dnb nord

Preliminariais duomenimis, per 2008 metus DnB NORD bankas bankas uždirbo 83,8 mln. litų, o „DnB NORD“ banko grupė - 82,9 mln. litų neaudituoto pelno prieš apmokestinimą. 2007 metais audituotas banko pelnas prieš apmokestinimą buvo 131,6 mln. litų, o banko grupės - 131,0 mln. litų (37.9 mln eurų). Preliminariais duomenimis, per 2008-uosius metus DnB NORD bankas uždirbo 70,7 mln. litų, o DnB NORD banko grupė - 69,4 mln. litų neaudituoto grynojo pelno.

Verslininkų ir ekonomikos ekspertų nuomone, pernai lyg iš gausybės rago pasipylę bankrotai yra tik šio proceso pradžia. Jie mano, kad daugiausia bankrutuos prekeivių, perdirbėjų bei statybininkų, o vežėjams prognozuojama daugiau galimybių išlikti. Faktai Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2008 metais bankrotai buvo paskelbti 928 įmonėms. Palyginti su ankstesniais metais, tai 53 proc. daugiau. Bankrutavusių įmonių gerokai padaugėjo visose veiklos srityse, išskyrus žemės ūkį.

Rekordinius rezultatus pernai pasiekusi valstybės valdoma uosto krovos kompanija Klaipėdos nafta (ISIN LT0000111650) šių metų pradžioje demonstruoja dar geresnius rodiklius. „Klaipėdos nafta“ per sausį perpylė 790,8 tūkst. tonų naftos. Tai - net ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai įmonės krova siekė 635,5 tūkst. tonų. Preliminarios bendrovės sausio pajamos siekia 11,9 mln. litų. 2007-ųjų sausio pajamos siekė 9,5 mln. litų. „Tiesiog dirbam.

Šeši iš dvylikos Lietuvoje veikiančių bankų per praėjusį mėnesį mažino palūkanų normas 12 mėnesių indėliams eurais. Palūkanų normos 12 mėnesių indėliams litais didėjo arba nesikeitė. Tokius duomenis gavo palūkanų palyginimo sistemos indeliai.lt atstovai. Labiausiai per sausio mėnesį padidėjo Medicinos banko indėlių eurais palūkanų norma – nuo 7,51 proc. iki 9,1 proc. Medicinos bankas buvo vienas iš dviejų, sausio mėnesį didinusių palūkanų normas eurais.

Vilniaus vertybinių popierių biržoje šiandien sėkmingai įvyko pirmasis Vyriausybės vertybinių popierių platinimo aukcionas. Iki šiol Vyriausybės vertybinių popierių pirminio platinimo aukcionai buvo  vykdomi per Lietuvos banką. Per biržą buvo platinami 3 mėnesių Vyriausybės vertybiniai popieriai. Nominaliai verte buvo išplatinta skolos VP už 75 mln. litų, o apyvarta sudarė daugiau kaip 73 mln. litų. Vidutinis metinis svertinis pelningumas už obligacijas buvo 8,12 proc.

Bendrovė „Ranga IV“, kuriai pretenzijas dėl skolų jau pareiškė ne vienas kreditorius, kreipėsi į teismą, prašydama leisti pertvarkyti įmonės veiklą. Tai naujienų agentūrai BNS patvirtino verslininkui Laimučiui Pinkevičiui priklausančios statybų bendrovės „Ranga IV“ marketingo vadovė Dita Purlienė. Vilniaus apygardos teismas leido areštuoti įmonės turto, kurio vertė beveik 909 tūkst. litų.

Griežtesnė bankų paskolų suteikimo politika liūdina anaiptol ne visus – greitųjų kreditų bendrovės trina rankomis, nes paskutiniuoju metu sulaukė didesnio klientų srauto nei anksčiau. Tiesa, šios įmonės taiko į šiek tiek kitokį klientų segmentą, todėl tiesioginiais konkurentais bankų nelaiko. Vis dėlto apribotas paskolų suteikimas bankuose, anot greitųjų kreditų bendrovių atstovų, yra viena iš priežasčių, dėl kurių tokie kreditai populiarėja.

Penktadienį Panevėžyje prasidėsiančios Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) DnB NORD taurės turnyro finalo ketverto varžybos kelia sirgalių aistras. Jei pasitvirtins prognozės, turnyro finale susikaus Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. Lažybų kontorose prognozuojama, kad daugiau galimybių laimėti turi „Žalgiris“. Daugelis Lietuvos krepšinio lygos trenerių taip pat mano, kad kauniečiai turi daugiau galimybių.

