Lietuvos vairuotojai pajuto, jog kažkas negerai su degalų kainomis. Gerokai pabrangęs visų rūšių automobilių kuras byloja ir apie tai, kad ne patys geriausi laikai ateina šalies ūkiui. Lietuvoje ryškėja ne tik pasaulio ekonomiką stingdanti degalų krizė, bet ir naftos produktų mažmeninės rinkos keistenybės.
Nors turime naftos perdirbimo įmonę, mūsų degalų kainos - didžiausios Baltijos šalyse. Pas mus didžiausi ir dyzelino akcizai bei mažiausias pigių naftos produktų importas iš Rusijos.
Pasiekė rekordą
Vakar Klaipėdos degalinėse litras A-92 markės benzino kainavo 2,67-2,77 Lt, A-95 - 2,72-2,84 Lt, A-98 - 2,85 Lt, dyzelino - 2,61-2,71 Lt, suskystintų dujų - 1,48-1,53 Lt.
Kainų didėjimas - naftos brangimo pasaulio biržoje, kur daugiau nei per savaitę pasiektas rekordas, pasekmė. Aukščiausios rūšies naftos barelis dabar kainuoja 54 JAV dolerius, kitų rūšių - 49 dolerius. Neregėtas rekordas pasiektas ir Lietuvos naftos produktų rinkoje.
Analitikai neslepia, jog kainų šuolis - pasaulio degalų krizės pradžia. Panaši krizė 1973 metais kilo dėl karo Artimuosiuose Rytuose. Tuomet degalai pasaulyje pabrango 40 proc. Dėl ekonomikos ypatumų krizė nepalietė tik SSRS - litras AI-76 markės benzino kainavo 7 kapeikas.
Dujos - per brangios
Kažkas panašaus darosi ir Lietuvoje. Finansų analitikas Gitanas Nausėda mano, kad degalų brangimas sukels ilgalaikį ekonominį augimo tempų lėtėjimą. Dėl padidėjusių išlaidų degalams kai kurios įmonės bankrutuos.
Degalais prekiaujančios kompanijos nenoriai pripažįsta, jog kuro parduoda vis mažiau. Montuojančių automobilių dujų įrangą bendrovių atstovai teigė, jog didėja susidomėjimas tokia įranga, nors perkama mažai. Vienos tokios įmonės savininkas Jurijus Miketa sakė, kad dabar nėra norinčiųjų montuoti įrangą eilių kaip vasarą, nes, padidėjus kainoms, žmonės turi mažiau pinigų. J.Miketa spėjo, jog kai benzino kainos pasieks 3 Lt litras, reikalai pajudės. Tačiau pribloškia dujų brangimas - 50 proc. per pusmetį.
„Nepateisinamai padidėjo suskystintų dujų kaina. Jos brango net sparčiau nei benzinas. Manau, kad dėl to kalti mažmenininkai“, - įtarė kitos tokios įmonės savininkas Liudas Dagys.
Iš naftos gaminant benziną ir dyzeliną gaunamos suskystintos dujos (butanas arba propanas). Tačiau automobiliai gali naudoti ir pigesnes gamtines dujas - metaną. Metano nereikia gaminti, jo atsargos milžiniškos. Tik reikia kitokios įrangos, didesnių dujų balionų.
Bendrovė „Lietuvos dujos“ metano prekybą nutraukė 1994 metais.
Latviai moka pigiau
Latvijoje ir Estijoje degalai kainuoja pigiau nei Lietuvoje - A-95 markės benzinas pigesnis 0,26 Lt, dyzelinas - 0,16 Lt, dujos - 0,05 Lt. Pas mus rinkos padėtį lemia naftos perdirbimo įmonė monopolininkė. Dalis „Mažeikių naftos“ akcijų priklauso valstybei, suinteresuotai, kad įmonė dirbtų kuo pelningiau. Galima spėti, kad tiems, kurie norėtų įvežti pigesnį kurą, sudaroma sunkumų.
Bendrovės „Lukoil Baltija“ komercijos direktorius Romas Turlinskas mato kitokias mažesnių kainų pas kaimynus priežastis. Jis įvardijo kitokią akcizų politiką, didelį pigių degalų importą iš Rusijos ir Baltarusijos, o Estijoje - ir neregėtą konkurencinę kovą tarp kompanijų.
Brangs dar ne kartą
Pasak bendrovės „Ventus nafta“ komercijos direktoriaus Laimono Lukočiaus, iki Naujųjų metų degalai dar ne kartą brangs ir galbūt kainuos 3 Lt litras.
„Lukoil Baltija“ atstovas R.Turlinskas tvirtino, kad dabar mažmeninėje rinkoje nusistovi stabilios kainos, pastarosiomis dienomis jos nedidėjo. Jos neturėtų didėti ir artimiausiomis savaitėmis.
Pirkėjai gali tikėtis tik degalinių tarpusavio kovos, dėl kurios kainos mažėja. Tokia kova dabar vyksta Estijoje, kur viena automatinių degalinių kompanija prekiauja beveik didmeninėmis kainomis.
Naftos produktų kaina priklausys ir nuo valstybės. „Suskystintų dujų kaina yra maždaug pusė benzino kainos. Šis santykis išliks ir ateityje, jeigu valstybė nepabrangins dujų akcizo“, - sakė R.Turlinskas. Lietuvos finansų viceministras Vytas Vasiliauskas pranešė, kad 2005 metais akcizai nedidės.
Bus visuotinė krizė
Naftos kainų didėjimą lemia ne tik tai, kad okupuotame Irake nuolat sprogsta naftotiekiai, kyla neramumų Nigerijoje ir Venesueloje. Pagrindiniai Artimųjų Rytų ir Rusijos naftos gavybos rajonai yra stabilūs. Analitikai nurodo pagrindinę priežastį - ne karinę. Pasaulyje, ypač JAV, Kinijoje ir Japonijoje smarkiai padidėjo naftos vartojimas, vadinasi - ir paklausa.
Tačiau naftos atsargos nėra beribės. Amerikietis mokslininkas Kingas M.Hubertas prognozavo, kad iki 2023 metų žmonija suvartos 80 proc. pasaulio naftos atsargų, likusių 20 proc. dar teks ieškoti vandenynų dugne. Tarptautinės naftos paklausos konjunktūros tyrimų asociacijos (ASPO) duomenimis, 2014 metais prasidės visos planetos krizė, nes naftos vartojimas viršys gavybą.
„Pagrindinė priežastis, dėl kurios naftos kainos išsilaiko rekordinio lygio, - nepakankama naftos gavyba“, - konstatavo Deividas Tartelis, banko „Comonwealth bank of Australia“ analitikas.
Šiomis dienomis paaiškėjo, kad naftos gavybos tempai Lietuvoje sumažėjo 20 proc., nes ištirtieji telkiniai senka. Tiesa, naftininkai paskelbė, kad rugsėjį prie Švėkšnos rastas naujas telkinys.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
