duona

Duona – vienas pagrindinių lietuvių maisto produktų, tačiau karšta ir drėgna vasara – nemenkas iššūkis jos šviežumui. 30-35 laipsnių aplinkos temperatūra ir didelė drėgmė – tobulos sąlygos veistis pelėsiui, todėl gamintojai pastebi, kad vis daugiau vartotojų ši problema tampa aktuali.

Duona – vienas pagrindinių lietuvių maisto produktų, tačiau karšta ir drėgna vasara – nemenkas iššūkis jos šviežumui. 30-35 laipsnių aplinkos temperatūra ir didelė drėgmė – tobulos sąlygos veistis pelėsiui, todėl gamintojai pastebi, kad vis daugiau vartotojų ši problema tampa aktuali.

Ne vienas virtuvėje yra radęs pelėsio ant sūrio, duonos ar vaisių. Kyla abejonė – valgyti ar išmesti? Mokslininkai tvirtina, kad saugiausia maistą išmesti. Tos žalsvos dėmelės ant maisto tėra ledkalnio viršūnė. Tai sporos, suteikiančios pelėsiui spalvą. Tik dėmę ir matote, pelėsis jau įsiskverbęs į visą duonos kepaliuką, rašo mirror.co.uk.

Maisto švaistymas yra baisus dalykas, tačiau per darbų gausą mes dažnai pamirštame, kas pirmiausia baigia galioti virtuvės spintelėje. Yra keletas maisto produktų, kurių puvimo būsena galite pasikliauti, tačiau kai kurių produktų galiojimo pabaigos galima ir nepastebėti. Jei kada nors nupjovėte ar nugramdėte žalius „pūkuotukus“, augančius ant duonos gabalėlio, galite tapti auka. Pelėsis, augantis ant maisto, yra tam tikra grybų rūšis.

„Aš asmeniškai galėčiau keptą duoną valgyti kasdien. Labai, labai ją mėgstu. Visada kepdavau aliejuje keptuvėje, bet vakar pamačiau šį įrašą ir aišku šiandien jau bandžiau. 10 balų, patiko labai, dabar taip tik ir kepsiu!“, – sako tinklaraštininkė Justina. Reikės: 450 g juodos duonos; 100 g kietojo sūrio (smulkiai tarkuoto); 75 g lydyto sūrio; 3 valg. šaukštų majonezo; 6 skiltelių česnako; aliejaus; druskos. Nuo duonos nupjaustome plutas, supjaustome vienodo dydžio juostelėmis.

Ruginė duona daugeliui asocijuojasi su sūriais sumuštiniais, o kaip skamba derinys su rikota ir karamele? Arba riešutais ir šokoladu? Pasirodo, ne viena Europos šalis ruginę duoną naudoja desertams: nuo latviškosios duonos sriubos iki daniškojo šokoladinio pyrago.

Nors karantino metu neveikia viešojo maitinimo įstaigos ir lietuviai daugiau maisto suvartoja namuose, duonos gaminių parduotuvėse jie perka mažiau, sako didžiausios šalyje kepyklos „Vilniaus duona“ komercijos direktorius Artūras Kokoškinas. Jis teigia pastebintis keistą paradoksą: vartotojų nuomonės tyrimuose Lietuviai sako norintys pirkti sveikesnę duoną ar batoną, bet naujų sveikesnių produktų iš tiesų perka gana nedaug.

Pandemijos pradžioje lietuviai duonos nepamiršo, atvirkščiai – pirko dar didesniais kiekiais. Tikėtasi, kad naujai susiformavę įpročiai grąžins duonos rinką į augimo kelią, tačiau rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen” duomenys rodo, kad duonos rinka 2020 metų pabaigoje, palyginus su 2019 metais, apimtimi susitraukė net 4,6 proc., rašoma „Vilniaus duonos“ pranešime žiniasklaidai. Tam įtaką padarė pasikeitę mitybos įpročiai ir karantino metu užgimusi duonos kepimo manija.

Tiek Lietuvoje, tiek užsienio rinkose sausio mėnesį pastebimai išaugo grūdų supirkimo kainos. Kai kur jos pasiekė nuo 2013 m. nematytus rekordus. Specialistai pastebi, kad dėl to jau dabar brangsta kai kurie maisto produktai, o netrukus jų kainų augimas gali dar labiau išryškėti. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, antrą sausio savaitę vidutinė kviečių supirkimo kaina Lietuvoje siekė beveik 197 eurus už toną.