Norvegijos parlamento (Stortingo) pirmininkas Thorbjornas Jaglandas Lietuvoje apsilankė neramiu metu. Sausio 16 dieną, kai saugumo pajėgos buvo priverstos nuo įniršusios minios ginti Seimo pastatą, jis sutiko atsakyti į keletą LŽ klausimų - apie Lietuvą sukrėtusias riaušes, alternatyvaus dujų tiekimo galimybes, ir tai, kaip pasaulinė krizė paveikė jo tautiečius. - Pirmiausia norėčiau Jūsų paklausti apie šiandienos neramumus Vilniuje.

Vienas iš didžiausių Lietuvos komercinių bankų „DnB NORD“ 2009 metų sausio 14 dieną gavo motininio banko „DnB NORD A/S“ pranešimą apie tai, kad siūlymo teikėjo valdyba nusprendė paskelbti savanorišką oficialų siūlymą įsigyti visas likusias 324 998 „DnB NORD“ paprastąsias vardines akcijas, 125 litų už vieną paprastą vardinę akciją kaina, su sąlyga, kad „DnB NORD A/S“ įsigys ne mažiau kaip 292 499 akcijas, skelbiama per biržą.

Kai kuriuose komerciniuose bankuose ir kredito unijose palūkanos už indėlius šiuo metu jau viršija metinę infliaciją, rašo dienraštis „Lietuvos Rytas“. Aršiai konkuruodami dėl indėlininkų santaupų bankai palūkanų kartelę pakėlė iki 10 proc. Šiuo metu tokias palūkanas siūlo Ūkio ir Šiaulių bankai, o iki sausio 20 dienos – ir „Snoro“ bankas. Kiek anksčiau dviženkles palūkanas pradėjo siūlyti ir kai kurios kredito unijos. Palyginimui – metinė infliacija lapkritį šalyje siekė 9,1 proc.

Artėjant dienai, kai naujoji Vyriausybė turės galutinai apsispręsti, ar parduoti „Klaipėdos naftą“ Lenkijos koncernui „PKN Orlen“, pastarasis ant stalo meta vis stipresnius kozirius. Lenkų valdomos „Mažeikių naftos“ vadovai „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad negavus „Klaipėdos naftos“ akcijų, ko gero, atsisakytų produktotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą.

Finansų analitikai perspėja, kad 2009-ieji Lietuvai bus labai sunkūs, tačiau metų pabaigoje galima tikėtis tam tikrų atsigavimo požymių. Sunku bus visiems „Dnb NORD“ banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį į tai, kad apie artėjantį ūkio lėtėjimą buvo kalbama jau seniai (nuo 2006 m.), tačiau skolinimosi ir vartojimo apsukos nebuvo mažinamos. „Iki šiol Lietuvoje galima buvo matyti tik pirmuosius krizės ženklus, o jos „vaisius“ skinsime šiemet.

Pasaulį ištikusi ekonominė krizė išreikšta ne vien statistinėse nuosmukio lentelėse. Visų pirma ji skaudžiai smogia žmonėms. Vis dažniau jie netenka darbo, pajamų ir ramybės dėl savo bei vaikų ateities. Krizės čiuptuvai siekia vis toliau. Tuo tikrai įsitikino ir „Lietuvos žinios“: rengiant šią publikaciją, viena informacijos apie naujus bedarbius pateikusi pašnekovė pati tapo bedarbe.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje Holivudo scenaristų vertas kauniečio aferisto gyvenimas: išsigalvojęs keletą fiktyvių tapatybių, tarp jų ir Kauno „Žalgirio“ rėmėjo, sukčius mėgavosi verslo ir krepšinio garsenybių draugija. Mulkindavo lengvai ir greitai Pusė milijono litų. Tokia suma įvertintą prašmatnų automobilį „Mercedes-Benz“ per vieną sandėrį šiemet pavasarį sugebėjo pasisavinti 26 metų kaunietis A. R., mėgdavęs prisistatyti gerais ryšiais garsėjančiu verslininku.

