užsienio darbo vietos, pinigus į Lietuvos bankus siųsdami iš užsienio. Tai - 25-40 metų žmonės, - sakė R.Pupšys. - Yra ir kitos kategorijos klientų, kurie parduoda nekilnojamąjį turtą ir ilgam, jeigu ne visam laikui, išvyksta į JAV, Kanadą.“
Renkasi ir sklypus
Agentūros „Tureta“ vadybininkas Rimantas Skirutis sakė, kad iš uždarbiavimo vietų grįžę klaipėdiečiai, pinigų užsidirbę dar prieš Lietuvos įstojimą į ES, renkasi neužstatytus sklypus. „Sklypų paklausa priklauso nuo to, kiek pinigų šie klientai uždirbo užsienyje. Juos domina žemė Tauralaukyje, kur 15 arų sklypas kainuoja nuo 85 tūkst. iki 100 tūkst. Lt, Mazūriškėse, kur 1 aras kainuoja 3 tūkst.- 4 tūkst. Lt, bei nekilnojamojo turto rinkoje gana naujose Radailių ir Triušelių gyvenvietėse. Šiuose kaimuose aras žemės kainuoja 500-800 Lt, o sklypų, kuriuose žemės ūkio paskirtis pakeista į gyvenamąją, - 3 500 - 4 tūkst. Lt. Kiti klientai domisi neužstatytais “Šernų“ ir „Dituvos“ sodų bendrijų sklypais. Čia žemės sklypas kainuoja iki 10 tūkst. Lt. Kai kurie sklypus renkasi Klaipėdos rajone. 10-15 arų sklypas su visomis komunikacijomis Gargžduose kainuoja iki 100 tūkst. Lt. Turime nuolatinių klientų, jau daug metų uždarbiaujančių JAV. Jie pinigus investuoja į nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje ir pajūryje“, - sakė R.Skirutis.
Pinigai – mokslui
Užsienyje įdarbinančios agentūros „Excelsitas“ direktorė Elena Riazanova sakė, kad ne visi jų klientai grįžę namo perka žemės sklypus ar butus, atlieka brangų butų remontą. „Kai kurie studentai ima akademines atostogas, važiuoja uždarbiauti į užsienį, o grįžę baigia mokytis. Studentai sudaro 5-7 proc. visų per mus visų išvykusiųjų. Pinigų jiems reikia mokslui tęsti. Dauguma išvykusiųjų ketina grįžti po 2-3 metų, nes ima kreditus būstui ir vėl grįžta į Airiją. Kai bankai mato jų pajamas, legalias sutartis su darbdaviais ir legalų atlyginimą, mielai suteikia kreditus“, - teigė E.Riazanova.
Įsigyja automobilius
Kai kurie klaipėdiečiai grįžę perka ne nekilnojamąjį turtą, bet automobilius. Dažniausiai tai žmonės, jau turintys butus arba namus, neretai - brandaus amžiaus. Bendrovės „Solorina“ generalinis direktorius Antanas Bartkėnas sakė, kad pavasarį JAV uždarbiavęs vidutinio amžiaus žmogus jų bendrovėje lizingo būdu pirko visureigį „Toyota RAV4“. „Tai buvo apie 40 metų žmogus, už visureigį sumokėjęs maždaug 90 tūkst. Lt, neslėpęs, kur ir kaip uždirbo pinigus. Jaunesni žmonės pas mus pirko pigesnius automobilius“, - sakė A.Bartkėnas.
Bendrovės „Army servisas“ direktorius Kęstutis Lingys sakė, kad pas juos dažnai ateina žmonių, kurie pinigų automobiliui uždirbo Airijoje. „Neseniai keturi jaunuoliai pas mus rinkosi automobilį ir neslėpė, kur ir kaip jam uždirbo pinigų. Vienas iškart pasiūlė už „Chevrolet Calas“ sumokėti grynais ir įsigijo automobilį už 30 tūkst. Lt. Kartu Airijoje dirbę draugai jį lydėjo, nes nerimavo dėl pinigų saugumo. Neretai automobiliais domisi jūrininkai, pagal kontraktus dirbantys užsienio laivuose. Jie automobilius linkę pirkti lizingu. Kaip tik neseniai vienas jūrininkas „Opel Meriva“ nusipirko už 50 tūkst. Lt. Bankui jis pateikė legalų kontraktą su darbdaviu užsieniečiu, nusipirko automobilį ir vėl išplaukė į jūrą“, - pasakojo K.Lingys.
Pasak agentūros „Excelsitas“ direktorės E.Riazanovos, iš uždarbiavimo vietų grįžę jauni žmonės dažniausiai perka naudotus automobilius: „Nemažai pažįstu tokių, kurie, grįžę iš Airijos, perka automobilius, tiesa, ne naujus - 2-4 metų. Dažniausiai moka grynaisiais. Neretai tie jaunuoliai vėliau grįžta į Airiją, kur dirba dar keletą metų.“
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
