duona

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius penktadienį paskelbė, kad bus surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai, taip pat pažadėjo suformuoti koalicinę nacionalinio pasitikėjimo vyriausybę. V. Janukovyčius taip pat teigė inicijuosiąs grįžimą prie Konstitucijos 2004 metų redakcijos. Lietuvos gynybos atašė Ukrainoje atašė Mindaugas Kviklys Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“sakė, kad padėtis Kijeve pakankamai rami.

Kokių naudingųjų medžiagų duonoje gausu ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį ją renkantis atskleidžia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė. Duona – vienas pagrindinių energijos šaltinių Duonoje yra daug žmogaus organizmui reikalingų biologiškai aktyvių medžiagų – vitaminų ir mineralų, taip pat maistinių skaidulų. Su duona organizmas gauna daugiau kaip 30 proc. viso kalorijų poreikio. Tai vienas pagrindinių energijos šaltinių.

Yukiko Morita, 27 metų Kyoto gyventoja, gali pasigirti labai unikaliu hobiu. Ji derina savo meilę duonai ir meno pomėgį kurdama iki šiol neregėtą daiktą – „pampshades“. Savo puslapyje jauna verslininkė paaiškina produkto koncepciją: „pan (japoniškai reiškia duoną) + lempos gaubtas (angl. Lamp shade) = „pampshades“. Šie kūriniai, pagaminti iš tikros duonos, pripildo kambarį švelnios rusvos spalvos, rašo oddity central.com. „Manau, kad duonos kepalai ir bandelės yra labai mieli.

Kai kurie mokslininkai yra įsitikinę, kad būtent alus, o ne duona, buvo ta pagrindinė priežastis, maždaug prieš 10 tūkst. metų pastūmėjusi žmones link ūkininkavimo – pagrindinio mūsų evoliucijos momento, rašo dailymail.co.uk. Nuo medžioklės ir rinkimo buvo pereinama prie grūdų auginimo ir ilgą laiką buvo manoma, jog grūdai auginami duonai gaminti. Tačiau kaip teigia ekspertai, grūdai buvo naudojami alui gaminti, o šio poveikis žmones paskatino žmones sėsliai kurtis ir užsiimti žemdirbyste.

 Bendrovės „Jurbarko duona“ vadovė Violeta Lazdauskienė laidoje Žinių radijo laidoje pasakojo, kad įveikti konkurenciją padeda senos tarybinės krosnys, daug rankų darbo ir unikalūs receptai. „Kepame unikalią duoną, tai mums ir padeda išsilaikyti rinkoje. Pirkėjai pradeda atsigręžti į kažką tikresnio, natūralesnio. (...) Mes maža kepykla, yra daug rankų darbo, įdėtos pastangos ir atsiperka“, - teigė pašnekovė.

Prieš metus rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikto tyrimo duomenimis, kasdien duonos gaminius vartoja 80 proc. lietuvių: 53 proc. duoną valgo 1-2 kartus per dieną, 23 proc. – 3-4 kartus, likę 4 proc. – 5 ir daugiau kartų.

Duonos ir konditerijos gaminių rinkoje konkurencija stiprėja – vienos įmonės auga, kitos traukiasi ir palieka rinką, užleisdamos vietą konkurentams. Apie tai, ką reikia daryti, kad vidutinio dydžio arba maža duonos kepykla būtų konkurencinga rinkoje, laida „Verslo ritmu“ kalbina bendrovės „Biržų duona“ generalinį direktorių Viktorą Kurganovą.