Apklausos duomenys rodo, kad gyventojai labiausiai pasitiki bankais, į kuriuos pervedamas jų atlyginimas, stipendija arba pensija. Pasitikėjimui taip pat daro įtaką banko rodomas dėmesys klientui, pažįstamų rekomendacija bei patogi banko vieta. Lapkričio mėnesį tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa parodė, kad patikimiausių Lietuvos komercinių bankų trejetukas nesikeičia jau keletą metų. Ryškus lyderis – „Swedbank“, kuriuo labiausiai pasitiki 41,1 proc.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šių metų spalį iš šalies komercinių bankų buvo atsiimta 2,6 milijardo litų indėlių. Tai sudaro 6,43 proc. visų Lietuvos komerciniuose bankuose laikomų indėlių sumos. Kas tai – laikinas nuosmukis ar pirmieji krizės ženklai? Šiurpą keliantys skaičiai Skaičiai rodo, kad pinigus iš bankų atsiėmė tiek gyventojai, tiek verslo įmonės, tiek valdžios institucijos. Kodėl? Valdžios institucijos atsiėmė 0,5 milijardų litų. Tai – įtemptos biudžeto būklės pasekmė.

Vilniuje vykusioje tradicinėje konferencijoje „Lietuvos ekonominės perspektyvos 2008“, kurią surengė Norvegijos finansų grupės filialas mūsų šalyje „DnB Nord“ bankas, jo analitikai negailėjo karčių žodžių ankstesnei mūsų šalies valdžiai, netiesiogiai priekaištavo dėl vartotojiškų mūsų visuomenės įpročių, rašo „Respublika“. „Šiemet jau rengėme konferencijas Latvijoje ir Estijoje, tačiau tokio dalyvių antplūdžio, kokį matau čia, Lietuvoje, kitose šalyse nebuvo“, - sveikindamas susirinkusiuosius ...

Bankai yra pasirengę iš nemokių klientų perimti jų valdomus nekilnojamojo turto (NT) objektus. Ir nors specialių skyrių, kurie administruotų perimtą turtą, bankuose dar nėra, neatmetama galimybė juos steigti. NT plėtotojai sako, kad padėtis rinkoje tampa keblesnė, pasiūla ir paklausa tarsi sustingo, o bankai nenoriai ir daug atsargiau skolina, mažėja įmonių galimybė sumokėti net palūkanas. Todėl NT perėmimas, anot Tomo Bučo, „Inred“ direktoriaus, ne už kalnų.

Lietuvoje didėjant interneto skvarbai, taip pat ir aptarnavimo mokesčiams bankuose, auga ir poreikis dažniau naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis, rašo „Respublika“. Internetas gali padėti tiems, kurie smarkiai pašokus aptarnavimo mokesčiams nori sutaupyti. Ir nors daugėja elektronine bankininkyste besinaudojančių žmonių - neseniai „Swedbank“ internetiniame banke buvo sulaukta milijonojo vartotojo, Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio.

Turintieji ilgalaikių įsipareigojimų bankams litais artimiausiu metu, matyt, miegos itin neramiai. Vilniaus tarpbankinės rinkos palūkanos (VILIBOR), lemiančios su kintamomis palūkanomis paimtų paskolų įmokų dydį, vakar pasiekė 8 metų aukštumas ir gali kilti dar labiau. 3 mėnesių VILIBOR per dieną šoktelėjo 55 procentiniais punktais - iki 8,95 proc., o 6 mėnesių padidėjo net 67 - iki 9,21 proc. Tad skirtumas tarp skolinimosi išlaidų litais ir eurais šiuo metu siekia net iki 4,56 proc.

Esant nuliniam ekonomikos augimui bei skylėtam biudžetui, Lietuva turės skolintis daugiau pinigų ne tik paskoloms grąžinti, bet ir deficitui padengti. Pasiskolinti lėšų gali būti itin sudėtinga, tad Lietuva gali vėl papildyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos prašytojų gretas, rašo „Lietuvos žinios“. Kaip jau rašė LŽ, Šveicarijos žiniasklaida paskelbė, kad pasaulį apėmus finansinei krizei su TVF dėl pagalbos konsultuojasi ir Lietuva.

Nemaža dalis įmonių savininkų, aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų, specialistų ir tarnautojų mano, kad ekonominės krizės akivaizdoje patikimiausias Lietuvoje veikiantis bankas yra SEB bankas. Tai rodo verslo naujienų portalo Verslosavaite.lt užsakymu atliktas rinkos tyrimų kompanijos „Synopticom“ tyrimas, vykdytas šių metų spalio 23–28 dienomis. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kurie Lietuvoje veikiantys bankai šiuo metu atrodo patikimiausi. SEB banku labiausiai pasitiki 40 proc.