Naujieji metai – puikus laikas imtis seniai planuotų pokyčių. Kasmet žmonės pasižada daugybę dalykų, kurių sieks naujaisiais metais, tačiau pasauliniai tyrimai rodo, kad vos 8 proc. apklaustųjų tuos pažadus įgyvendina. Gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit sako, kad vieną dažniausių tikslų – maitintis sveikatai palankiai – įgyvendinti visai nesunku, jeigu žinosite vos kelis pagrindinius principus.

Turbūt ne vienas žmogus sutiks, koks gėdingas jausmas apima tada, kai tenka išmesti pasenusį duonos ar batono kepalą. Tačiau vienas triukas padės šį jausmą nustumti į šalį ir mėgautis duonos kepalu kur kas ilgiau. Svarbu paminėti, kad jokiu būdu negalima „gelbėti“ duonos, kurį pradėjo pelyti. Ši gudrybė tinka tik tuo atveju, jei duonos ar batono kepalas pasidarė kietas, tačiau dar nesupelijo, rašoma bonappetit.com.

Daugelis žmonių į kasdienį mitybos racioną įtraukia duoną. Gamintojai, atsižvelgdami į pirkėjų poreikius, siūlo įvairių jos rūšių: kvietinės, ruginės, visų grūdo dalių, su saulėgrąžomis, bemielės, be pridėtinio cukraus ir daug kitų. Kaip nepasiklysti renkantis? Ekspertai pataria, kaip išsirinkti sveikesnę duoną, ir įvardija duonoje esančių priedų reikšmę mūsų organizmui.

Įsibėgėjus karantinui, panašu, kad namuose būnantys gyventojai daug laiko leidžia virtuvėje. Parduotuvės pastebi, kad gyventojai ėmė pirkti daugiau miltų, mielių, kepimo miltelių ir kitų kepinių gaminimui skirtų produktų. Tačiau įdomu ir tai, kad krito duonos pardavimai – karantino metu daugiau lietuvių ėmė patys kepti duoną. Lietuviai ėmė pirkti mažiau duonos, nes ją kepti ėmė namie – tokią išvadą pateikia kai kurie Lietuvos prekybos centrai.

Jeigu mėgstate valgyti duoną, tai dažniausiai mėgstame šviežią. Dažnai tenka nusivilti pamačius, kad turėta duona jau nebetinkama valgyti. Tai, kiek laiko ji išliks šviežia priklauso nuo to, kur laikote duoną. Vienos iš populiariausių vietų duonai laikyti yra spintelė arba spintelės paviršius. Tokiu būdu jūs visada turite lengvą prieigą prie riekelės duonos. Tačiau yra ir daugybė žmonių, kurie, nusipirkę duoną nusprendžia įdėti tiesiai į šaldytuvą.

„Visada kepdavau aliejuje keptuvėje, bet vakar pamačiau įrašą ir aišku šiandien jau bandžiau. 10 balų, patiko labai, dabar taip tik ir kepsiu!“, – sako tinklaraštininkė. Reikės: 450 g juodos duonos; 100 g kietojo sūrio (smulkiai tarkuoto); 75 g lydyto sūrio; 3 valg. šaukštų majonezo; 6 skiltelių česnako; aliejaus; druskos. Nuo duonos nupjaustome plutas, supjaustome vienodo dydžio juostelėmis. Išdėliojame jas kepimo popieriumi išklotoje skardoje, apipurškiame aliejumi.

Ilgi ir lietingi rudens savaitgaliai sugrįžta, o kartu su jais – karantino metu užgimusi tikra duonos kepimo manija. Duona šiandien – tai viena populiariausių temų maisto tinklaraščiuose, socialinių tinklų profiliuose ar tiesiog šeimininkų virtuvėse. Karantinas paskatino duonos atgimimą, kuris, panašu, niekur neketina trauktis ir šį rudenį. Tačiau kur ši natūralaus raugo duonos (angl.