Šią savaitę didžiuosius Lietuvos prekybos centrus pasieks kulinarės ir žurnalistės Beatos Nicholson sukurta sumuštinių duona „Beatos virtuvė“ ir to paties pavadinimo šviesi duona su rugiais. Kaip sako pati Beata, jai šis didžiulis projektas, kuri ji įgyvendino kartu su „Vilniaus duona“, buvo rimtas iššūkis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Europos Komisijos skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF) gauta informacija iš Jungtinės Karalystės apie galbūt nesaugią UAB „Mentora“ gaminamą „Ajerų“ juodą ruginę duoną, kurioje rasti svetimkūniai – medienos gabaliukai. RASFF pranešime nurodoma, kad tyrimas pradėtas tikrinant iš vartotojo gautą informaciją. „Ajerų” juoda ruginė duona išplatinta Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Duonos gamintojai sunerimę, kad Lietuvoje kasmet yra suvalgoma 4 proc. mažiau duonos. „Šalyje kasmet suvalgoma dešimčia tonų mažiau duonos gaminių. Tam reikšmingos įtakos turi ir emigracija, ir modernėjantis gyvenimo būdas“, – „LRT vasaros studijai“ teigė įmonės „Vilniaus duona“ rinkodaros vadovas Edvinas Ambrukaitis. Nors lietuvaičiai kasmet suvalgo vis mažiau duonos gaminių, tačiau yra labai išrankūs šiai produkcijai.

Į redakciją kreipėsi „Šiaulių krašto“ skaitytojas iš Pakruojo rajono Rozalimo miestelio. Žmogus atriekęs viename iš prekybos centrų Pakruojyje nusipirktos duonos, joje aptiko didžiulį vabalą, vadinamą avyžiumi ar karkvabaliu. Naktinį vabzdį duonoje aptikęs rozalimietis redakcijai sakė, kad dažnai renkasi būten tą duoną, kuri jam yra viena skaniausių. O duonos minkštime įsitaisęs vabalas greičiau sukėlė šypseną, nei pyktį.

Chrestomatinę rašytojo Sauliaus Šaltenio apysaką „Riešutų duona“ ir pagal ją sukurtą filmą žino daugelis, tačiau pačios riešutų duonos retas yra ragavęs. Menininkė Nomeda Marčėnaitė šios duonos pirmą kartą ragavo Danijoje, viešėdama pažįstamos meno galerijos darbuotojos namuose. Galerininkė kepa šią gurmanišką duoną labai dažnai – jos gyvenimo draugas turi sveikatos sutrikimą – celiakiją, kai organizme neskaidomas javų glitimas, todėl negali valgyti jokios duonos iš grūdinių kultūrų miltų.

Daugeliui mūsų krašto žmonių duona yra vienas svarbiausių ir dažniausiai vartojamų maisto produktų. Tačiau visuomenės apklausos rezultatai parodė, kad net 54 proc. gyventojų išmeta pasenusią, supelijusią ar dėl kitų priežasčių nebetinkamą valgyti duoną. Tyrimą inicijavusios duonos gamintojos „Vilniaus duonos“ vertinimu, pagrindinė tokio elgesio priežastis – pirkdami duoną žmonės neįvertina, koks jos kiekis bus reikalingas.

Kiekvieną rytą milijonai žmonių visame pasaulyje valgo duoną, tačiau ne visi suvokia, kokią naudą šis kasdienis produktas teikia jų organizmui. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai primena vartotojams gerąsias duonos savybes. Duona kartu su kitais grūdiniais produktais ir vaisiais bei daržovėmis sudaro maisto pasirinkimo piramidės pagrindą. Tai reiškia, kad šiuos produktus rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną.

Kelis kartus apsilankiusi Italijoje patyriau, kad ten kiekvienuose namuose rastume įvairaus dydžio kavinukų, kuriuose verdama labai stipri espreso kava. Rytais italai pasišildo didelį puodelį pieno, susipila į jį kavą ir gurkšnoja užkąsdami kantučiu, kurį pamirko tame puodelyje. Reikės: 220 g cukraus 2 kiaušinių 300 g miltų 1/2 a. š. kepimo miltelių 150 g paskrudintų migdolų 2 šaukštų sėmenų (nebūtinai) truputį druskos Migdolus pakepinkite sausoje keptuvėje. Sumaišykite visus ingredientus.

Vasario 5 d. nuo seno minima Šv. Agotos diena. Šią dieną buvo kepama duona ir tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui ir norint apsisaugoti nuo ligų. Kiekvieną rytą milijonai žmonių visame pasaulyje siekia duonos riekelės. Paprastai ne visi suvokia, kokią naudą šis kasdieninis produktas suteikia mūsų organizmui, todėl Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai nori Jums priminti gerąsias duonos savybes.

