Praėjusią savaitę naujojoje Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusi paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ masino pramogų ištroškusius kauniečius. Tačiau nuėję ten, pasijuto kaip cirko palapinėje įsikūrusiame ūkininkų turgelyje…
Pradedant nuo laiptų ir liftų, baigiant… dešrų prekyba. Nejaugi parodų organizatoriai nebežino, kas yra paroda? Nors tai buvo panašu į parodą. Bet tik panašu – keletas įmonių iš tiesų savo paviljonus įrengė kaip įprasta parodoms. Stovėjo ir vienas kitas įmonės atstovas. Dažniausiai tai – arba kitų samdomų firmų, kurios specializuojasi į viešuosius ryšius ir reklamą, darbuotojai, arba savi gamintojo administracijos atstovai. Jei samdytų firmų darbininkai buvo panašūs į tiesiog nusamdytus plepius (deklamavo tai, ką turi atpasakoti), tai įmonių atstovai tebuvo ant baslio pamautos ir aptingusios kaliausės.
Tik vienas kitas buvo entuziastingiau nusiteikęs, tačiau visi buvo pasiruošę pristatymui tiek, kiek eilinis darbuotojas ruošiasi prieš įprastą darbo dieną. Taigi – be specialaus pasirengimo.
Vienas kitas atstovas plepėjo su seniai matyta drauge, kurią vėliau pasisodino šalia, lyg ten trūktų nieko neveikiančių prievaizdų. Kiti rijo potencialiems klientams skirtus sausainius ir saldainius. Jais įmonės bandė prie savo paviljonų prisivilioti savaitgalio pramogautojus. Deja, daugelis etiką pardavė velniui ir, čiuptelėjęs saldainį, išnyko dešrų ir duonos įsigyti atėjusių minioje.
Į parodą atėjęs ir rūpimos informacijos ištroškęs, pastebėjau paviljoną, kuriame pristatomi spirulinos produktai – maisto papildai ir netgi natūralūs vaistai. Nežinodamas apie spiruliną ir susidomėjęs produktu, atstovų teiravausi, kas tai ir iš ko gaminama. Deja, potencialiai tinkantis lauke vaikyti varnas, pradėjo žaisti žaidimą „tu paklausk, o aš pasiųsiu prie interneto“ – tokiu principu į mano klausimus atsakinėjo UAB „Spila“ Kauno regiono marketingo vadovu prisistatęs vyras.
Pokalbis parodos metu vyksta štai taip:
– Laba diena, kokie čia produktai? Nematyti… – teiraujuosi UAB „Spila“ atstovo.
– Produktai iš spirulinos. Natūralūs! – be jokio pasisveikinimo lakoniškai leptelėjo neentuziastingai nusiteikęs vyriškis.
– O kas ta spirulina?
– Natūralus produktas, – lyg dar nebuvo aišku iš pirmojo atsakymo, – „pagūglink“ ir sužinosi daugiau, – pridūrė turėjęs mane suvilioti įsigyti tą produktą cirko artistas.
Nenorėjau tikėti, kad parodos dalyvis man siūlė „pagūglinti“. Bet kaip mat nugirdau pakartojimą – tik jau kitam lankytojui. Apsidžiaugiau bent jau tuo, kad mano klausa vis dar nesutrikusi. Nors galvoje ir sunkiai suvokiau tikrovę.
Nusivylęs parodos samprata, patraukiau tolyn. Ir labai greitai pasigailėjau – manęs neapgavo nei uoslė, nei akys – ten iš tiesų buvo prekiaujama rūkytos dešros ir duonos gaminiais. Be jokio produktų pristatymo, be jokių atsakinėjimų į klausimus „kuo ji ypatinga, kokias technologijas naudojate?“. Tiesiog stovėjo „pardaveškos“ prie prekystalio ir trynė „lazankes“ pramogų pasigedusiems kauniečiams – „labai skanu“, „paskutinė“ – ir siūlė paragauti įsidedant į burną pusės nago dydžio mėsos gabaliuką, kurio dydis netgi nepakankamas pauostyti produktą! Pasijutęs kaip tikrame turguje, apsisukęs ir lankstu praėjęs pro „pagūglink“ vyrą, nusprendžiau tiesiog pasivaikščioti ir paeksperimentuoti – kuris paviljonas mane sužavės, prie to ir prieisiu.
Susidomėjau vaišinama arbata. Žavi panelė ne tik įpylė paragauti „ypatingo poveikio organizmui turinčios“ arbatos, bet ir išsamiai papasakojo apie produktą. Jauna, įmonės pasamdyta, darbuotoja atsakinėjo į klausimus ir apie bendrovę ir gamybos technologijas. Patiko ir paviljono apipavidalinimas – ne šiaip baltos sienos. Ir mano nuotaika kaip mat pagerėjo – parodoje radau parodos elementų.
Kita vertus, mane smarkiai nustebino, kad į parodą atėję lankytojai vis tik labiausiai spietėsi ties duonos ir dešrų kvapais. Taip ir nesupratau – nejaugi jie tikrai atėjo čia lyg į turgų? Praeidamas vieną šeimyną, išgirdau žmoną, auklėjančią, matyt, ne visai pasisotinusį vyrą – „gana tų dešrų!“. Man tai sukėlė šypseną…
O tie kvapieji E prigrūsti produktai – tiesiog peilis po kaklu – tik ir skatina atverti piniginę. Kita vertus, mane nudžiugino, kad parodoje – kazlėkų turguje po cirko palapine, susirinko tiek daug kauniečių – lyg į koncertą. Visi pasipuošę, kas pėsčiomis atpėdino, kas automobiliu atplerpė. Nė vieno neišgirdau garsiai reiškusio nuomonę apie „parodą apsimetėlę“. Regėjau tik besišypsančių veidus. Ir tada man toptelėjo mintis – Kaunas liūdnas pramogų. O lankytojai – nebuvę parodose.
Pirmasis bandymas Kauno „Žalgirio“ arenoje suorganizuoti parodą nepasisekė kokybės prasme. Ką gali žinoti, jei šį renginį išbrauktume iš atminties, o kitą sykį organizatoriai ir parodos dalyviai labiau pasistengtų – gal netgi pamiršime „Žalgirio“ arenos sugretinimą su cirko palapinės ir kazlėkų turgaus palyginimais.
Julius MAJAUSKAS
