Lietuvoje populiarėja gardūs duonos ir pyrago gaminiai, daugėja ir mažų, juos prie pat namų ar biurų pateikiančių kepyklėlių. Mitybos specialistai prognozuoja, kad neilgai trukus galbūt dieną pradėsime namuose kepta šviežia bandele.
Ką tik iš krosnies ištraukta, gardžiai kvepianti bandelė dažnam iš mūsų – tarsi sugrąžinta vaikystės akimirka, mamos ar močiutės kepinių nostalgija.
Pasak mitybos specialistų, namų ar vaikystės prisiminimai – tik viena iš mažųjų kepyklėlių gausėjimo priežasčių. Vakaruose labai paplitusi tradicija valgyti tik šviežiai keptą duoną ar pusryčių bandeles Lietuvoje jaukinama daugiau kaip dešimtmetį. Tačiau dabar – bent jau Vilniaus senamiestyje – mažai belikę kvartalų, kur uoslės nesvaigina mažos kepyklėlės kvapai.
„Kiekvienas žmogus nori tos žmogiškos šilumos, smagu pirkti mėsytę iš ūkininko, smagu pirkti daržovę, užaugintą pačio žmogaus, o ne iš pardavėjo, tai turbūt smagu ir bandelę ar pyragą nusipirkti iš kepėjo“, – sako UAB „Tauradvaris“ savininkė Rasa Rutkauskienė.
Statistika rodo – iš daugiau kaip dviejų šimtų Lietuvoje esančių duonos ir pyrago kepimo įmonių beveik šimtas – mažos kepyklėlės. Vien Vilniuje leidimus įsikurti šiemet gavo 14 naujų kepyklėlių, o imasi šio verslo dažniausiai šeimos.
„Vyras anksčiau dirbo kepyklose, paragavęs to verslo, matęs kaip ten viskas darosi, nesenai kolegė atsidarė kitam rajone kepyklėlę, irgi dalyvavom atidaryme, matėme, kaip viskas vyksta“, – pasakoja UAB „Skanumėlis“ direktorė Virginija Dunčienė.
Leidimus išduodantys specialistai pastebi, kad bandelių kepėjai dažniausiai kuriasi prie mokyklų, institutų, verslo centrų. Mat vis labiau populiarėjančios bandelės perkamos ne tik pusryčiams, užkandžiui, bet dažnai pakeičia ir visus pietus.
„Tokios kepyklėlės klesti, kadangi jų gaminių įvairovė yra plati ir kepyklėlės naudoja daugiausia tokias žaliavas – kvietinius ir ruginius miltus, natūralų raugą arba mieles, cukrų, vietoje ruošia įvairius įdarus“, – sako Maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyr. Specialistė Vida Jarošienė.
Mitybos specialistai pastebi, kad neretai kepyklos savo darbą lengvina naudodamos jau paruoštus mišinius. Tačiau saugančios gerą vardą stengiasi apsieiti be jų ir vis įvairinti asortimentą.
„Vartotojui pirmiausia tokios kepyklytės, padeda paįvairint asortimentą, be to, maži kepiniai ir ekonomiškesni galbūt, mes labiau vertinam grūdo, lito vertę“, – sako KTU Maisto produktų technologijos katedros profesorė habil. dr. Gražina Juodeikienė.
Profesorė neatmeta, kad kintant mitybos įpročiams ateityje galbūt pusryčiams kiekvienas savo namuose iš pusgaminio kepsimės šviežias bandeles. Tačiau pirma prie šviežių, kepėjo rankų šiluma pagardintų bandelių turėtų priprasti ir mažesniųjų Lietuvos miestų gyventojai. Nes kol kas jomis daugiausia gardžiuojamasi didmiesčiuose.