Penktadienį atidaryta Panevėžio universali sporto arena „Cido“. Čia nuo šiol vyks svarbiausi Panevėžio apskrities kultūros, sporto bei verslo renginiai. Atidarymo šventės metu Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas perdavė arenos valdymo teisę ir simbolinį raktą konkursą laimėjusiai didžiausiai Baltijos šalyse pramogų verslo įmonių grupei „Seven entertainment“, kuriai priklauso ir „Siemens“ arena.

Jau kelias savaites spaudoje ir rinkose sklando kalbos apie galimus pasikeitimus Skandinavijos, o tuo pačiu ir Baltijos šalių bankų sektoriuje. Spekuliacijų centre – „Hansabanko“ savininkė „Swedbank“. Šiaurės šalių bankų sektoriuje dominuoja švedų „SEB“, „Swedbank“, „Nordea“, „Svenska Handelsbanken“, danų „Danske Bank“ bei norvegų „DnB NOR“. Jie visi, išskyrus „Handelsbanken“, turi vieną bendrą bruožą: kiekvienas vienokiu ar kitokiu būdu bandė užkariauti Baltijos šalių rinkas.

Padidinusi „Sodros“ įmokas valdžia paskatins verslą slėpti mokesčius, perspėja ekspertai. Tai dar labiau sumažintų įplaukas į „Sodros“ biudžetą. Darbdaviai neneigia, kad padidėjusios mokesčių naštos 2 proc. permes ant darbuotojų pečių. Slapta Vyriausybės priimtas sprendimas padidinti „Sodros“ įmokas nustebino, papiktino ir gerokai išgąsdino šalies gyventojus.

Kaune kriminalinės policijos pareigūnai sulaikė galimai netikromis banko kortelėmis sukčiavusius Šri Lankos pilietį ir lietuvį. Kaip pranešė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, naktį iš ketvirtadienio į penktadienio policijos patruliai sulaikė du asmenis, pas kuriuos rado daugiau nei 30 netikrų banko mokėjimo kortelių, įrangą joms gaminti bei kortelių skaitytuvą.

Nepaisant ekonomikos ekspertų kritikos ir perspėjimų, vakar Vyriausybė apsisprendė teikti Seimui kitų metų biudžeto projektą su 2,6 mlrd. litų deficitu. Anksčiau Ministrų kabineto atstovai teigė, kad 2009 m. biudžetas bus nedeficitinis, o galbūt net turės mažą perviršį, rašo „Respublika“. Deficitas – 2,6 mlrd. litų Finansų ministras Rimantas Šadžius teikiamą biudžetą pavadino „ekonomiškai pagrįstu“, o deficito priežastis aiškina sumažėjusiu PVM surinkimu.

Kauno miesto bei savivaldybės valdomos bendrovės „Kauno energija“ vadovams pavyko pasiekti, jog 5 bankai leistų šiai įmonei laiduoti už paskolą, skirtą „Žalgiriui“, o tai reiškia, kad finansinių sunkumų kamuojamą Kauno „Žalgirio“ sąskaitą jau šiandien vakare turėtų pasiekti 2,5 mln. litų. Antradienį po pietų savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas buvo susitikęs su AB „Kauno energija“ vadovu bei banko „DnB Nord“ valdytoju ir derėjosi dėl paskolos išdavimo. Apie 16.30 val.

Britų vyriausybei nutarus nacionalizuoti ties bankroto riba paklupdytus stambiausius Jungtinės Karalystės bankus, mūsų šalies ekonomistai nenoriai kalba, kaip įvykiai Didžiosios Britanijos finansų sistemoje gali paveikti Skandinavijos bankus, su kuriais yra susiję ir Lietuvos bankai.

Pasaulyje domino principu griūvant finansinėms institucijoms, Lietuvos komerciniai bankai tvirtina nejuntantys nė virpesių. Bankininkai demonstruoja ramybę ir pataria gyventojams užsikimšti ausis, kai apie galimus šalies bankų bankrotus sklando gandų. Bankų atstovai pripažįsta, kad dalis klientų jau nerimauja dėl bankuose laikomų savo pinigų, šiuo metu padaugėjo klausimų apie bankų sistemos patikimumą.

Specialiosios tarnybos aiškinasi, kas nuo praėjusio penktadienio šalyje pradėjo siuntinėti SMS žinutes, raginančias žmones iš kai kurių bankų atsiimti savo indėlius. Tačiau net jei šie asmenys bus nustatyti, gali nutikti taip, kad teisėsaugininkai neturės kuo juos apkaltinti, rašo „Respublika“. Tiria saugumiečiai Apie SMS vakar pranešė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Jo teigimu, būta ir žinučių, kuriose rašoma, esą iš vieno banko indėlį atsiėmė ir jis pats.