Kiekvieną rytą milijonai žmonių visame pasaulyje siekia duonos riekelės. Paprastai ne visi suvokia, kokią naudą šis kasdieninis produktas suteikia mūsų organizmui, todėl Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai nori Jums priminti gerąsias duonos savybes.

 Gardžiausias ir saldžiausias mūsų tėvų vaikystės prisiminimas – kvapni duonos riekė. Lietuviai su duona ir druska pasitikdavo ne tik artimiausius giminaičius, bet ir garbingiausius svečius. Ši tradicija gyva iki šiol, tačiau iškeliaujant duona prisimenama vis rečiau... Senais laikais namus paliekantys vaikai būtinai įsidėdavo bent kriaukšlę duonos, o vėliau kartu su laišku, mama siųsdavo ir kepalėlį duonos.

 Tytuvėnų miškų urėdijos Aukštmiškio miškas vilioja ne tik tokiam objektui būdingais kvapais – jis kvepia dar ir... duona, daugeliui bebaigiamu užmiršti jos raugu. Ir kuo arčiau buvusio eigulio Stepono Jautakio sodybos, tuo šis kvapas sodresnis. „Užsiklojo“ mišku Jei ne užburiantis duonos kvapas, dėl kurio būtum priverstas pasukti net iš patogiausio kelio, Onos ir Stepono Jautakių sodybą Aukštmiškyje ne taip jau lengva rasti.

Pastaruoju metu daugelis pamėgome namuose keptą duoną. Žinoma, ji ne tokia, kokią kadaise kaimiškose krosnyje kepdavo močiutės. Mes kepame ją specialiose duonkepėse ar paprasčiausiose orkaitėse. Tačiau skiriasi ne tik krosnis.

Namie baigėsi duona? Nuo jos pasirinkimo galimybių maisto parduotuvių lentynose – raibsta akys: juoda, balta, plikyta, rupaus malimo miltų, su ajerais, saulėgrąžomis, linų sėmenimis ir kitokiais priedais bei dar dešimtys visokiausių rūšių. Pasiūla nesiskundžia ir kiti produktai. Akivaizdu, kad kiekvienas gamintojas, tiekėjas ir pardavėjas stengiasi, kad maisto produktų vartotojui netrūktų. Ir kasmet jų atsiranda vis naujų.

UAB „Mantinga Food“ stiprina savo gamybos pajėgas – įgyvendinus trejus metus trukusį projektą Marijampolėje įrengta moderni, ekonomiška ir aukščiausius maisto saugos standartus atitinkanti gamykla, kurioje taip pat įdiegtos ir imtos taikyti inovatyvios maisto gamybos technologijos. Šios gamyklos vertė siekia 36 mln. litų, iš kurių 26 mln. litų finansavimą suteikė Ūkio bankas, likusi dalis buvo finansuojama iš ES bei įmonės lėšų.

Miltiniai gaminiai dingo iš duonos kepyklos, veikiančios Rokiškio rajone. Vagystė iš kepyklos Kavoliškio kaime įvykdyta apie dešimtą valandą vakaro. Direktorius pastebėjo, kai devyniolikmetis M. M. pagrobė dėžę, kurioje buvo sudėti duonos kepalai. Pareigūnai sulaikė jaunuolį, rasti ir pagrobti kepaliukai. Anot pareigūnų, įtariamasis ketino duoną parduoti ir palikti dalį savo poreikiams.

Amerikos kompanija sukūrė naują technologiją, kuri duoną nuo pelėsių padeda apsaugoti 60 dienų. Tokia duona apdorojama mikrobangomis, kurios pražudo pelėjimą sukeliančias sporas. Teigiama, kad tokią pačią technologiją galima naudoti įvairiems maisto produktams, pavyzdžiui, šviežiai kalakutienai, daugumai vaisių ir daržovių. Tai esą padėtų smarkiai sumažinti šiukšliadėžėse atsiduriančio maisto kiekius. Maisto švaistymas – didžiulė problema daugelyje išsivysčiusių šalių.

Ar kada nors ėjote pietauti ir mąstėte, kiek laiko tas duonos krepšelis pragulėjo ant stalo ar kodėl jūsų padavėja niekaip nepasirodo? Buvusi padavėja Debra Ginsberg savo knygoje atskleidžia krūvą purvinų restoranų paslaptėlių ir kai kurios iš jų tikrai gali jus nustebinti.

