Jis teigia pastebintis keistą paradoksą: vartotojų nuomonės tyrimuose Lietuviai sako norintys pirkti sveikesnę duoną ar batoną, bet naujų sveikesnių produktų iš tiesų perka gana nedaug.
Kita vertus, pastaruosius kelerius metus pastebima duonos valgytojų kartų kaita. Vyresni pirkėjai dar perka tradicinę tamsią ruginę duoną. Tačiau jaunesnių vartotojų įpročiai panašėja į vakariečių – jie mieliau renkasi šviesią sumuštinių duoną skrudinimui.
Interviu portalui tv3.lt A. Kokoškinas pasakojo, kodėl nepritaria iniciatyvoms įvesti cukraus mokestį, kaip koronavirusas pakeitė 400 darbuotojų turinčios kepyklos darbą ir kokių duonos gaminių vartojai gali tikėtis artimiausioje ateityje, kai keisis jų kaina ir ar įmanoma pagaminti valgomą duoną be cukraus..
Kaip koronavirusas ir karantinas paveikė duonos pirkėjų elgesį?
Kas įdomiausia, duonos rinkai karantinas savotiškai paradoksaliai nieko ypatingai nepadėjo. Jei žiūrėtume bendrai, duonos pardavimai, palyginti su 2019 m., susitraukė beveik 5 proc.
Atrodytų, kad karantinas, visi žmonės sėdi namie. Po pirmos bangos, kuri buvo kovo balandžio mėnesiais, kai žmonės pirko, dėjo į šaldytuvus, į spinteles, tikrai matėme didžiulį šuolį.
Bet vasara buvo gana prasta. Rudenį rinka šiek kiek atsigavo, bet per visus metus buvo fiksuotas rinkos susitraukimas.
Nors kitos produktų kategorijos, ką matome iš rinkos tyrimų bendrovių duomenų, tokio kritimo nepatyrė. Mes patys iki galo ir neturime paaiškinimo, kodėl taip yra.
Ar nuosmukį siejate su karantino poveikiu, ar tai yra senesnės tendencijos?
Matyt, yra ir ilgalaikės tendencijos, kas su ta duona vyksta. Lietuvos gyventojų pajamos metai iš metų auga, jie pradeda valgyti mažiau duonos, gali nusipirkti daugiau šviežių daržovių.
Prieš kokius 20–30 metų duona, mėsa, bulvės buvo pagrindiniai patiekalai. Bet dabar viskas keičiasi. Taigi, toks pokytis.
Taip pat, kas įdomu – tai, kad labai stipriai nukentėjo ruginės duonos segmentas. Ypač per karantiną. Bet tokia tendencija yra prasidėjusi anksčiau.
Su kuo siejate tokius pokyčius?
Labai įdomus dalykas. Šalia to, kad ruginės duonos kiekis krenta, kvietinės duonos kiekis auga. Turiu galvoje sumuštinių duoną skrudinti ir batonus.
Palyginti su praėjusiais metais, ruginės duonos pardavimas krito apie 9 proc., o kvietinės duonos ir batonų pardavimas išaugo 0,3 proc.
Kokios priežastys? Galime tik svarstyti, kad lietuvių mitybos įpročiai keičiasi, darosi labiau vakarietiški. Vakarų Europoje ruginės duonos yra, bet ji nėra labai populiari. Vyksta kažkokia mitybos transformacija – matome tai ir iš kitų produktų kategorijų pardavimo.
Kitas dalykas, šiuo metu vyksta pirkėjų kartų kaita. Mūsų tyrimai rodo, kad ruginę duoną daugiausia vartoja žmonės nuo 45 metų. Jaunimas perima Vakarų tendencijas ir labiau vartoja kvietinę duoną. Batonų pardavimas irgi krenta, bet parduodame daugiau šviesios sumuštinių duonos.
O kaip keičiasi vartotojų elgesys jūsų įmonės eksporto rinkose?
Ką matome iš eksporto, mūsų populiariausi produktai yra kvietiniai. Vežame į Jungtinę Karalystę, Airiją, JAV. Daugiausia, ko gero, apie du trečdalius mūsų eksporto sudaro kvietiniai gaminiai, o likusi dalis – ruginiai. Na, tai tokios tendencijos daugiau mažiau ir atsispindi.
Europoje vis daugiau įvairių iniciatyvų maistą gaminti sveikesnį. Pavyzdžiui, maisto gamyboje naudoti mažiau cukraus. Ką manote apie tokias iniciatyvas?