Iš „NORD/LB“ (dabar – „DnB NORD“) banko 1 mln. 136 tūkst. litų pasisavinę Kauno ir Ukmergės gyventojai privalės grąžinti pinigus bankui. Pirmadienį Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas tris asmenis pripažino kaltais dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo ir įpareigojo juos grąžinti pasisavintus pinigus. Tačiau teismas, išnagrinėjęs sukčių baudžiamąją bylą, atsisakė nukentėjusiajam bankui priteisti neturtinę žalą bei palūkanas.

Taip mano „Respublikos“ infliacijos orakulai: Violeta Klyvienė, vyresnioji „Danske Bank“ analitikė Padidėjusios energijos kainos metinę infliaciją vėl kilstelės 11,1 % „Danske“ banko prognozėmis, rugsėjis visose trijose Baltijos šalyse pasižymės kaip infliacijos kreivės krypties žemyn mėnuo. Pagrindiniu infliacijos varikliu pastaruosius metus (maždaug nuo 2007 m. vidurio) šiose valstybėse buvo naftos ir maisto produktų kainų augimas.

Lėtėjant ekonomikai, bankams griežtinant skolinimosi sąlygas, vis daugiau mažų įmonių savininkų ieško išeičių, kaip pritraukti lėšų į savo įmonę. Todėl įmonių vadovai renkasi alternatyvią priemonę – obligacijas. Pasak analitikų, šiuo metu yra nepalanki situacija naujų akcijų emisijų leidimui.

Lėtėjant ekonomikai, bankams griežtinant skolinimosi sąlygas, vis daugiau mažų įmonių savininkų ieško išeičių, kaip pritraukti lėšų į savo įmonę. Todėl rinkoje atsiranda vis daugiau obligacijų, turinčių didelę palūkanų normą. Pasak analitikų, šiuo metu yra nepalanki situacija naujų akcijų emisijų leidimui.

Antradienį Latvijoje „Swedbank“ valdybo pirmininkas Maris Avotinšas patvirtino, jog dar šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje darbo neteks per 200 banko darbuotojų. Tokią situaciją banko „DnB NORD“ vyriausias analitikas Rimantas Rudzkis vadina normalia ir tikina, jog panikuoti nereikėtų. Pasak banko analitiko R.Rudzkio, banko darbuotojų atleidimas yra ekonomikos lėtėjimo rezultatas, taip atsitinka dėl daugelio dalykų. „Aš manau, kad panikuoti nereikėtų.

Centrinis šalies bankas dar vasarą numatė galimybę, kad vienam Lietuvoje veikiančiam komerciniam bankui gali prireikti neatidėliotino finansavimo. Kitaip tariant, gelbėjimo nuo bankroto, rašo „Respublika“. Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika, birželį paskelbtos Finansinio stabilumo apžvalgos autorius, patvirtina, kad vieno banko kracho tikimybė egzistuoja. Tuo tarpu bankai vienas po kito pumpuoja pinigus į savo kapitalą.

Svajones įsigyti naują butą ar namą, pakeisti savo automobilį naujesniu ar atostogas su visa šeima prie jūros šiltuose kraštuose gali tekti atidėti porai metų, nes visą pasaulį ėmė kaustyti sąstingis. Ekonomistai sako, kad aukštyn ir žemyn banguojanti ekonomika neria žemyn, tačiau guodžia, kad po 2-3 metų sugrįš geri laikai.

Bliūkštančios būsto kainos maskuojamos akcijomis ir nuolaidomis. Žodžiais „akcija“ ir „nuolaida“ pasidabino daugelio nekilnojamojo turto (NT) bendrovių reklamų. Analitikų manymu, taip maskuojamas natūralus būsto kainų kritimas, rašo „Respublika“. Pastaruoju metu viena po kitos pasirodė kelios butų pardavimo akcijos - kvadratinio metro kaina krito tai 18, tai 20 proc., o viena bendrovė pirkėjams siūlėsi kuri laiką net komunalinius mokesčius už juos mokėti.