Latvijos prekybininkų asociacija (LPA) prognozuoja, kad artimiausiu metu išaugs cukraus, pieno, duonos, mėsos ir kavos kainos. Kaip sakė portalui „Nozare.lv“ asociacijos vadovas Henrikas Danusevičius, cukrus brangs dėl kainų augimo pasaulinėje rinkoje. Per kelis mėnesius jo kaina padidės 1 procentu.

Derliaus nuėmimo pikas sumažino žaliavų supirkimo kainas. Deja, prekybininkai į šiuos pokyčius visiškai nesureagavo, tad maisto produktų kainos parduotuvėse tebesiekia aukštumas, rašo „Vakaro žinios“. Specialistų teigimu, tai jų naudojimasis esama padėtimi ir papildoma galimybė daugiau uždirbti. „Vakaro žinios“ aiškinosi, kur dingsta tie keliasdešimt procentų, skiriančių supirkimo ir pardavimo kainas, kodėl stipriai pingant žaliavoms produktai tik brangsta.

Prieš javapjūtę prognozuotas rekordinis grūdų derlius mažai džiugina, nes, kaip kalba ūkininkai, trūksta transporto jam sandėliuoti. Nuo rugpjūčio ūkininkai jau pluša laukuose nurinkdami šių metų derlių. Jo  nurinkimui koją kiša ne tik subjurę orai, bet ir vagonų stygius. Savo ruožtu duonininkai teigia, kad geras grūdų derlius Lietuvoje toli gražu negarantuoja gerų žinių duonos pirkėjams, nes kuo derlius gausesnis, tuo grūdų kaina biržose aukštesnė.

Birželio mėnesį atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, jog kasdien duonos gaminius vartoja 80 % lietuvių: 53 % duoną valgo 1-2 kartus per dieną, 23 % – 3-4 kartus, likę 4% – 5 ir daugiau kartų. Visai duonos nevartojantys teigė 3 % apklaustųjų, 8% duonos gaminiais vaišinasi kas antrą dieną, 5% – kartą per savaitę, 4% – dar rečiau.

Ką pasakytumėte, pamatę išmaldos prie prekybos centro prašančią jauną, gana tvarkingai atrodančią merginą? Tikriausiai daugelis pamanytų, kad šio jauno žmogaus gyvenimas turėtų atrodyti kitaip: studijos, darbas, šeima, bet tikrai ne dešimt kartų per diena pakartojama graudi pasaka praeiviams ir paniekinantys žvilgsniai, deja, kartais toks gyvenimas yra sąmoningas pasirinkimas. Padėtis be išeities? 2011-ųjų spalį naujienų portalas Balsas.

Pagarba duonai ir jos produktams. Pagarba valgytojui. Ir pagarba kepėjui. Tokia simboline pagarbos grandine vadovaujasi seniausia Klaipėdos kepykla „Javinė“. Tiesa, duonos bendrovė nebekepa. Ir bandelių nebekepa. Rinkos permainos privertė „Javinę“ specializuotis ir į krosnis šauti ilgiau galiojančius skanėstus. „Praėjusį dešimtmetį Lietuvoje karaliavo smulkusis verslas, bet apie 2000-uosius išsiplėtus prekybos tinklams turėjome keistis.

Dažnas mūsų nebeįsivaizduojame savo mitybos raciono be duonos ir jos gaminių. Naujausias tyrimas atskleidė, kad beveik pusė lietuvių duoną valgo kasdien. Paaiškėjo ir tai, kad 60 proc. šalies gyventojų savo kasdieniam stalui renkasi ne kvietinę, o ruginę duoną. Be to, lietuviai jau pamėgo ir ruginę duoną su grūdais. Batonas dažniau naudojamas tik sumuštiniams: pusryčiaudami jį valgo daugiau nei pusė apklaustųjų.