Visų grūdo dalių kvietinė, nesmulkintų grūdų, sėklų, brijošė, daržovinė, su raugu, grūdų, visų grūdo dalių ruginė, avižinė, šviesi forminė – šiandien parduotuvių lentynose sutinkame dešimtis skirtingų duonos rūšių, o jas atskirti darosi vis sudėtingiau. Kaip nepasiklysti šiame duonos labirinte ir kokių sudedamųjų dalių ieškoti etiketėje? Duona sudaro žmogaus mitybos pagrindą ir, nepaisant trumpalaikių madų, vis dar yra mitybos piramidės apačioje.

Turbūt nėra tokio lietuvio, kuris nors kartą nebūtų paragavęs keptos duonos su česnaku ir sūrio bei majonezo padažu. Toks užkandis patinka daugeliui, tačiau norint maitintis sveikai ir subalansuotai, jis tikrai nepatenka tarp rekomenduojamų skanėstų. Norintiems kepta duona mėgautis be sąžinės graužimo, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė pateikia keletą patarimų, kurie pavers šį užkandį sveikesniu.

Mama atskleidė būdą, kaip duonos kepalą ilgiau išlaikyti šviežią net ir pasibaigus galiojimo datai, o viskas, ko reikia, yra vienas saliero stiebas. Norint išlaikyti šviežią, pavyzdžiui, sūrį, pieną ir sviestą, galima juos užšaldžius. Viena taupi mama sakė, kad jai pritrūko vietos šaldiklyje ir, kadangi ji nenorėjo švaistyti likusios duonos, reikėjo rasti būdą, kaip kuo ilgiau išlaikyti ją šviežesnę, rašo mirror.co.uk.

„Aš asmeniškai galėčiau keptą duoną valgyti kasdien. Labai, labai ją mėgstu. Visada kepdavau aliejuje keptuvėje, bet vakar pamačiau šį įrašą ir aišku šiandien jau bandžiau. 10 balų, patiko labai, dabar taip tik ir kepsiu!“, – sako tinklaraštininkė Justina. Reikės: 450 g juodos duonos; 100 g kietojo sūrio (smulkiai tarkuoto); 75 g lydyto sūrio; 3 valg. šaukštų majonezo; 6 skiltelių česnako; aliejaus; druskos. GAMINIMAS Nuo duonos nupjaustome plutas, supjaustome vienodo dydžio juostelėmis.

Baimindamiesi koronaviruso Lietuvos gyventojai tuština maisto lentynas, ne išimtis – ir duona. Tačiau, priešingai nei kruopų ar makaronų, duonos gaminių galiojimo laikas – itin trumpas, todėl atsargų ilgam neprikaupsite. Kepyklų atstovai skatina atsakingai vartoti ir pataria – kaip duoną laikyti ir kokią rinktis, kad šios nereikėtų išmesti. „Gardėsio“ duonos produktų vystymo vadovas Tadas Aleknavičius tikina, kad šiuo metu kepyklai – tikras darbymetis, mat duonos paklausa žymiai išaugo.

„Aš asmeniškai galėčiau keptą duoną valgyti kasdien :D labai, labai ją mėgstu. Visada kepdavau aliejuje keptuvėje, bet vakar pamačiau įrašą ir aišku šiandien jau bandžiau. 10 balų, patiko labai, dabar taip tik ir kepsiu!“, – sako tinklaraštininkė. Reikės: 450 g juodos duonos; 100 g kietojo sūrio (smulkiai tarkuoto); 75 g lydyto sūrio; 3 valg. šaukštų majonezo; 6 skiltelių česnako; aliejaus; druskos. GAMINIMAS Nuo duonos nupjaustome plutas, supjaustome vienodo dydžio juostelėmis.

2019 m. atliktas tyrimas patvirtino, kad net 8 iš 10 Lietuvos gyventojų domisi krepšiniu ir palaiko mėgstamas komandas, todėl nenuostabu, kad Lietuva laikoma krepšinio šalimi, o šis sportas sukelia tiek aistrų ir yra labai dažnai aptarinėjamas. Paklausus, kokios produkcijos su mėgstamos komandos atributika pasigenda Kauno „Žalgirio“ komandos aistruoliai, paaiškėjo, kad labiausiai jiems trūksta maisto produktų – pirmoje vietoje atsidūrė šokoladas ir kiti saldumynai, antroje – duonos gaminiai.