Be abejonės, mes matome tas tendencijas ir reaguojame į jas. Tiesą sakant, senokai pradėjome reaguoti. Dar 2016–2017 m. pasiūlėme pirkėjams duonos su mažesniu cukraus kiekiu, su viso grūdo miltais. Taigi, į tendencijas reaguojame.
Apskritai cukraus kiekį produkcijoje irgi stengiamės mažinti, ypač šiais metais. Kai kurie iš tokių mūsų suplanuotų naujų gaminių jau pasirodė prekybos vietose. Akcentuojame naujienas su daugiau skaidulų, viso grūdo miltais. Ir sveikatingumo produktų liniją toliau tęsime.
Priklausome švedų kepyklų grupei „Lantmännen Unibake“. Vienas iš grupės tikslų ir yra sveikesni gaminiai, mažiau cukraus, daugiau skaidulų. Ateityje tai bus labai svarbi tema.
Ar įmanoma valgomą duoną gaminti visai be pridėtinio cukraus?
Įmanoma, tik kažin, ar Lietuvos gyventojai jos labai norėtų. Toks paradoksas yra: iš įvairių tyrimų matome, kad žmonės sako norintys mažiau cukrų, tačiau kiek bandėme įvesti į rinką, pavyzdžiui, batoną su mažiau cukraus, jo žmonės nesirenka.
Vis dėlto mes turime „Rugelį“, kuriame, jei pažiūrėsite, nėra jokių pridėtinių cukrų, tik rugiai – gal tik pora gramų cukraus.
Ką manote apie cukraus mokestį? Kitose šalyse jis jau yra, taip pat girdimos ir bendros europinės iniciatyvos dėl to.
Cukraus mokesčio tema Lietuvoje kas kelerius metu grįžta bangomis. Dažniausiai sakoma, kad taip rūpinamasi gyventojų sveikata. Tačiau, ką mes matome, kad iš tiesų cukraus mokestis yra gana kontraversiškas.
Aišku, pasaulyje yra nemažai šalių, kurios tokį mokestį yra įsivedę. Lietuvoje dažnai pasitelkiamas Danijos pavyzdys. Tačiau žinome, kad danai prieš pora metų jo atsisakė.
Mes matome kelias problemas. Visų pirma cukraus mokestis turėtų būti ne diskriminacinis. Jeigu yra cukraus mokestis, jį turėtume taikyti visiems produktams – ne vien tik pasirinktinai kokiam nors šokoladui ar gaiviesiems gėrimams.
Jeigu nediskriminuojame produktų, tuomet atsiranda sudėtingas tokio mokesčio apskaitos mechanizmas – papildoma biurokratija tiek įmonei, tiek valstybės institucijoms.
Antras dalykas, matome, kaip yra su alkoholiu: kai yra įvedamas papildomas mokestis, tada išauga produktų kainos, tad jų žmonės važiuoja pirkti į gretimas šalis. Lietuva maža šalis, sienų su kaimynais daug. Matome tokį pavojų.
Beje, kodėl Danijoje buvo atšauktas šis mokestis? Danai važiuodavo į Vokietiją ar Švediją pirkti produktų, kurie cukraus mokesčių neapmokestinami.
Dėl išaugusių kainų atsiranda ir socialinis aspektas: mažesnes pajamas uždirbantys žmonės turės mokėti daugiau. Jeigu taikomas mokestis visiems produktams, išauga ne tik gaiviųjų gėrimų, duonos, bet ir pieno produktų kainos.
Tai kokia čia galėtų būti išeitis?
Iš tikrųjų būtų geriausia, ką yra kalbėjusi ir Maisto pramonės asociacija, – tai švietimas mitybos klausimais, tam tikri maisto gamintojų įsipareigojimai. Kaip mes ir sutarėme su Sveikatos apsaugos ministerija praėjusių metų pradžioje ir anksčiau, kad gamintojai įsipareigoja mažinti cukraus kiekį, didinti skaidulų kiekį – taigi judėti tokia linkme.
Jeigu jau kalbame apie kainas, pastaruoju metu pranešama apie rekordiškai pabrangusius grūdus, didėjančias pasaulines naftos ir kitų žaliavų kainas. Kaip jos veikia galutines duonos produktų kainas?
Mes stebime situaciją. Faktas, kad šiandien kainos kyla, o rytoj jos gali mažėti. Kol kas negaliu komentuoti, kaip tai paveiks mus ar Lietuvos duonos rinką.