Vartotojui siūlomoje maisto produktų gausoje vis sunkiau atrinkti tuos, kurie labiausiai tinka žmogaus organizmui ir sveikatai. Sveikatinančios mitybos mokslas sulaukia vis daugiau dėmesio. Nuodugniai ištirta maisto produktų sudėtis, nuolat skelbiamos sveikos mitybos rekomendacijos, tad kiekvienas norintis gali sužinoti į burną dedamų produktų sudėtį, jų biologinę ir fiziologinę vertę.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio nustatymui būtiniausiems maisto produktams (11 produktų grupių, tarp jų duona ir miltai, džiūvėsėliai, makaronai, kruopos, pieno produktai, druska, cukrus ir kt). „Mes ir toliau principingai laikomės pozicijos, kurios laikėmės visus 4 metus, kad finansinė drausmė negali būti pažeidžiama kokiu nors noru kam nors būti populiariais“, – pareiškė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Jau šį pirmadienį žurnalisto Marijaus Mikutavičiaus laidoje „Pabandom iš naujo“ ietis surems mėsos mėgėjai su žaliavalgiais. Ką iš tiesų mes valgome ir kokią įtaką mūsų gyvenimui, nuotaikai ir sveikatai daro maistas? Studijos svečių atsakymai pribloškė net visko girdėjusį Marijoną! Aštrią diskusiją išprovokavusi mitybos tema – kovo 12-ąją 17.40 val.

Vasario 5 – oji - Šv. Agotos arba Duonos diena. Nuo seno lietuviai tikėjo, kad šv. Agotos dieną pašventinta duona saugos nuo gaisrų, žaibų ar ligų. Eidami grybauti ar uogauti, žmonės įsidėdavo gabalėlį pašventintos duonos, kad saugotų nuo gyvačių įkandimų. Lietuvos kaime ruginė duona iki pat XX a. vidurio buvo pagrindinis valgis. Tuomet per dieną suaugęs žmogus suvalgydavo apie 1 – 1,5 kg. duonos.

Mažas šokoladinis keksiukas su puria grietinėlės kepure, ant kurios pūpso prisirpusi stora šilauogė. Ar gali nenutįsti seilė, prieš akis išvydus tokį vasarišką skanėstą? Keksiukų kepėja Laura Donėlė jau įprato prie tokios aplinkinių reakcijos. Jau daugiau nei pusmetį jos kepyklėlėje gaminami įvairiausi gardėsiai, skirti smaližiams ir sveiko, natūralaus maisto gerbėjams. Gyvenimas tarp keksiukų Lauros kepyklėlėje nuo pat ryto triūsia trys moterys.

Praėjusią savaitę pirkėjai už juodą duoną vidutiniškai mokėjo 4 proc. daugiau nei  prieš kelias savaites. Vidutinė juodos duonos kilogramo kaina šoktelėjo nuo 5,56 lito iki 5,79 lito. Kaip skelbia produktų kainas didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose lyginantis tinklapis produktukainos.lt, duonos brangimas praėjusią savaitę buvo didžiausias iš visų būtiniausių maisto produktų krepšelio.

Smulkieji duonos kepėjai savo produkcijos paklausa nesiskundžia. Jie sako turintys ištikimų pirkėjų, kurie ieško norimo gaminio, o šį dažniausiai rekomenduoja jau paragavusieji. Tiesa, klientus vilioję kelerius ar net keliolika metų, atsipalaiduoti mažieji duonkepiai negali, nes rezultatus lemia ne vien jau turimas įdirbis, praneša LTV „Panorama“. Mažuose miesteliuose kepyklas nesunkiai galima rasti pagal šviežios duonos kvapą.

Praėjusią savaitę naujojoje Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusi paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ masino pramogų ištroškusius kauniečius. Tačiau nuėję ten, pasijuto kaip cirko palapinėje įsikūrusiame ūkininkų turgelyje… Pradedant nuo laiptų ir liftų, baigiant… dešrų prekyba. Nejaugi parodų organizatoriai nebežino, kas yra paroda? Nors tai buvo panašu į parodą. Bet tik panašu – keletas įmonių iš tiesų savo paviljonus įrengė kaip įprasta parodoms. Stovėjo ir vienas kitas įmonės atstovas.

