Už auksą brangesnė. Taip lietuviai nuo senų senovės vertino duoną. Su kepaliuku rankose ir jaunavedžius pasitikdavo, ir sūnus į karą išlydėdavo. O Lietuvai tapus krikščionių tauta, duona tapo ir religiniu simboliu. Vasario penktąją, minint šventosios Agotos dieną, šalies bažnyčiose buvo šventinama duona.
Tikima, kad parsinešus bent riekelę į namus, ji apsaugos nuo gaisro, mat nukankinta ir sudeginta ant laužo šventoji Agota laikoma sergėtoja nuo ugnies. Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje švęstu vandeniu šlaktsoma ne tik pačių tikinčiųjų atsinešta duona, bet dalijami ir bažnyčios kepti baltos bei juodos duonos kepaliukai. Kiekvienas čia atėjęs šventinta duona apsirūpina ir sau, ir kitiems.
„Įprasta laikyti, kaip simbolį numetus į kampą, bet gaila šventą daiktą į kampus mėtyti, tai aš galvoju, kad mažas gabalėlis gali būti mašinoje ar namuose kažkur padėtas, bet visa kita turi būti suvalgyta Dievo garbei“, – pasakoja moteris.
Duoną lietuviai ir gerbia, ir mėgsta. Mat kasdien šalies kepyklose pagaminama ir vėliau parduodama šimtai tonų duonos produktų. Skaičiuojama, kad per metus vienas lietuvis suvalgo net po penkioliką kilogramų duonos. O kokios rūšies duoną labiausiai mėgsta?
„Duona turi būti juoda arba balta. Vienas iš dviejų“, – tikina duonos valgytojas.
Statistikos departamento duomenimis, per dešimtmetį juodos duonos kilogramo kaina didėjo trečdaliu, o šviesios – ketvirtadaliu. Ir nors populiariausia išlieka juoda duona, lietuviai pamėgo ir prancūziškus, itališkus kepinius.
„Pati populiariausia duona, kurios pardavimai auga labiausia, yra ruginės porcijinės duonelės su įvairiais priedais. Manome, kad mūsų pirkėjai tokį pasirinkimą daro tiek siekdami sveikai gyventi, tiek prisimindami lietuviškas tradicijas“, – sako „Maxima“ atstovė Vilma Drulienė.
„Nors tendencijos iš anksčiau yra, kad pirkėjai mėgo tamsią duoną, dabar po truputį pradeda rinktis sveikuolišką duoną. Tačiau pagrindinė išlieka balta“, – aiškina „Iki“ atstovė Berta Čaikauskaitė.
O didžiųjų kepyklų atstovai pastebi, kad tautiečiai daugiau dėmesio ėmė skirti estetinei ir praktinei maisto produktų ir jų pakuočių išvaizdai.
„Šalia sveikatingumo tendencijos yra svarbi ir patogumo. Tiek formatas, tiek pakuotės dydis. Taip lentynose atsiranda porcijinės duonelės, atsiranda bandelės, kurios yra tinkamos burgeriams“, – sakė kepyklos asortimento direktorė Indrė Švelnytė.
Vilniaus Universiteto profesorius Rimantas Stukas tikina, kad paprastos šviesios duonos per dieną reikėtų suvalgyti tris keturias riekes, nes suteikia energijos.
Mat duonoje gausu stambiamolekulinių angliavandenių, kurie yra pagrindinis energijos šaltinis. Šiuolaikinė duona gardinama druska su jodu, tad kepinyje gausu ir šio naudingo elemento. O štai su grūdais ar sėklomis – organizmui reikalingų skaidulų. Visi, kurie jaudinasi dėl figūros, turėtų žinoti, kad pilvas paprastai auga ne nuo duonos, o nuo ant jos tepamo sviesto ar kitų pagardų.
„Jeigu būtų valgoma labai daug tos duonos, tai angliavandenių į organizmą patektų per daug, tai kaip ir bet koks kitas maisto produktas gali turėti įtakos maisto raciono energinės vertės padidėjimui ir tada mes neišeikvojame tos energijos ir gali pradėti didėti kūno svoris“, – sako profesorius R. Stukas.