Duonos šviežumui palaikyti daugiausiai įtakos turi aplinkos temperatūra ir drėgmė. Per didelė drėgmė ir aukštesnė kaip 25 °C aplinkos temperatūra paprastai yra pagrindinės priežastys, kodėl duona pradeda pelyti, tad patalpą, kuriame šis gaminys laikomas, reikia dažnai ir gerai vėdinti bei stengtis palaikyti maždaug 18 °C temperatūrą.

„Skaniems ir sotiems pietums – šnicelis su juoda duona. Šis nostalgija dvelkiantis patiekalas yra greitai pagaminamas ir neužims daug laiko. Iš šios normos pagaminsite 6–7 vidutinio dydžio šnicelius“, – sako recepto autorė Rita. Šniceliams reikės: 500 g kiaulienos faršo; 2 riekių juodos duonos; 100 ml pieno; 2 kiaušinių; 1 skiltelės česnako; pusės galvutės svogūno; druskos; maltų pipirų; 1 stiklinės maltų džiūvėsių; aliejaus kepimui.

Vasario 5 diena – duonos diena. Anksčiau buvo tikėta, šventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų, nužiūrėjimo ir kitų negandų šeimoje. Garsi astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė sako, kad tai priešpaskutinė tokia didelė ir svarbi šventė lietuviams prieš Velykas. Ji skirta Agotos duonai, kuri apsaugo nuo gaisro ir nelaimių. „Duonos gabalėlį reikia nešiotis kišenėje.

Šiandien yra minima Šv. Agotos arba dar kitaip vadinama Duonos diena. Tikėta, kad šią dieną iškepta ir pašventinta duona sergi namus nuo gaisrų, o jų šeimininkus apsaugo nuo ligų ir piktų akių. Tautiečių mitybos įpročiams keičiantis duonos gaminių vartojimas kasmet mažėja, tačiau kaip pastebi prekybininkai, juodos duonos paklausa lyginant su batonais, laimi išlikimo kovą.

„Greitai pagaminama, skani keptos duonos ir pupelių mišrainė su obuoliais puikiai tiks ne tik šventiniam, bet ir kasdieniniam stalui. Mišrainė paruošiama žaibiniu greičiu, taip, kad terliotis virtuvėje nereikės, o mišrainė bus ne tik labai skani, bet ir soti. Mano vyras ją valgo šaukštais“, – sako tinklaraštininkė Audronė. Reikės: 1 skardinės pupelių, 100–150 gr. fermentinio sūrio, 1 obuolio, 3 riekelių keptos duonos, česnako, svogūno laiškų, pipirų ir druskos (pagal skonį), majonezo.

Lazdijų rajone gyvena Artūro Čiurlionio ir Vilijos Padimanskienės šeima. Jie – mokyklų vadovai, tačiau abu turi neįprastus pomėgius: Artūras kepa šakočius, o Vilija – duoną. „Pasakojama, kad Lietuvoje šakočiai atsirado Barboros Radvilaitės laikais. Ji paskelbė skaniausio pyrago konkursą. Kaip bebūtų keista, laimėjo vyrukas, iškepęs šakotį. Vietoj prizo - žemės, jis paprašė valdovės papuošalų, nes norėjo pasipiršti mylimai merginai, kad ji atrodytų kaip karalienė.

Artėjant žiemos sezonui prisiminkime mažuosius mūsų draugus. Zooprekių parduotuvėse galima įsigyti įvairių lesyklėlių ar indelių, kuriuos pririšę, priklijavę prie palangės ar pritvirtinę balkone galėsime džiaugtis paukštelių grožiu ir prisidėti prie jų išlikimo sunkiu šaltuoju metų sezonu.

Tauragėje, Paberžių gatvėje, „Molupio ir ko“ kepyklos parduotuvėje, duonos rinkinį nusipirkusi tauragiškė maišelyje aptiko kirminų. Apie nemalonų radinį moteris ne tik papasakojo žurnalistams, bet ir pranešė Tauragės valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Bendrovę „Molupis ir ko“ užgriuvo netikėti tikrintojai. Spalio 10-ąją duonos su kirminais nusipirkusi tauragiškė į redakciją užsuko po savaitgalio, spalio 14 dieną.

Seimo posėdis neapsiėjo be kuriozų. Antanas Matulas parlamentarų akivaizdoje pranešė, kad neseniai dalyvavo renginyje, kurio metu vietiniai jam įteikė vadinamąją „taikos duoną“. Pasak A. Matulo, jis buvo paprašytas perduoti ją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.