Praėjusią savaitę Konkurencijos taryba (KT) pranešė pradėjusi tyrimą dėl galimo maisto gamintojų ir prekybininkų kartelinio susitarimo. Konkretūs maisto produktai kol kas neatskleidžiami, tačiau neneigiama, kad į tarybos akiratį pateko pieno ir duonos gamintojai bei pardavėjai. Dar praėjusiais metais žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius kreipėsi į KT dėl augančių maisto produktų kainų. „KT atsakymo negavome, rinką stebime patys, – sakė žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.

Viena didžiausių duonos gamintojų Lietuvoje „Vilniaus duona“ dėl pingančių miltų mažina kai kurių savo produktų kainas. Populiariausi duonos gaminiai, pavyzdžiui, 3 litus kainuojantis duonos kepalas, turėtų atpigti maždaug 40-čia centų. Mažesni duonos gamintojai kainų mažinti nesiruošia ir tikina, kad jų produkcija ir taip yra pigesnė, praneša Lietuvos radijas.

Lietuvos „Caritas“, atstovaudamas tūkstančius vargstančiųjų, kreipiasi į dideles ir mažas duonos kepyklas prašydamas padėti „Caritas“ labdaros valgykloms duonos gaminiais. „Duona ir jos gaminiai yra vienas iš tų produktų, kurių labiausiai stinga vargstančiuosius maitinančioms „Caritas“ valgykloms. Žmonių, ateinančių suvalgyti šiltos sriubos ir kito  maisto, skaičius nuolatos didėja.

  „Vilniaus duona“ praneša, kad populiariausius duonos gaminius prekybininkams parduos iki 14 proc. pigiau. Įmonė pakeitė kainodarą susitarusi dėl mažesnių kai kurių miltų rūšių tiekimo kainų. „Derybos su tiekėjais - viena iš galimybių pirkėjui pateikti kokybišką produktą pigiau.

Nieko nestebina, kad duonkepiai siekia išsiskirti ne tik duonos skoniu, bet ir išvaizda. Tačiau šis kepėjas nuėjo gana toli: jis kepa žmogaus kūno dalių pavidalo duoną.

„Auginame daržoves. Daugiausia morkas ir kopūstus. Šiuo metu dirbame apie 200 ha žemės. Tačiau esame auginę viską, ką galima pelningai parduoti: tulpes, agurkus, rožes. Vaikai buvo maži, abu su vyru pirmais nepriklausomybės metais supratome, kad iš savo profesijų neišgyvensime, o darbo nebijojome, tad gyvendami vyro senelių sodyboje nė patys nepajutome kaip tapome ūkininkais“, – pasakojo Ilona.

Vasara – į pabaigą, derlius – į namus. Šiemet lietus ir saulė išaugino puikų derlių. Darbštuoliai juo džiaugiasi, o sėdintys laukia, kas išties ranką su bulve ar duonos pluta. „Derlius neįleis bado į namus, kuriuose dirbama“, – „Šiaulių kraštui“ sakė sutikti žemdirbiai. „Duonos“ dulkės Tolumoje kyla didžiulis dulkių stulpas. Kombainą per dulkes pamatome tik arčiau privažiavę. Raiko subrendusių kviečių lauką, purškia susmulkintus šiaudus į dirvą – bus trąša.

Lietuvoje populiarėja gardūs duonos ir pyrago gaminiai, daugėja ir mažų, juos prie pat namų ar biurų pateikiančių kepyklėlių. Mitybos specialistai prognozuoja, kad neilgai trukus galbūt dieną pradėsime namuose kepta šviežia bandele. Ką tik iš krosnies ištraukta, gardžiai kvepianti bandelė dažnam iš mūsų – tarsi sugrąžinta vaikystės akimirka, mamos ar močiutės kepinių nostalgija. Pasak mitybos specialistų, namų ar vaikystės prisiminimai – tik viena iš mažųjų kepyklėlių gausėjimo priežasčių.

Aktorei Evai Mendes pavydėti yra ko: moteris turi išraiškingą veidą, taip pat nepriekaištingą figūrą. Tiesa, pastaroji, moters teigimu, yra specialios dietos ir treniruočių rezultatas. E. Mendes yra viena populiariausių aktorių Holivude. Ji pripažįsta, kad gera išvaizda jai „krauna“ milijonus, tačiau ji kaip reikiant dėl to stengiasi: reguliariai sportuoja ir valgo daug duonos bei makaronų.