Garsios pavardės ir kultūros sostinės vėliava iš valstybės tarnautojų padeda nesunkiai gauti tiek pinigų, kiek pats užsiprašai – biudžeto lėšos dalijamos vadovaujantis „proto ribų“ kriterijumi.
Po nacionalinės programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) iškaba praėjusiais metais prisiglaudę keli istorikai ir neaiški viešoji įstaiga turėtų gauti beveik 600 tūkst. litų virtualiam Vilniaus miesto muziejui sukurti, rašo „Respublika“.
Įstaiga profesoriaus bute
Projektui „Virtualus istorinis Vilnius“ (VIV) jau pritarė viena VEKS steigėjų - Kultūros ministerija, anksčiau numatytą 600 tūkst. litų sumą apkarpiusi iki 572 tūkst.
Su VIV paraiška į VEKS pernai kreipėsi viešoji įstaiga (VšĮ) „Istorinės atminties akademija“. Apie ją internete galima sužinoti tik tiek, kad ji registruota viename sostinės Pašilaičių rajono daugiabučių.
Šį VšĮ sumanė atraktyviai pristatyti senąjį ir naująjį Vilnių internete. Projekto idėjos autorius - garsus istorikas Alfredas Bumblauskas. Profesorius ir jo kolegos Vilniaus universitete - Edvardas Gudavičius bei Genė Kirkienė - yra ir minėtos akademijos steigėjai.
Dar vienas akademijos steigėjų - Europos integracijos studijų centras. Ši VšĮ internete apie savo misiją skelbia: „Skatinti valdžios ir piliečių dialogą, atgaivinti piliečių domėjimąsi politika“. Nei apie Vilnių, nei apie istoriją - nė žodžio.
Paskambinus „Istorinės atminties akademijos“ „biuro“ telefonu paaiškėjo, kad šių eilučių autorius pataikė į profesoriaus A. Bumblausko butą. Pats istorikas to ir nebandė neigti, nes esą šios VšĮ Vilniaus universitete neleido steigti jo rektorius Benediktas Juodka.
„Tai bus didelis portalas, kuriame pagal atskiras Vilniaus vertes išskleisime tam tikrus eksponatus. Dabar kuriame tris dideles temas: „Vilniaus universitetas ir jo ansamblis - Lietuvos reprezentantas Briuselyje“, „Vilniaus fenomenai“ ir „Vilniaus topai“. Pastaroji - dešimtukai: dešimt gražiausių pastatų, interjerų, kulinarinių atradimų. Tai bus toks intelektinis žaidimas lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų ir lenkų kalbomis“, - apie VIV sakė A. Bumblauskas.
„Pinigus vis tiek paims“
Naujo Vilniaus portalo kūrėjams numatyti gana solidūs honorarai. Pats darbo grupės vadovas A. Bumblauskas už 40 „darbo dienų“ turėtų gauti 16 tūkst. litų, kiti trys kolegos - po 7500 litų, ekspertams, tarp jų ir iš Lenkijos, numatyta išmokėti po 2500-10 tūkst. litų priklausomai nuo „darbo dienų“ - nuo 10 iki 40.
Portalo kūrėjai oficialiai neįvardytam moksliniam koordinatoriui nusprendė skirti 10 tūkst. litų, po tiek pat - ir keturiems taip pat neįvardytiems ekspertams. Buhalterei, kuri dirbs nenurodytą „darbo dienų“ skaičių, 6400 litų kainuos popierius, 1600 litų - CD ir DVD laikmenos, už 100 Vilniaus nuotraukų samdytiems fotografams teks atseikėti 10 tūkst. litų, 4000 tūkst. numatyta išleisti spausdintuvų rašalui ir milteliams.
30 tūkst. litų atsieis nenurodytos informacijos parengimas, o net 120 tūkst. - informacinių technologijų (IT) įrangos nuoma, projekto dizaino kūrimas, programavimas. Tiesa, tarp VIV darbo grupės narių yra ir Žygimantas Jančoras, kuriam numatytas 7500 litų honoraras už 25 „darbo dienas“. Sutapimas ar ne, bet Ž. Jančoro vadovaujama bendrovė „Patikimi sprendimai“ užsiima būtent informacinėmis technologijomis.
VIV darbo grupės kolektyvo sąraše įrašyta ir Džiugo Vaičiūno pavardė bei toks pat 7500 litų atlygis už 25 „darbo dienas“. „Pinigų tarptautiniuose fonduose yra daug, ir juos vis tiek kas nors pasiima: jeigu ne mes, tai kiti“, - prieš šešerius metus žiniasklaidai yra sakęs UAB „Eurostadija“, teikiančios konsultacines paslaugas, direktorius Dž. Vaičiūnas.