Pasaulinę maisto dieną daugybė šalių informuoja visuomenę apie maisto problemas pasauliniu mastu: kalbama apie kovą su badu ir skurdu, siekį pagerinti mitybą bei rūpintis savo sveikata. Lietuvoje ši diena pabrėžiama kaip sveikos mitybos diena. Kadangi daugumos lietuvių mitybos racione galima atrasti įvairių duonos produktų, biomedicinos mokslo daktarė, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė pasakoja apie jų sudėtį ir naudą organizmui.

Duonos gaminiai ir įvairios kruopos sudaro nemažą dalį lietuvių ir kitų ES šalių gyventojų raciono. Mūsų šalyje už šiuos produktus tenka mokėti kiek mažiau nei moka vidutinis europietis. Vis dėlto per metus kai kas pabrango 20 proc. Brangiausiai už duonos ir kruopų gaminius Europoje moka Norvegijos, Šveicarijos, Islandijos ir Danijos gyventojai. Tokių produktų kainos čia sudaro atitinkamai 167 proc., 163 proc., 156 proc. ir 152 proc. ES kainų vidurkio.

Antradienį socialiniai tinklai Ukrainoje tiesiog liepsnojo po to, kai į šalį atvyko Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Viskas įvyko dėl premjero ir jo žmonos pasitikimo. Iškilmingai išlipančius iš lėktuvo pasitiko trys merginos, pasipuošusios tautiniais drabužiais ir laikydamos tradicinę duoną. Žinodamas papročius, Benjaminas Netanyahu atsilaužė duonos ir įsidėjo ją į burną, o norėdamas būti džentelmenu, taip pat gabalėlį atlaužė žmonai.

II tipo diabeto simptomais gali būti ir staigus svorio kritimas ir nenumaldomas troškulys. Vieno produkto įtraukimas į savo pusryčių racioną gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje. II tipo diabetas yra dažnai pasitaikantis susirgimas, kurį lemia padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Skelbiamais duomenimis, diabetą gali išduoti padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis ir staigus svorio netekimas, rašoma Dailystar.

Pats metas pagalvoti, ką pagaminsite. Jeigu nenorite užsibūti virtuvėje ir kuo greičiau pagaminti valgyti sau ir šeimai, imkitės karštų sumuštinių.  Tai gana lengvai pagaminami sumuštinukai, kurių skonis nepaliks abejingų. Receptas išties senas, einantis iš kartų į kartas, sako tinklaraštininkė Audronė Zemenskienė.  Sumuštiniai skanūs tiek karšti, tiek šalti.

Nors duonos rinka Lietuvoje traukiasi, kai kurie šio produkto gamintojai teigia, kad jų rezultatams tai didelės įtakos neturi. „Vilniaus duona“ penktadienį paskelbė per praėjusius metus turėjusi 34,8 mln. eurų apyvartą – 1 proc. didesnę nei 2017 m. Be to, įmonė primena apie šįmet jos laukiančias milijonines investicijas, po kurių Lietuvoje pagaminta duona plūs ant Latvijos ir Estijos parduotuvių lentynų.

Šią savaitę buvo minima šventosios Agotos arba duonos diena. Visgi tautiečiams duona toli gražu ne tik simbolis – per metus kiekvienas duonos suvartojame net po 15 kilogramų. Populiariausia išlieka tradicinė juoda ruginė. Tiesa, vis dažniau ją lietuviai iškeičia į kitokio skonio duoną. Už auksą brangesnė. Taip lietuviai nuo senų senovės vertino duoną. Su kepaliuku rankose ir jaunavedžius pasitikdavo, ir sūnus į karą išlydėdavo.

Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui.

Besiruošiant Šv. Kūčioms ir Kalėdoms, parduotuvėse siūlomas didžiulis asortimentas duonos, pyrago gaminių, tortų, pyragaičių, kūčiukų ir kitų skanėstų. Stengiantis nepasimesti šių gaminių gausoje ir išsirinkti kokybišką prekę, pirkėjas visų pirma turėtų perskaityti informaciją ženklinimo etiketėje apie gaminio sudedamąsias dalis, maistingumą, tinkamumo vartoti terminą, laikymo sąlygas, gamintoją ir kt.