Pasaulio žiniasklaidai grėsmingai trimituojant apie JAV bankų krizę, persimetančią ir į kitų šalių finansų sistemas, ekonomikos ekspertai teigia, kad Lietuvoje pagrindo panikuoti nėra, o JAV bankų scenarijus mūsų šaliai negresia. Ketvirtam pagal dydį JAV investiciniam bankui „Lehman Brothers“ pirmadienį teko pripažinti savo bankroto faktą. Nors JAV federalinis atsargų bankas ir JAV finansų ministerija mėgino išgelbėti jį nuo tokios baigties, pastangos nuėjo perniek.

Vėstant ekonomikai su sunkumais susiduria ir bankai. Apžvelgdami Lietuvos makroekonomiką ekspertai neslepia, jog bendra neigiama situacija tiesiogiai daro įtaką ir bankų sektoriui. Siekiant sutvirtinti pozicijas rinkoje, didinamas kapitalas ir net keičiami vardai.

Norvegiško kapitalo gyvybės ir pensijų draudimo bendrovės „Vital“ filialas Lietuvoje „Vital Life“ sėkmingai įsitvirtino ir ketina aktyviai plėtoti veiklą, nežiūrint lėtėjančios ekonomikos ir gyvybės draudimo rinkos sąstingio. Vien per pirmuosius keturis veiklos šalyje mėnesius bendrovė sulaukė daugiau kaip 1,4 tūkst. ėmusiųjų būsto paskolą AB „DnB NORD“ banke prašymų sudaryti investicinio gyvybės draudimo sutartį.

Norvegiško kapitalo gyvybės ir pensijų draudimo bendrovės „Vital“ filialas Lietuvoje „Vital Life“ sėkmingai įsitvirtino ir ketina aktyviai plėtoti veiklą, nežiūrint lėtėjančios ekonomikos ir gyvybės draudimo rinkos sąstingio. Vien per pirmuosius keturis veiklos šalyje mėnesius bendrovė sulaukė daugiau kaip 1,4 tūkst. ėmusiųjų būsto paskolą AB „DnB NORD“ banke prašymų sudaryti investicinio gyvybės draudimo sutartį.

Kauno policija antradienį sulaikė keturis asmenis iš Šri Lankos, įtariamus banko mokėjimo kortelių padirbimu ir disponavimu jomis. Policija pranešė, jog surengus operaciją, sulaikyti keturi asmenys, pas kuriuos rasta daugiau nei šimtas netikrų banko mokėjimo kortelių, įranga joms gaminti bei didelis kiekis pinigų. 25-erių, 26-erių, 27-erių ir 34-erių iš Šri Lankos kilę asmenys buvo sulaikyti viešbutyje miesto centre.

Nors turizmo statistika džiugina, Lietuvos ekonomikai praėjusi vasara ir artėjantis ruduo – nerimo metas. Nerami vasara „DnB Nord“ finansų analitiko Rimanto Rudzkio teigimu, ši vasara Lietuvos ekonomikai buvo neįprasta. „Paprastai teigiama, kad vasara yra atsipalaidavimo ir atostogų  metas, todėl ir ekonomikoje vyrauja šioks toks štilis. Tačiau šiais metais vasara ekonomistams ir politikams sukėlė daug neramių minčių“, – Lietuvos radijui sakė R. Rudzkis.

Ministrų kabinetas imasi svarstyti vadinamąją Ekonominio saugumo stiprinimo programą. Analitikų manymu, šaukštai jau senokai po pietų. Apie tai – antradienio „Respublikos“ straipsnis. Rytojaus Vyriausybės posėdyje bus siūloma pritarti Seimo nutarimo projektui „Dėl Ekonominio saugumo stiprinimo programos patvirtinimo“.  Rodos, veiksmų imamasi per vėlai.

Lėtėjant ekonomikai euro zonoje JAV doleris pradeda atsigauti. Jau beveik du mėnesius JAV dolerio kursas kyla į viršų. Pasak analitikų, pasaulyje vyksta lenktynės, kur blogiau, stebimos makroekonominės naujienos ir laukiama, kuri pusė pirma atsigaus.

SEB bankas Vilniuje įrengė pirmąjį šalyje vairuotojams skirtą bankomatą. Naujuoju bankomatu vairuotojai galės naudotis net neišlipę iš savo automobilių – pasiimti pinigų, apmokėti mobiliojo ryšio sąskaitas ir atlikti kitas operacijas. Pirmasis toks bankomatas sostinėje įrengtas Parodų g. 1A, šalia „Neste“ degalinės, esančios Laisvės prospekte Lazdynų mikrorajone. Vairuotojams skirtų bankomatų tinklą SEB bankas pirmiausia planuoja plėsti Vilniuje.