Be jokios abejonės, žaliavų kainos pasaulinėse rinkose turi įtakos galutinėms duonos gaminių kainoms. Bet aš nenoriu plėstis šia tema, nes esame didžiausi gamintojai ir dėl konkurencijos įstatymo ribojimų negalime teikti jokios informacijos, kuri būtų suprantama kaip kokia nors užuomina kitiems gamintojams.
Didelę dalį galutinėje duonos savikainoje turi darbo užmokestis, logistika, kuras ir pan. Žaliavų – miltų, sėklų ir taip toliau – kainos dalis sudaro apie pusę produkto savikainos.
Kaip virusas pakeitė pačios įmonės veiklą, darbuotojų darbą?
Pagal galiojančius reikalavimus, visos įmonės turi laikytis nustatytų higienos, maisto saugos procesų. Yra standartai, kurių laikomės. Aišku, kai prasidėjo koronaviruso banga, mes ruošėmės. Pasidarėme Covid-19 veiksmų planą, kaip turime reaguoti, kai, pavyzdžiui, nustatomas užsikrėtęs darbuotojas, kaip užtikrinti jų kontaktų atsekamumą.
Ko gero, neverta minėti, kad visur turime dezinfekcines stotis, visi darbuotojai aprūpinti kaukėmis. Kad būtų didesni atstumai kai kurias erdves atskyrėme plastikiniais barjerais. Be to, turime pasistatę termovizorius ir matuojame į gamybos cechą įeinančių darbuotojų temperatūrą.
Apskritai visus darbuotojus, kurie turi ne tik aukštą užsikrėtimo riziką, bet ir žemą, „automatu“ siunčiame testuotis į privačią laboratoriją. Tai daroma įmonės lėšomis.
Visus darbuotojus testuojate reguliariai?
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas buvo labai trumpai susitikęs su sergančiu giminaičiu. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus reikalavimus, jo rizika užsikrėsti galbūt nėra didelė, bet mes vis tiek siunčiame jį testuotis.
Kaip manote, kokie veiklos pokyčiai išliks pasibaigus karantinui ir pandemijai?
Ir toliau laikysimės visų atsargumo priemonių. Tikrai liks dezinfekcinės stotelės, rekomendacijos darbuotojams dėvėti kaukes didesniuose susirinkimuose.
Be to, nepaminėjau, mes neleidžiame trečiosioms šalims – vežėjams, logistikos partneriams, kurie išvežioja duoną, – įeiti į kepyklą, kad būtų sumažinti kontaktai su mūsų darbuotojais. Taip pat toliau bus ribojamas visų pašalinių žmonių patekimas į gamyklą – pavyzdžiui, įvairių ekskursijų.
Kita vertus, ir toliau liks nemažai nuotolinio darbo. Kaip dabar daugelis dirba iš namų, ateityje irgi rotuosime žmones. Matyt, daugelis taip ir dirbs – kelios dienos darbe, kelios – namuose.
Kaip vertinate naujos valdžios pastangas suvaldyti koronaviruso krizę?
Dėl vakcinų faktas, kad įvyko tai, kas įvyko. Iš kitos pusės aš sutinku su požiūriu, kad gerai, kad Lietuva yra Europos Sąjungoje. Jeigu mes būtume vieni, paprastai kalbant, būtume „likę ant ledo“. Mažos šalys vis tiek turi mažesnes derybines galias. Gerai, kad esame Europos Sąjungoje, gerai, kad ji derasi kartu. Galbūt kiek vėluojame, bet yra kaip yra.
Bendrai kaip koronakrizė valdoma? Čia sunku pasakyti, vis tiek Vyriausybė tariasi su ekspertais, diskutuoja, mato skaičius. Mes matome tik mažą dalį to, apie ką jie diskutuoja, tad sakyti, gerai ar blogai tvarkosi, aš negaliu. Labai paprasta kritikuoti, kai nesi pats atsakingas už sprendimus. Niekas neturi vienareikšmiško atsakymo, kaip būtų geriausia su situacija tvarkytis – nuo JAV iki Europos Sąjungos pilna įvairiausių nuomonių.
Pastaruoju metu nemažai kalbama apie galimus mokesčių pakeitimus, mokestinių lengvatų naikinimą. Ką manote apie tai?
Dauguma visų tų lengvatų yra skirta vidutiniam ar smulkiam verslui. Didžiosios įmonės kažkokių palengvinimų ir neturi. Kuo dabar galima pasinaudoti – tai pelno mokesčio lengvata investiciniams projektams, labdaros teikimo lengvata.
Manyčiau, lengvatas investuojamam pelnui reikėtų pratęsti, kad šiuo požiūriu būtume labiau konkurencingi su kaimyninėmis šalimis.