Dėl ypatingai šiltos vasaros, specialistai įspėja apie maistinių kandžių populiacijos pagausėjimą: kandys migruoja į žmonių gyvenamas patalpas, kur ieško sau tinkamo maisto bei tinkamų vietų dėti kaušinius. Jos veisiasi tokiuose biriuose produktuose kaip miltai, kruopos ar net daugelio namuose sutinkamuose duonos gaminiuose. Kaip nuo to apsisaugoti ir tinkamai laikyti maisto produktus, pataria kepyklų „Fazer Bakery Baltic“ gamybos ir tiekimo direktorė Zita Petkevičienė.

Dar vienas nemalonus radinys maiste. Šį kartą kirmėles, beropojančias po duonos riekeles, užfiksavo šiaulietė Živilė. Šiaulių Akropolyje esančioje „Maximoje“ moteris įsigijo daržovių duoną su morkomis ir pastarnokais. Kirmėlės duonoje „Daržovinė duona“, pasak pirkėjos, buvo su kirmėlėmis, kurių, kaip ji pati teigė, net spėjo atsikąsti. „Praėjo jau kelios savaitės, tačiau iki šiol negaliu valgyti jokios duonos.

Portugalijos futbolo rinktinė atvyko į Rusiją, kur artėjančią savaitę pradės pasirodymą pasaulio čempionate. 40 km nuo Maskvos įsikursiantys portugalai su Cristiano Ronaldo priešakyje buvo sutikti grojant tradicinei rusų dainai ir vaišinami duona bei druska. Pirmasis progą paskanauti turėjo C.Ronaldo, kiek atsargiai paėmęs duoną ir šiek tiek ją apibarstęs druska. Netrukus jis jau kažką juokavo su komandos draugais ir juokėsi, bet pasak rusų žiniasklaidos, portugalas netrukus paprašė dar duonos.

Duonos kaina kyla kaip ant mielių. Vien per metus šis kasdienis mūsų maisto produktas pabrango net 12 procentų. Keičiasi ir mūsų duonos pirkimo įpročiai. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad lietuviai vis labiau domisi kepinių sudėtimi, vengia nereikalingo cukraus, druskos ir duoną perka mažesnėse pakuotėse.  Lietuviai perką įvairiausią duoną. Kol vieni parduotuvių lentynose ieško tradicinės juodos ar baltos duonos kepalų, kiti dairosi naujovių.

Daugelis neįsivaizduojame savaitgalio rytų be duonos gabalėlio. Tačiau ar kada nors bandėte patys pasigaminti duonos namuose? Išbandykite tai jau šiandien, o paragavus naminės duonos, tikrai nebesinorės skubėti į parduotuvę jos pirkti.  Duonai reikės: 90 gr. aktyvaus kvietinio raugo, 150 gr. pilno grūdo kietinių miltų, 250 gr. miltų tipo 550, 10 gr. sausų mielių, 230 gr.vandens, 9 gr. cukraus, 9 gr. druskos Gaminimas: 90 gr. aktyvaus kvietinio raugo. 20 gr.

Alytuje konditerinius produktus gaminanti „Alytaus duona“ ieško pirkėjo, o konkurentai abejoja, ar įmonė lengvai ras pirkėją, norintį tęsti kepyklos veiklą, rašo „Verslo žinios“. Pasak bendrovės direktorės Laimos Černienės, sprendimas dėl pardavimo priimtas, nes rinkoje išsilaikyti darosi vis sunkiau dėl gamybos bei prekybos įmonių koncentracijos: „Rinkoje daug duonos perprodukcijos.

Šiuo metu įprasta, kad dėl sezoninių veiksnių padidėja daržovių kaina, tačiau pažvelgus į metinę statistiką matyti, kad itin brango du kasdieniai lietuvių produktai: juoda duona ir kiaušiniai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kiekvieną savaitę renka tam tikrų produktų kainas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės miestų „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ prekybos tinklų parduotuvėse.

Šiandien norite kažko paprasto, skanaus ir lengvai pagaminamo? Išbandykite šį kiaulienos šnicelio su juoda duona receptą, kuris tikrai nepalinks abejingų.  Šniceliams reikės : 500 g kiaulienos faršo, 2 riekes juodos duonos, 100 ml pieno, 2 kiaušiniai, 1 skiltelė česnako, pusė galvutės, svogūno, druskos, maltų pipirų, 1 stiklinės maltų džiūvėsių, aliejaus kepimui.