Lėtėjant ekonomikai, bankams griežtinant skolinimosi sąlygas, vis daugiau mažų įmonių savininkų ieško išeičių, kaip pritraukti lėšų į savo įmonę. Todėl rinkoje atsiranda vis daugiau obligacijų, turinčių didelę palūkanų normą.
Pasak analitikų, šiuo metu yra nepalanki situacija naujų akcijų emisijų leidimui.
Bankroto rizika didina palūkanų normą
AB „Danske Bank“ filialo Lietuvoje finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė teigė, kad šiuo metu įmonėms yra šiek tiek sudėtingiau gauti paskolas iš bankų dėl dabartinės situacijos finansų rinkose, todėl įmonės vadovai renkasi alternatyvią priemonę – obligacijas, o jų pelningumas priklauso nuo kreditų rizikos.
„Bankas – griežtai reguliuojama institucija, kurią prižiūri Lietuvos bankas, veiklą reguliuoja įvairūs teisės aktai, jis neturi daug laisvės veikti, todėl ir bendra jų kredito rizika yra mažesnė“, – Verslosavaite.lt sakė G. Gečiauskienė.
Įmonė turi daugiau laisvės veikti. Būtent ši laisvė ir sukuria didesnę riziką, kad įmonė gali bankrutuoti. Dėl to bendrovė už šią riziką turi sumokėti premiją investuotojui.“
AB „Hansabankas“ finansų maklerio departamento direktorius Linas Grinevičius teigė, kad mažiausias palūkanų normas dažniausiai turi valstybinių įstaigų leidžiamos obligacijos.
Obligacijų palūkanų normą lemia investuotojų pasitikėjimas
„DnB NORD“ banko įmonių finansų skyriaus vadovas Audrius Trinka teigė, kad labai didelę reikšmę obligacijų pelningumui turi įmonės pažįstamumas investuotojams.
„Jeigu įmonė yra listinguojama bendrovė, jei investuotojai ją pažįsta, gauna apie ją visą reikiamą informaciją, tai įmonės obligacijų pelningumas bus žemas, – Verslosavaite.lt sakė A. Trinka.
Nors būna visko, pavyzdžiui, „Snoro“ banko obligacijų pelningumas yra tikrai nemažas, daugiau nei 15 procentų, nors jis visiems puikiai pažįstamas. Pajamingumas čia galbūt didelis dėl neramumų bankiniame sektoriuje.“
„Apranga“, „Hanner“, „Pieno žvaigždės“ – bendrovės, kurių palūkanos nėra aukštos, jų obligacijų pelningumas yra 8,5 procento, šiomis bendrovėmis investuotojai pasitiki, o, pavyzdžiui, „Snaigė” už obligacijas moka 14 proc. metų palūkanas, o „Agrowill group“ už skolas VP moka 12 proc. grąžą.
Pasak A. Trinkos, yra daug įmonių, kurių pajamingumas siekia 15 procentų, dažniausiai tai būna mažos, neseniai rinkose atsiradusios, mažai žinomos, nelikvidžios.
L. Grinevičiaus teigimu, investuotojai šiuo metu yra ganėtinai išprusę ir supranta apie išleidėjo riziką, todėl jie pasiryžę investuoti į įmonių obligacijas tik esant didelei premijai lyginat su bankų leidžiamomis obligacijomis ar atsižvelgiant į infliacijos dydį, kuris šiuo metu irgi yra gerokai per 10 procentų.
Nepalanki situacija obligacijoms išleisti
Pasak L. Grinevičiaus, šiuo metu obligacijas leidžia tik bankai ir mažesnės Lietuvos bendrovės.
„Jei įmonė šiuo metu išleidžia obligacijas, reiškia, kad ji neturi kito pasirinkimo pritraukti lėšų. Didžiąsias, patikimas įmones tenkina bankų pasiūlymai ir jos nemato prasmės skolintis leidžiant obligacijas“, – Verslosavaite.lt sakė L. Grinevičius.
Šiuo metu kapitalo rinkose yra nepalanki situacija naujų akcijų emisijų leidimui, nes akcijų rinkos yra taip nukritusios, kad arba nepavyks išplatinti naujos emisijos, arba akcijas teks parduoti pigiai, pigiau nei reali įmonės vertė.
Aistė Liudvinaitytė