Vėliau ponas Dž. Vaičiūnas tapo valdininku - įsidarbino Turizmo departamento Turizmo infrastruktūros plėtros skyriaus vedėju, tačiau ką tokios pareigos turi bendra su istoriniu Vilniumi, sužinoti nepavyko - VIV darbo grupės narys nekėlė telefono ragelio.
Teikdami VIV paraišką projekto autoriai išsamiai paaiškino, kaip jie įkainojo savo triūsą. „Projekto VIV vykdymo įkainiai apskaičiuoti ir sąmata sudaryta remiantis prof. dr. A. Bumblausko ir VšĮ „Istorinės atminties akademija“ patirtimi vykdant panašaus pobūdžio nacionalinius bei tarptautinius projektus“, - tokį paaiškinimą gavo VEKS.
„Orientavomės į rinkos kainas - kiek maždaug kainuoja kompaktinio disko sukūrimas, - apie įkainių kriterijus „Respublikai“ sakė A. Bumblauskas. - Aš esu panašiai daręs: jeigu yra medijų - ikonografinių vaizdų, faksimilių apie 100, tai toks diskas kainuoja apie 80 tūkst. litų. Skaičiavome labai paprastai - subūrėme didelę ekspertų grupę, o juk reikėjo kviestis tuos žmones, kurie šiek tiek išmano Vilnių. Teikdami paraišką turėjome motyvuoti, su kokiais žmonėmis bendraujame, todėl iš Balstogės universiteto kvietėmės net vieną geriausių Vilniaus žinovų užsienyje Jozefą Maroszeką. Tiesa, į dabartinį projektą jis jau neįtrauktas - neprireikė šiuo momentu“.
A. Bumblauskas pripažino, kad iš Vilniaus universiteto jis neprašys atostogų, tad VIV kurs naktimis. „Vardan tos!“ - sakė profesorius.
Proto ribų kriterijai
Už VIV atsakinga VEKS projektų vadovė Eglė Staškūnaitė teigė, kad apie 600 tūkst. bus skiriami „unikaliam projektui - portalui su filmuota medžiaga, planuojamomis ekspozicijomis“. VEKS atstovė tikino, kad A. Bumblausko akademija viską daro savo jėgomis, o tai, kad darbo grupės narys Ž. Jančoras yra ir IT bendrovės vadovas, E. Staškūnaitę kiek nustebino.
„Mums Ž. Jančoras pristatytas kaip žmogus, kuris atsakingas už IT dalį. Bet tik kaip žmogus, kuris neatstovauja kokiai nors bendrovei“, - sakė E. Staškūnaitė ir nurodė dėl detalesnės informacijos kreiptis į Kultūros ministeriją.
Už VIV turėjęs būti atsakingas ministerijos Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vyr. specialistas Saulius Šimanauskas vakar kažkodėl vengė pokalbio apie šį projektą.
„Tai susiję su VEKS? Tai tikriausiai kuruoja mano kolegė. Aš buvau susijęs tik trumpai, gal savaitę ar dvi. Yra nauja kolegė, o ta, kuri kuravo, jau nedirba ministerijoje, - mėtėsi specialistas. - Aš buvau atsakingas? Aš gal savaitę buvau, kol buvo priimami darbai. Tiesą sakant, niekas ir nebuvo svarstoma. Toks labai trumpas momentas. Su VEKS iš principo nedirbu, todėl nelabai galėčiau pasakyti, už ką buvau atsakingas“.
Tuo tarpu S. Šimanausko skyriaus vadovė Daiva Dapšienė buvo atvira ir patvirtino, kad būtent šis specialistas jos komandiruotės metu pasirašė VIV sąmatos dokumentus.
Kodėl S. Šimanauskas vengė atskleisti VIV finansavimo detales, kodėl ministerijoje nedvejojant pritarta pačių istorikų sugalvotų įkainių apmokėjimui? Atsakymą pateikė Kultūros ministerijos sekretorius Juozas Širvinskas. Vakar „Respubliką“ jis iš pradžių bandė įtikinti, kad už "Istorinės atminties akademijos" ekspertų darbo įkainius yra atsakinga VEKS administracija.
Sekretoriui teko priminti, kad galutinę projekto VIV finansų ekspertizę atliko ministerijos ekspertai, tam vienbalsiai pritarė ir komisijos, kuriai pirmininkavo pats J. Širvinskas, nariai. Tuomet valdininkas pripažino, kad už pritarimą pačių kūrėjų pasiūlytiems darbo įkainiams atsakinga Kultūros ministerija.
„Iš esmės mes tik žiūrime, kad tie įkainiai būtų proto ribose, o už skirtas lėšas nebūtų perkami kokie nors daiktai“, - teigė ministerijos sekretorius, tačiau negalėjo atsakyti į klausimą, kokiu oficialiu dokumentu yra nustatytos „proto ribų“ įkainių apskaičiavimo taisyklės.
Julius Girdvainis
